Pasaulyje

2020.07.13 19:30

Ar Sofijos soboro pavertimas mečete suskaldys Rytų ir Vakarų pasaulius?

Vykintas Pugačiauskas, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.07.13 19:30

Stambule, kur Rytai susiduria su Vakarais, didžiausia šventovė – vėl istorijos ir religijos sankirtoje. Švenčiausiosios Išminties soboras, plačiai vadinamas Sofijos soboru, pastatytas šimtu metų anksčiau, negu atsirado islamas, bet Turkijos prezidento dekretu jis penktadienį vėl paverstas mečete. 

Per pusantro tūkstančio metų tai buvo ir Rytų krikščionybės lopšys, ir svarbiausia Osmanų imperijos mečetė, o pastaruosius 80 metų muziejus čia įkūnijo Turkijos pasaulietiškumą. Bet Recepo Tayyipo Erdogano vedama šalis gręžiasi nuo jo prie islamiškų šaknų ir tai jau ketvirtas bizantiškasis bažnytinis muziejus, kurį buvęs Stambulo meras paverčia mečete.

Bizantiškojo palikimo sergėtoja Graikija pareiškė, kad tai iššūkis visam civilizuotam pasauliui, kad R. T. Erdoganas pasirinko kultūrinę izoliaciją, kad nacionalizmas nubloškė Turkiją šešis šimtmečius atgal.

Kritikuoja žingsnį šalys nuo Amerikos iki Rusijos, bet R. T. Erdoganui tai proga parodyti, kad nenusileis svetimųjų norams, ir pakelti populiarumą krizės akivaizdoje. Bet viso to kaina gali būti, kaip sakė pasaulio ortodoksų dvasinis lyderis, milijonų krikščionių atgręžimas prieš islamą.

Religijos ir istorijos sankirtoje

Prie pasaulinio architektūros šedevro, prie dviejų didžiųjų religijų šventovės gyventojai sako, kad išsipildė svajonė, puoselėta dešimtmečius, nuo vaikystės. Ir kad tai istorinės neteisybės atitaisymas.

Civilizacijų susidūrimo teorija prieš ketvirtį amžiaus brėžė jų fronto liniją per Turkiją. Stambule ji driekiasi per soborą, kuris pastatytas kaip pirmoji krikščionių katedra Bizantijos imperijoje ir tūkstantį metų buvo pats krikščionybės centras. O tada pusę tūkstantmečio musulmoniškos Osmanų imperijos širdis.

„Ši šventovė pastatyta šeštajame amžiuje ir skirta Kristui Išganytojui. Mums jis buvo, yra ir visada liks šventovė, skirta Kristui. Ortodoksų bažnyčiai Sofijos soboras toks svarbus kaip Šventojo Petro bazilika Romoje katalikams“, – sako Rusijos ortodoksų bažnyčios išorės ryšių vadovas, metropolitas Ilarionas.

Stambulo šventovė – religijos ir istorijos sankirtoje: Sofijos soboras vėl paverstas mečete

Po devynių šimtų metų Konstantinopolį užėmęs sultonas Mahometas Užkariautojas per tris dienas Rytų krikščionybės sostą pavertė mečete – nupirko, sako sugrąžinimo rėmėjai.

„Šią žemę nuo 1453-iųjų valdo musulmonai ir Dievo valia valdys iki pasaulio pabaigos. Norime, kad paminklas būtų mečetė, nes Stambule dauguma – musulmonai“, – tvirtina Anatolijos jaunimo asociacijos Stambulo vadovas Yunus Gencas.

Vėl paversti pastatą mečete prezidentas žadėjo nuolat, kai susidurdavo su krize. Pavyzdžiui, kai pernai bandė telkti konservatyvius rėmėjus prieš vietos rinkimus. Nors Stambule juos vis vien pralaimėjo.

„Manau, jis jaučia spaudimą, parama smunka. Todėl nori išnaudoti temas, kurios, kaip tikisi, vėl sutelks dešiniąją jo paramos pusę“, – aiškina „Washington Institute“ Turkijos analitikas Soneris Cagaptay.

UNESCO pasaulio paveldo objektas

Paversti mečetę muziejumi 1934-aisiais buvo vienas iš labiausiai simboliškų sprendimų, kuriuos priėmė šiuolaikinės, pasaulietiškosios Turkijos tėvas Mustafa Kemalis Atatiurkas. Bet prezidento partija – islamiškų šaknų. Ji ilgai kentėjo nuo pasaulietinės Turkijos ramsčių, teismų ir kariuomenės, bet dabar pati perėmė jų kontrolę.

„Visuomenė turi pastatų, kurie tampa visos visuomenės metafora. Įsivaizduoju, kad Sofijos soboro pavertimas muziejumi praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje buvo Ataturko idėjų metafora, svarbiausias jų statinys. Taigi, kai vyksta Turkijos deatatiurkizacija, ji turėjo apimti ir šį pastatą, šiuos ženklus“, – sako Berlyno Humboldto universiteto senosios krikščionybės profesorius Christophas Markschiesas.

