Pasaulyje

2020.07.14 10:14

LRT iš Lenkijos. Kai rinkimų kalbos atneša smurtą – LGBT bendruomenė jaučia, kad padėtis blogėja

Andrius Balčiūnas, LRT.lt specialiai iš Lenkijos2020.07.14 10:14

Kai įsisiūbavo Lenkijos prezidento rinkimų kova, valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos politikai savo kalbose kvietė kovoti su LGBT „ideologija“, ją vadino blogesne už komunizmą ir grėsme šaliai. LRT.lt kalbinti Lenkijos LGBT bendruomenės nariai ir žmogaus teisių ekspertai pabrėžė, kad tokiu būdu valdžia siekė nukreipti dėmesį nuo kitų problemų, bet neapykantos žodžiai turi realių padarinių ir perauga į smurtą.

Prezidentu perrinktas Andrzejus Duda uždarius rinkimų apylinkes sekmadienį atsiprašė žmonių, kuriuos per pirmąją kadenciją galėjo įžeisti.

Tačiau LGBT aktyvistai netiki prezidento nuoširdumu, juo labiau, kai rinkiminės kampanijos metu prezidentas kartu su kitais PiS politikais atvirai kalbėjo apie LGBT „ideologijos“ grėsmę valstybei, pažadėjo drausti jos „propagavimą viešose įstaigose“ ir priešintis tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui bei jų galimybei įsivaikinti.

Panašią poziciją palaiko ir šalies Katalikų Bažnyčia, netiesiogiai dalyvaujanti politikoje.

„Dažnai važiuoju į kaimus, čia daug kunigų apie LGBT labai griežtai pasisako, kad tai ne žmonės, o ideologija. (...) Tą patį paskutiniu metu dažniau sako ir politikai. Ir žmonės, kurie gyvena tokioje aplinkoje, kur visi yra vienos nuomonės, tie žmonės negalvodami pasako tą patį, galvoja tą patį ir balsuoja už tą patį“, – LRT.lt pasakoja Varšuvoje gyvenantis homoseksualumo neslepiantis Janas.

Jis pasakoja, kad kai kurių bažnyčių kunigai atvirai agituoja balsuoti už PiS politikus, o šie vėliau viešai dėkoja Bažnyčiai už palaikymą.

Vaivorykštinė Lenkija

Kai į prezidento rinkimų kovą tojo liberalių pažiūrų Rafalas Trzaskowskis, PiS politikai dar labiau paaštrino prieš LGBT nukreiptą retoriką – agituodami ėmė kartoti, kad balsuojant reikia rinktis tarp „raudonai-baltos Lenkijos“ ir „vaivorykštinės Lenkijos“.

Prie didesnio susipriešinimo prisideda ir PiS kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, kurios homoseksualius asmenis vaizduoja kaip „pedofilus, norinčius seksualizuoti jų vaikus“, teigia organizacijos „Kampanija prieš homofobiją“ vyresnysis teisininkas Pawelas Knutas.

Nors prieš PiS Lenkiją aštuonerius metus valdžiusi liberali „Piliečių platforma“ taip pat nepriėmė politinių sprendimų, kurie užtikrintų LGBT bendruomenes teises, tačiau LRT.lt kalbinti aktyvistai sako, kad prieš du dešimtmečius Lenkijos visuomenė LGBT klausimais nebuvo taip stipriai poliarizuota, kaip dabar.

„Yra daug žmonių, kurie keičia savo nuomones LGBT atžvilgiu. Bet yra ir daug priešingų pokyčių. Kodėl taip vyksta – sunku pasakyti – pastebiu nuomonių poliarizaciją abiejose pusėse. Vis dėlto, nemanau, kad LGBT bendruomenė yra tokia pat agresyvi“, – sako Janas.

O pats R. Trzaskowskis vengė tiesiai pasisakyti LGBT teisių klausimais ir siekdamas į savo pusę patraukti konservatyvesnius rinkėjus, pritarė, kad tos pačio lyties asmenims neturi būti leidžiama įsivaikinti.

Briuselyje veikiančios Nevyriausybinės organizacijos ILGA-Europe duomenimis, Lenkija yra blogiausia šalis visoje Europos Sąjungoje gyventi LGBT bendruomenės žmonėms. Todėl daug lenkų iš regionų persikelia gyventi į didesnius miestus, kur atmosfera tolerantiškesnė arba renkasi emigraciją.

Vis tik naujausių „IPSOS“ apklausų duomenimis, 2019 m. Lenkijoje apie 60 proc. žmonių pritarė tos pačios lyties asmenų partnerystei.

