Pasaulyje

2020.07.11 15:37

LRT iš Punsko. Lenkijos lietuviai apie politiką vengia kalbėti, todėl susipriešinimo nejaučia

Andrius Balčiūnas, LRT.lt specialiai iš Lenkijos2020.07.11 15:37

Lenkijoje jau draudžiama rinkimų agitacija prieš sekmadienį vyksiančius šalies prezidento rinkimus. Pasienyje esančiame Punske gausu abiejų kandidatų – dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos ir jam iššūkį metančio Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio – rinkiminių plakatų. Gatvėje kalbinti Lenkijos lietuviai sako, kad arši politinė kampanija žmonių nesupriešino, nors dalis nori politinių pokyčių.

Pavasarį apklausos rodė didelį dabartinio valdančiosios Lenkijos partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) prezidento Andrzejaus Dudos populiarumą ir prognozavo jam pergalę dar pirmajame rinkimų ture. Tačiau COVID-19 pandemija privertė atidėti rinkimus.

O iššūkį A. Dudai metė neseniai opozicinės „Piliečių platformos“ kandidatų paskelbtas Varšuvos meras R. Trzaskowskis. Surinkęs mažiau balsų jis kartu su A. Duda pateko į antrąjį rinkimų turą. Paskutinės apklausos prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus rodo skirtingas tendencijas ir pergalę prognozuoja tiek vienam, tiek kitam kandidatui.

Rinkimų kovoje netrūko aršių žodžių – PiS partijos lyderis ir vienas svarbiausių šalies politikų Jaroslawas Kaczynskis televiziniame interviu pažėrė kaltinimų R. Trzaskowskiui, esą jis tarnauja ne Lenkijos, o Vokietijos interesams, neturi širdies ir „išpildys žydų reikalavimus“ tariamai sumokėdamas reparacijas už Holokaustą, nors R. Trzaskowskis pabrėžė to nežadantis daryti.

Taip pat skaitykite

„Tai nėra išskirtinė Lenkijos situacija, purvinumas eina per visą pasaulį, nes kova yra tikrai labai įniršusi. Kiekvienas ieško kabliuko, kur galima pakenkti. Nebūtinai, kad kalbėtų apie naudą, kurią suteiktų išrinkti, bet ieško, kaip varžovui pakišti kovą“, – rinkiminę kovą LRT TELEVIZIJAI apibūdino Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos direktorius Jona Wydra.

Pats R. Trzaskowskis skelbiasi norintis suvienyti, o ne skaldyti šalį ir pakeisti šalies politiką.

Taip pat skaitykite

Vienoje Punsko parduotuvėje, kur toliau privaloma dėvėti veido kaukes dėl COVID-19, o už taisyklių nesilaikymą gresia apie 500 zlotų bauda, LRT.lt kalbinta mergina sako, kad rinkimų tema vietos gyventojų nesupriešino.

„Žmonės susitinka, kalbasi, tačiau rinkimų klausimo ir politinių temų vengia, todėl susipriešinimas nėra juntamas“, – teigia ji ir neatskleidė už ką balsuos sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose, nors sprendimą jau priėmė. Kita vertus, senjorų pora LRT.lt sako, kad dalis vietos gyventojų yra persisunkę rinkimų retorika, bet tai nesukuria didelio susipriešinimo.

Politikos nejaučia

Lenkijos prezidento rinkimų kandidatai pateikia skirtingas šalies politikos vizijas – PiS partija už savo reformas sulaukė kritikos iš Europos Sąjungos (ES) dėl teisės viršenybės principų pažeidimų, o politikai šalies viduje atvirai kvestionavo narystę Bendrijoje. Pats A. Duda skelbiasi ginantis lenkų interesus, savo ruožtu R. Trzaskowskis žada šviesią Lenkijos ateitį ES ir atkurti jos įtaką Bendrijoje.

Nors A. Dudą dažniausiai palaiko Lenkijos regionų gyventojai, o R. Trzaskowskį – didžiųjų miestų, Punske padėtis ne visiškai atitinka šią tendenciją dėl didelio aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičiaus, nurodo J. Wydra.

Nors susipriešinimo apie 6 tūkst. narių lietuvių bendruomenėje nėra, daliai Punsko gyventojų šie rinkimai apskritai nėra svarbūs.

Taip pat skaitykite

„Žinoma, yra daug pilietiškų žmonių ir jie balsuos rinkimuose. Mes taip pat pilietiški ir nenorime, kad kas nors blogo nutiktų“, – sako LRT.lt kalbinti vyresni Punsko gyventojai lietuviai ir neatskleidžia, ar sekmadienį eis prie balsadėžių.

Kitas Punsko lietuvis Vytautas LRT.lt sakė, kad politinių kovų miestelio gyventojai nejaučia, nes priimami sprendimai nepaveikia gyvenimo.

Vis dėlto jis teigė palaikantis R. Trzaskowskį, nes taip būtų užtikrinama politinė įvairovė. Dabar, kai valdančioji PiS partija turi daugumą Seime, Vyriausybėje ir jai atstovauja prezidentas, nors partija nedominuoja Senate, ji gali lengvai prastumti savo įstatymus. Prezidentas turi įstatymų veto teisę, todėl jo pozicija sukuria atsvarą.

„Bus nepriklausomas, tada bus geriau. O kai iš tos pačios partijos ir prezidentas, ir premjeras, jie gali daryti ką nori“, – sako vyras.

Vytautas patikino norintis pokyčių, nes būtų naudinga, kad prie valdžios vairo stotų kitos politinės jėgos atstovas.

Taip pat skaitykite

PiS partija įgyvendino plačią socialinės paramos programą – įvedė 500 zlotų vaiko pinigus, skiria išmokas mažiau uždirbantiems piliečiams, įvedė 13-ą kasmetinę pensiją senjorams. LRT.lt kalbinta Punsko gyventoja sako, kad, jos nuomone, gyvenimas Lenkijoje pastaruoju metu gerėjo.

Tačiau Vytautas sako su tuo nesutinkantis. „Normaliai, aš esu verslininkas (...) vis tiek reikia mokėti mokesčius, reikia verstis, niekur nedingsi. Niekas per daug nesikeičia“, – teigia jis ir prideda, kad gyvenimu Punske yra patenkintas.

Kalbinti senjorai taip pat sakė nejaučiantys gyvenimo pagerėjimo. „Taip, aš gaunu 13-ą pensiją, tačiau pensijos yra itin mažos ir kas kartą tenka spaustis, kad galėtum pragyventi“, – teigia moteris, ji šią papildomą išmoką prilygino „kyšiui prieš rinkimus“.

J. Wydra pabrėžia, kad abu prezidento kandidatai nedeklaravo savo požiūrio į tautines mažumas, todėl kaip vystysis Lietuvos ir Lenkijos santykiai po rinkimų ir ar keisis Lenkijos lietuvių padėtis Punske ir kitur – neaišku.

„Manau, tie santykiai nepablogės, viskas eis tik geryn. (...) Gyvename, kaip gyvenome, galvojame, ką galvojame. Kaip tautinė mažuma mes turime pritapti prie visų rūšių valdančiųjų, kad ir kokie jie būtų“, – teigia jis.