Pasaulyje

2020.07.13 14:49

LRT iš Varšuvos. Lenkijos ekspertai apie Dudos perrinkimą: valdantieji gali susidurti su rimta krize, šalis toliau risis į autoritarizmą

Andrius Balčiūnas, LRT.lt specialiai iš Lenkijos2020.07.13 14:49

Suskaičiavus beveik absoliučią daugumą balsų, Lenkijos prezidentu perrinktas Andrzejus Duda. LRT.lt kalbinti Lenkijos politikos ekspertai mano, kad šalies valdančioji „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija gavo stiprią žinią – pusė šalies gyventojų jų politikai nepritaria, todėl turės permąstyti savo kursą. Vis tik Lietuvai A. Dudos perrinkimas gali būti naudingas.

Gilus susikaldymas

Rinkimų prognozės rodė, kad A. Dudą ir jam iššūkį metusį Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį palaikė panašus rinkėjų skaičius. Suskaičiavus 99,97 proc. balsų, Centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, kad A. Duda perrinktas 51,12 proc. balsais, o R. Trzaskovskis surinko 48,88 procento balsų.

„Nors procentaliai atrodo, kad šis skirtumas neryškus, realiai tai apie pusė milijono balsų. Tokio skaičiaus negali kvestionuoti teisme. Be to, nemanau, kad opozicijai taip elgtis būtų protinga“, – LRT.lt sako „Warsaw Institute“ ekspertas Pawelas Pawlowskis.

A. Duda pergalę pelnė palaikomas mažų miestų gyventojų ir vyresnių nei 50 metų Lenkijos piliečių. Geografiškai šalis taip pat atrodo skilusi perpus – vakariniai regionai balsavo už R. Trzaskowskį, rytai – už A. Dudą.

„Pasimatė kartų skirtumas, tai labai primena „Brexito“ referendumą. (...) Regionine prasme lemia tradicijos ir socialinis kapitalas, kurie skiriasi. (...) Taip pat svarbus išsilavinimo veiksnys – aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės balsavo už R. Trzaskowskį, žemesnį – už Dudą“, – teigia Lenkijos viešosios politikos instituto prezidentas Jacekas Kucharczykas.

Rinkimuose dalyvavo rekordinis balsavimo teisę turinčių piliečių skaičius – beveik 68 proc., todėl, anot J. Kucharczyko, tai rodo, kad mobilizuota visa visuomenė, o ne pavienės grupės. Tai rodo, kad Lenkija politiškai yra pasidalijusi.

„Yra grupė, kuri patinka valdantiesiems, ir juos renka, ir palaiko. Ir yra tokie, kurie jiems prieštarauja, ir šiems Kaczynskis, partijos lyderis ir tikrasis šalies vadovas, priklijavo „blogiausio tipo lenkų“ etiketę. Taigi, valdančioji partija mus dalija į du žmonių tipus. Ir ši antra, „blogiausių lenkų“, grupė šiuose rinkimuose labai smarkiai mobilizavosi, bet to nepakako, nes PiS išliko“, – sako J. Kucharczykas.

Arši retorika

Kai Lenkiją pasiekė COVID-19 pandemija, šalies valdantieji tikėjosi, jog viešumoje dažnai pasirodantis A. Duda lengvai pasieks pergalę prezidento rinkimuose. Tačiau institucijos buvo priverstos atidėti rinkimus, o opozicijos kandidatu tapus R. Trzaskowskiui tapo sunku prognozuoti, kas taps šalies vadovu.

Todėl kandidatų rinkiminė retorika, anot P. Pawlowskio, buvo „brutali ir arogantiška“ – PiS partijos politikai savo kalbose smerkė LGBT „ideologiją“, žėrė antisemitinius ir antivokiškus kaltinimus oponentui. Ši kampanija „tikrai pagilino susikaldymą Lenkijoje“, mano J. Kucharczykas.

P. Pawlowskis pabrėžia, kad į rinkimų kovą stojęs R. Trzaskowskis nepristatė konkrečių rinkimų kampanijos punktų ir rėmėsi emocijomis, todėl į savo pusę negalėjo patraukti dalies rinkėjų. Tačiau opozicija, net ir pralaimėjusi rinkimus, savo pozicijas, kaip manoma, sustiprino. Nepasitvirtino valdančiųjų kalbos, kad opoziciją remia tik mistinis elitas, o ne paprasti šalies gyventojai.

„Opozicija rado savo lyderį. Trzaskowskis tik labai nedidele persvara pralaimėjo po nuostabios kampanijos, ir opozicija neturi kitos figūros, kuri galėtų suvienyti. Todėl Trzaskowskis liks ir toliau kels problemą valdantiesiems dar ilgą laiką“, – teigia J. Kucharczykas.

Politika nesikeis?

Ką šie rinkimai reiškia Lenkijos valdantiesiems, tebėra neaišku, nors už A. Dudą balsavę rinkėjai tikisi, kad PiS „turėdama daugumą parlamente ir prezidentą sukurs svarbių reformų, (...) o krizės metu geri santykiai tarp prezidento ir Vyriauybės yra labai svarbūs“, svarsto P. Pawlowskis.

Balsavimas buvo matomas ir kaip referendumas dėl valdančiosios PiS partijos politikos, ir pusei rinkėjų ji tinka. Prie to prisideda populiari socialinės paramos sistema, bet partijai gali būti sunku ją tęsti dėl COVID-19 sukelto ekonomikos sunkmečio, todėl nusivylimas gali didėti.

„Jei nori galvoti apie perrinkimą kituose rinkimuose, partija ir Duda turi susimąstyti, kaip keisti savo politiką“, – rinkimų rezultatus apibūdina P. Pawlowskis.

Jis prognozuoja, kad perrinkus A. Dudą Lenkijos užsienio politika nesikeis ir bus naudinga Lietuvai, nes remsis transatlantiniais ryšiais ir ekonominiu bei kariniu bendradarbiavimu regione, toliau bus įgyvendinama Trijų jūrų iniciatyva, darbas Višegrado devintuko grupėje.

Tačiau J. Kucharczykas į Lenkijos vidaus politikos ateitį žvelgia niūriai. „Manau, kad Lenkijos ritimasis į autoritarizmą tęsis. Valdančioji partija pirmiausia paskelbs absoliučią pergalę. Nors skirtumas yra tik kiek daugiau kaip 1 procentas, jie pareikš, kad absoliučiai laimėjo. (...) Jie tikės, kad turi mandatą tęsti atsvarų sistemos ardymą“, – prognozuoja J. Kucharczykas.

Taip pat skaitykite