Pasaulyje

2020.07.12 08:06

Lenkija renka prezidentą: iki vidurdienio balsavo 24,73 proc. rinkėjų

atnaujinta 16.04
Laurynas Vaičiūnas, LRT RADIJAS, LRT.lt, BNS, ELTA2020.07.12 08:06

Lenkija sekmadienį renka prezidentą. Antrajame ture varžosi dabartinis prezidentas Andrzejus Duda ir Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis. Naujausių apklausų duomenis, kandidatus skiria vos vienas procentas, o rezultatą nulems 7 proc. dar neapsisprendusių rinkėjų.

Vyriausioji rinkimų komisija penktadienį spaudos konferencijoje pranešė, kad tikisi rekordinio – 68 proc. – rinkėjų aktyvumo.

Atnaujinta 16.04

Sekmadienį iki vidurdienio rinkėjų aktyvumas Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture siekė 24,73 proc., per spaudos konferenciją paskelbė Lenkijos valstybinė rinkimų komisija (PKW).

Itin didelis rinkėjų aktyvumas rodo, kad koronaviruso pandemija nesulaikys Lenkijos rinkėjų nuo atėjimo į balsavimo punktus. Laikantis griežtų saugumo priemonių, prie balsavimo punktų šalyje nusidriekė ilgos eilės. Balsavimo punktuose ribojamas žmonių skaičius, prašoma laikytis dviejų metrų atstumo vienas nuo kito, dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuoti rankas ir net atsinešti savo rašiklius.

Balsavimo teisę rinkimuose turi 29 937 795 lenkai, įskaitant daugiau kaip 519 tūkst. lenkų užsienyje. Iš 29 mln. rinkėjų iki vidurdienio balsavo 7,2 mln. arba 24,73 proc.

Remiantis taisyklėmis, antrajame rinkimų ture neįgalūs žmonės, nėščios moterys, suaugusieji su jaunesniais kaip trejų metų vaikais ir vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys turi pirmenybę atiduoti savo balsus balsavimo punktuose.

Lenkijoje nuo pandemijos pradžios patvirtintas jau 37 891 koronaviruso infekcijos atvejis, 1 571 pacientas mirė.

Lenkijoje prezidentas renkamas penkeriems metams.

Šiuose rinkimuose lenkai taip pat gali rinktis, ar balsuoti paštu, ar balsavimo punktuose.

Taip pat skaitykite

Atnaujinta 14.32

Lenkijos piliečiai Vilniuje aktyviai balsuoja renkant šalies prezidentą

Lenkijos piliečiai sekmadienį aktyviai naudojasi galimybe balsuoti Vilniuje renkant šalies prezidentą.

Kaip BNS sakė rinkimų komisijos Vilniuje pirmininkas Marianas Sokalskis, į Lenkijos ambasados patalpas 14 val. duomenimis balsuoti jau atvyko daugiau nei 300 rinkėjų, dalis jų registravosi iš anksto, dalis atvyko su dokumentais, leidžiančiais balsuoti užsienyje.

„Balsavimas vyksta ramiai ir sklandžiai, žmonių srautas nuolatinis – iš viso užsiregistravę yra 442 teisę balsuoti turintys asmenys, dar, aišku, atvyksta turistai, kurie turi pažymėjimą apie suteiktą teisę balsuoti užsienyje. Sakyčiau, pusė iš sąrašų jau yra, kita dalis – su pažymomis, turistų. Šiuo metu iš viso balsavo 320-330 žmonių“, – teigė jis.

Anot M. Sokalskio, džiugina ypač šiuo metu trumpam Vilniuje viešinčiųjų aktyvumas, nes dėl koronaviruso pandemijos jų tikėtasi mažiau.

„Lenkijos prezidento rinkimai užsienyje visada yra aktyvesni, nei parlamento ar Europos Parlamento. Tad tai – natūralu, juolab, kad yra antras turas, kai tikrai sprendžiamas likimas dviejų kandidatų, tai šitas dalykas mobilizuoja rinkėją“, – tvirtino rinkimų komisijos vadovas.

Rinkimų komisija Vilniuje užsidarys 21 val., tad rinkėjų aktyvumo laukiama ir vakare. Balsus tikimasi suskaičiuoti ir pateikti Lenkijos Vyriausiajai rinkimų komisijai iki 23 valandos.

Pirmąjame ture rinkėjai Vilniuje labiau palaikė R. Trzaskowskį ir šie rezultatai kiek skyrėsi nuo visos Lenkijos balsavimo.

Pasak M. Sokalskio, tai yra įprasta, kadangi atvykstantiesiems dažnai būdingos kiek kitokios politinės pažiūros, nei daugumos Lenkijos rinkėjų.

Konservatyvių pažiūrų A. Duda rinkėjams žada tęsti glaudų bendradarbiavimą su Vyriausybe ir išsaugoti dosnias socialines garantijas.

Iš kitos pusės – liberalas R. Trzaskowskis, kuris pažadėjo ginti Konstituciją, teismų nepriklausomybę, remti savivaldos institucijas ir pataisyti Lenkijos įvaizdį užsienyje.

Rinkimų rezultatai bus labai svarbūs Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) Vyriausybei, kurią kritikai kaltina naikinant sunkiai iškovotas demokratines laisves, praėjus trims dešimtmečiams po komunizmo žlugimo.

Vėliausios apklausos rodo, kad PiS remiamo A. Dudos ir R. Trzaskowskio iš liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) galimybės yra apylygės, tad rinkimų baigtį gali nulemti labai nedidelė balsų persvara. Tai dar labiau padidino įtampą prieš balsavimą 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Jeigu laimės A. Duda, prezidentas kartu su PiS galės išlaikyti beveik visų svarbiausių valdžios institucijų kontrolę – galbūt iki kitų parlamento rinkimų, turinčių vykti 2023 metais.