„Tai gana daug, bet tai niekaip neatsispindi dabartinėje situacijoje. Ir jei tyrimą padarytų dabar, bijau, kad rezultatai būtų kitokie, nes ši kova turi labai didelę įtaką žmonių mąstymui“, – teigia Janas.

Tradiciškai konservatyvi visuomenė nori pokyčių LGBT bendruomenės teisių klausimais – Lenkijos valstybinė apklausų kompanija CBOS nustatė, kad žmonių, kurie mano, kad homoseksualumo negalima toleruoti, skaičius nuo 2001 iki 2019 metų sumažėjo nuo 41 iki 24 procentų. Tačiau didesnės tolerancijos tendencija šiuo metu lėtėja, pažymi tyrėjai. O dauguma žmonių ir toliau nepritaria tokių santuokų įteisinimui.

Anksčiau pabėgėliai, dabar LGBT

Tai ne pirmas kartas, kai rinkimuose Lenkijos politikai bando savo elektoratą suburti kalbėdami apie konkrečios žmonių grupės keliamą tariamą grėsmę.

2015 metais, kai Europą pasiekė daug pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, Lenkijos politikai juos vadino grėsme šaliai.

„Kelis mėnesius trukusi antipabėgėlių retorikos kampanija išvirto į smurtą prieš migrantus, prieš kitos odos spalvos žmones. Tas pats nutinka ir LGBT bendruomenei. Jei tokie žodžiai liejasi viešoje erdvėje, netrukus prasidės homofobiški nusikaltimai ir smurtas. Ir tai jau matome“, – sako P. Knutas.

Dabar, LGBT tema pasitarnavo ir norint nukreipti Lenkijos gyventojų dėmesį nuo valdžios atsako į COVID-19 pandemiją – dar balandį PiS pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekta „sustabdyti pedofiliją“, uždrausti lytinį švietimą. Valstybės kontroliuojama žiniasklaida ir politikai ilgai nagrinėjo šiuos klausimus, o pandemija buvo nustumta į antrą planą, pasakoja P. Knutas.

„Jie nori poliarizuoti, nori, kad taip vyktų dėl savo interesų, valdžios. Jie tokiu būdu priėjo prie valdžios ir nori būti tenai visada“, – sako Janas.

Žodžiai atneša smurtą

P. Knutas teigia manantis, kad dabar, kai prezidentu buvo perrinktas A. Duda, kurį laiką LGBT bendruomenė galės mėgautis „medaus mėnesiu“ ir nepatirti neapykantos. Tačiau ši rinkimų taktika pasitvirtino, pusei balsavusiųjų retorika atrodė priimtina – tad ji niekur nedings.

„Galime aiškiai matyti, kad padėtis prastėja ir tam yra priežasčių – PiS partijos veiksmai ir apskritai jų kuriama baimės atmosfera prieš LGBT bendruomenę Lenkijoje“, – teigia P. Knutas.

Tačiau neapykantos žodžiai jau iššaukia smurtą ir prieš LGBT bendruomenės narius – užgauliojimų sulaukia kitaip atrodantys ar besielgiantys žmonės. Kai Balstogėje buvo surengtos „Pride“ eitynės, kontraprotestuotojai eitynių dalyvius apmėtė akmenimis, Liubline tolerancijos eitynės taip pat buvo sutiktos smurtu, bandyta surengti išpuolį sprogmeniu.

LRT.lt kalbintas Janas, pats asmeniškai nėra patyręs Lenkijoje diskriminacijos dėl savo seksualinės orientacijos. Jis dažnai lankosi Lietuvoje ir palaiko kontaktus su lietuviais, todėl teigė manantis, kad dabar politinė situacija Lietuvoje LGBT atžvilgiu yra geresnė nei Lenkijoje.

Savo ruožtu policija gina protestuotojus nuo smurto protesto akcijose, bet prokuratūra, kur PiS įtaka didelė, nėra matoma kaip galinti ištiesti pagalbos ranką. Tačiau, koks yra tikrasis tokių neapykantos nusikaltimų mastas Lenkijoje – neaišku.

„Problema yra su statistika, nes žmonės nenori pranešti apie nusikaltimus, žmonės bijo homofobiškų reakcijų iš policijos. Ar galvoja, kad teisme jų bylos nebus sėkmingos, nes Lenkijos įstatymai nedraudžia homofobijos neapykantos. Tai kompleksinė problema, bet, žinoma, yra priežastingumas tarp neapykantos kalbos ir homofobinių neapykantos nusikaltimų“, – teigia P. Knutas.

Taip pat skaitykite