Formaliai sprendimą dėl muziejaus panaikino Aukščiausiasis administracinis teismas. R. T. Erdoganas iškart pasirašė dekretą ir pažadėjo penktadienio pamaldas viduje rengti jau po dviejų savaičių.

„Kaip ir kitų mečečių, Sofijos soboro durys bus atviros visiems – vietiniams ir užsieniečiams, musulmonams ir ne musulmonams. Bendras žmonijos palikimas Sofijos soboras savo naujame įsikūnijime visus priims nuoširdžiau ir unikaliau“, – teigė Turkijos prezidentas.

Bet tuo pat metu maldininkai už soboro vartų džiaugsmą nupasakojo žodžiais apie karą: „Tai puikus jausmas. Jaučiuosi, tarsi Stambulas būtų vėl atkariaujamas.“

Kas nutiks su Kristaus, Mergelės Marijos, Jono Krikštytojo ir kitais atvaizdais – neaišku. Mečetės laikais jie uždažyti ir atidengti tik kai 1935-aisiais atidarytas muziejus. Dabar tai lankomiausia Turkijos vieta, pernai sulaukusi beveik keturių milijonų turistų.

„Tai ne paprastas paminklas. Tai visos pasaulinės šventovių statybos pradžia. Jis pateikė pavyzdį viso to, kas bus toliau. Be to, jame yra visiškai unikalių, nuostabių mozaikų. Jo kolonos – be galo stulbinamos, neturinčios lygių“, – pasakoja buvęs Maskvos universiteto Istorijos fakulteto dekanas Sergejus Karpovas.

1972-aisiais soboras tapo UNESCO pasaulio paveldo objektu, todėl Jungtinės Tautos primena, kad Turkija teisiškai įsipareigojo nekeisti jo statuso be tarptautinio pritarimo.

„Ko dabar siekia Turkijos vyriausybė ir prezidentas Erdoganas, kai atkuria ir skatina nacionalizmą ir religinį fanatizmą? Siekiama sumenkinti paminklo vertę ir pasaulinį spindesį. Visuotinės vertės paminklas verčiamas instrumentu dėl vidaus politinės naudos“, – teigia Graikijos kultūros ir sporto ministrė Lina Mendoni.

Susiskaldžiusi visuomenė

Stambule įsikūręs pasaulio ortodoksų dvasinis vadovas Konstantinopolio patriarchas ragino nežengti žingsnio, kuris susižavėjimo objektą pavers konflikto židiniu.

„Sofijos soboro galimas pavertimas mečete atgręš milijonus krikščionių pasaulyje prieš islamą. O Sofijos soboras, dėl savo šventumo buvęs centru, kur susitinka Rytai ir Vakarai, šiuos du pasaulius suskaldys“, – sako Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus.

Ir senoji Turkijos sąjungininkė Jungtinės Valstijos, ir naujoji sąjungininkė Rusija pareiškė apgailestavimą. Maskva tai priėmė kaip Turkijos nepagarbos Rusijai ženklą.

„Tai ne šiaip pakeisti statusą. Tai smogti smūgį Maskvai. Pietuose gausime didžiulį musulmonišką pasaulį, pajungtą turkų. O turkai visada mūsų nekentė“, – tvirtina Rusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Vladimiras Žirinovskis.

Turkijos vadovas prašo gerbti jo sprendimą: „Žinoma, sveikiname visas tarptautinės bendruomenės idėjas dėl šio klausimo. Bet spręsti dėl Sofijos soboro paskirties yra suvereni Turkijos teisė.“

Bet pačioje skilusioje Turkijoje jis tik pagilino konfliktą dėl šalies tapatybės ir krypties.

„Tai buvo struktūra, jungusi Bizantijos ir Osmanų imperijas. Sprendimas paversti ją mečete yra tarsi išbraukti tūkstantį mūsų istorijos metų“, – pasakoja gyventoja.

„Mes turkai ir gyvename Turkijoje. Neturime gyventi, kaip sakys Europa. Tegu europiečiai gyvena, kaip sakysime mes“, – tvirtina kitas turkas.

Ilgai buvęs religinių karų simboliu, soboras jau buvo spėjęs pradėti simbolizuoti sugyvenimą.

„Jis atspindėjo Turkijos pasaulinį įvaizdį – šalies, kurios visuomenė atvira, susitaikiusi su krikščioniška praeitimi. Erdogano populiarumui tai suteiks kelių procentų šuolį, bet, manau, jis bus laikinas ir mažas. O štai šio pavertimo žala Turkijos pasauliniam įvaizdžiui bus neapgręžiama ir didžiulė“, – sako „Washington Institute“ Turkijos analitikas.

Neprilygstamu dydžiu ir įspūdingumu šventovė visad atspindėjo laikmetį. Ir dabar atspindi, kas dedasi su Turkija.

Taip pat skaitykite