Tuo metu R. Trzaskowskio pergalė suteiktų jam galimybę vetuoti valdančiosios partijos priimamus įstatymus. Kadangi Lenkijos prezidentas reprezentuoja savo šalį užsienyje, R. Trzaskowskis taip pat kurtų labiau proeuropietišką ir taikingesnį Varšuvos įvaizdį Europos forumuose.

„Mūšis už Lenkiją“, – pirmajame puslapyje skelbė bulvarinis leidinys „Super Express“. Liberalus dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašė, kad lenkai renkasi „viltį arba katastrofą“ ir kad rinkimų rezultatas veiks ne vieną būsimą kartą.

Pastarąsias dvi savaites viešojoje erdvėje dominavo emocijos, nes daugelio komentatorių nuomone šioje įtemptoje kovoje kandidatams svarbiausi yra nauji rinkėjai.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai sukritikavo rinkimų kampaniją, nes nacionalinis transliuotojas vienpusiškai rėmė dabartinį prezidentą A. Dudą, o būtent jo kalbose buvo homofobijos ir ksenofobijos apraiškų.

Prezidento rinkimai turėjo vykti gegužę, kai A. Dudos populiarumas buvo didelis, bet juos teko atidėti dėl koronaviruso pandemijos. Vėliau A. Dudos populiarumas gerokai sumažėjo, iš dalies dėl pandemijos padarinių, stumiančių Lenkiją į recesiją.

Ilgos eilės

59 metų statybininkas Wojciechas sakė balsavęs už A. Dudą dėl jo glaudžių ryšių su D. Trumpu ir dėl to, kad „visiškai pritaria“ prezidento pažadui uždrausti tos pačios lyties asmenims įsivaikinti.

„Dudos bendradarbiavimas su Trumpu reiškia, kad galime kliautis Jungtinėmis Valstijomis gynybos srityje“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP, atidavęs savo balsą Varšuvoje.

Tačiau Varšuvos pensininkės, prisistačiusios Helena ir Maria, sakė, jog pasirinko proeuropietišką R. Trzaskowskį, nes tikisi, jis galės atkurti gerus šalies santykius su ES.

„Labai gerai prisimename, kaip buvo anksčiau, tad savo vaikaičiams norime stabilios Lenkijos Europoje“, – sakė Helena.

Prie rinkimų apylinkių nusidriekė ilgos eilės, nes dėl koronaviruso galioja socialinio atstumo priemonės. Rinkėjų taip pat reikalaujama būti su kaukėmis, naudotis rankų dezinfekavimo priemone ir savais rašikliais, užleisti be eilės pensininkus, nėščias moteris ir rinkėjus su vaikais.

Neįmanoma prognozuoti?

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku, o balsavusiųjų apklausų rezultatai turėtų būti paskelbti netrukus. Pirmųjų oficialių rezultatų laukiama tik pirmadienį ryte.

Ekspertai perspėja, jog balsai gali pasiskirstyti į kone vienodas dalis, tad galimi teisiniai ginčai ir protestai.

Per pirmąjį turą birželio 28-ąją A. Duda gavo 43,5 proc. balsų, o R. Trzaskowskį palaikė 30,5 balsavusiųjų. Vis dėlto pastarasis kandidatas turėtų susirinkti daugelį balsų, per pirmąjį ratą atitekusių kitiems kandidatams.

Tyrimų centras „Eurasia Group“ sako, kad R. Trzaskowskiui reikia mobilizuoti prieš A. Dudą labai skirtingas rinkėjų grupes, tad tikriausiai laimės dabartinis prezidentas, nors ir nedidele balsų persvara.

„Trzaskowskis pasirodė kaip gabus ir iškalbus kampanijos dalyvis, bet dvi savaitės yra trumpas laikas prisivyti Dudą“, – nurodė centras ir atkreipė dėmesį, kad Varšuvos mero aiškiai neparėmė pirmajame ture pralaimėję opozicijos kandidatai.

„Dvi Lenkijos vizijos“

A. Duda žadėjo išsaugoti PiS vyriausybės prastumtas populiarias socialines išmokas, kritikavo LGBT teises ir žydų reikalavimus dėl kompensacijų už Holokausto metu atimtą ar paliktą turtą.

„Būsimieji rinkimai yra dviejų Lenkijos vizijų – baltos ir raudonos, ir vaivorykštės spalvų – susidūrimas“, – paskutinę kampanijos dieną lenkų naujienų agentūrai PAP sakė teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro, paminėdamas Lenkijos vėliavos spalvas ir LGBT bendruomenės vartojamą simbolį.

Taip pat skaitykite

Vyriausybė taip pat užsipuolė vokiečiams priklausančią žiniasklaidą, kurią kaltino šališkumu per rinkimus, žiniasklaidos kompanijos „Ringier Axel Springer Group“ bulvariniam leidiniui paskelbus straipsnį apie A. Dudos malonę vienam pedofilui.

R. Trzaskowskis žada visai kitokią Lenkiją.

Jis yra sakęs, kad atšauks prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, supriešinusias šalį su Briuseliu.

R. Trzaskowskis taip pat reiškė paramą tam, kad Lenkijoje būtų leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės, bet kaip ir A. Duda nepritaria leidimui tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.

R. Trzaskowskio pergalė galėtų mažinti PiS įtaką Lenkijos politikoje, o A. Dudos laimėjimas įtvirtintų partijos valdžią.

„Šie rinkimai nulems Lenkijos likimą artimoje ateityje“, – sakė buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, gerbiamas teisės profesorius Adamas Strzemboszas.