Pasaulyje

2020.07.11 08:57

Naujausia informacija. Kalifornijoje dėl koronaviruso ketinama paleisti 8 tūkst. kalinių

ELTA2020.07.11 08:57

Jungtinėse Valstijose per parą užfiksuoti 63 643 nauji koronaviruso atvejai, rodo Johnso Hopkinso universiteto renkami duomenys.

Atnaujinta 15.25

Kolumbijos sostinėje Bogotoje imta griežtinti karantino priemones, kadangi išaugęs naujų infekcijų skaičius grasina palaužti miesto sveikatos priežiūros sistemą, penktadienį pranešė miesto merė Claudia Lopez.

Visoje Kolumbijoje karantino priemonės galios iki rugpjūčio 1 dienos.

Bogota sugriežtins karantino priemones tose apygardose, kuriose registruojama daugiausiai COVID-19 atvejų. Pasak C. Lopez, jose bus sustabdyta beveik visa ekonominė veikla.

8 mln. gyventojų turinčiame mieste iki šiol užfiksuota daugiau nei 42 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir daugiau nei 950 mirčių. Intensyviosios priežiūros skyriuose apie 85 proc. COVID-19 pacientams paskirtų lovų jau yra užimtos.

C. Lopez teigė besitikinti, kad pandemija piką pasieks tarp rugpjūčio vidurio ir pabaigos.

Tik vienas šeimos narys vienu metu galės eiti nusipirkti svarbiausių prekių, bus įvestas draudimas pardavinėti alkoholinius gėrimus, o gyventojams bus nurodyta naktimis neiti iš namų.

C. Lopez pažadėjo daugiau finansinės paramos sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

Infekcijų skaičius taip pat sparčiai išaugo šiaurinėje pakrantėje ir Antiokijos bei Kaukos slėnio regionuose.

Sveikatos ministerija penktadienį patvirtino, kad šalyje viso užfiksuota 140 776 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir 4 925 mirtys. Per pastarąją parą užregistruoti 6 803 nauji atvejai ir 211 naujų aukų.

Prezidento Ivano Duque vyriausybė nieko nepaisydama ėmėsi atnaujinti šalies ekonominę veiklą. Tose savivaldybėse, kuriose registruojama itin mažai užsikrėtimo atvejų, pamažu atidarinėjami restoranai, sporto salės, teatrai ir bažnyčios.

I. Duque penktadienį Bogotai ir keletui kitų vietinių valdžios institucijų pažadėjo vyriausybės palaikymą, teigdamas, kad tikslas yra suvaldyti pandemiją, tuo pat metu atnaujinant ekonominį aktyvumą.

Vyriausybė pabrėžia poreikį balandį 20 proc. susitraukusioje šalies ekonomikoje sukurti daugiau darbo vietų.

Atnaujinta 12.07

Kalifornija ketina paleisti apie 8 tūkst. kalinių, kad perpildytuose kalėjimuose galėtų apriboti koronaviruso plitimą, teigia vienos sunkiausiai paveiktų šalies valstijų valdžios institucijos.

Kaliniai galėtų būti paleisti iki rugpjūčio pabaigos ir prisijungtų prie 10 tūkst. pagal panašias programas nuo viruso krizės pradžios paleistų kalinių, sakė Kalifornijos pataisos ir reabilitacijos įstaigų departamentas.

„Šių veiksmų imamasi siekiant užtikrinti nuteistųjų ir (kalėjimų) darbuotojų sveikatą ir saugumą“, – penktadienį paskelbtame pranešime sakė departamento sekretorius Ralphas Diazas.

Pranešimo, kurį sveikino kalėjimų reformų šalininkai, sulaukta po to, kai viename seniausių Kalifornijos kalėjimų San Kventine buvo patvirtintas didelis naujų užsikrėtimo atvejų skaičius.

Valstijos gubernatorius Gavinas Newsonas antradienį sakė, kad ten vykstantis protrūkis „sulaukia daug dėmesio ir susirūpinimo“, virusą patvirtinus daugiau nei 1 tūkst. kalinių.

San Kventino kalėjime patvirtinti atvejai sudaro pusę visų aktyvių valstijos kalėjimuose patvirtintų užsikrėtimo atvejų. Kalifornijos kalėjimuose iš viso kalinama apie 113 tūkst. nuteistųjų.

Penktadienio pranešime teigiama, kad išlaisvinti kaliniai, įskaitant kalinius iš San Kventino, per savaitę nuo paleidimo datos turės pasidaryti COVID-19 testus.

40 mln. gyventojų turinčioje Kalifornijoje patvirtinta per 300 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir per 6,8 tūkst. su virusu susijusios mirtys.

Atnaujinta 11.54

Oro linijos „Emirates“ koronaviruso pandemijos metu jau atleido apie dešimtadalį savo darbo jėgos, tačiau šeštadienį paskelbta, kad atleidimų mastas gali išaugti iki 15 proc., arba 9 tūkst. darbo vietų.

Didžiausios Artimųjų Rytų regiono oro linijos, eksploatuojančios 270 plataus korpuso orlaivių, kovo pabaigoje prisijungė prie ilgėjančio sąrašo oro vežėjų ir sustabdė savo veiklą, kad galėtų pristabdyti naujojo koronaviruso plitimą.

Praėjus dviem savaitėms oro linijos veiklą atnaujino, tačiau vykdė tik ribotą kiekį skrydžių. Iki rugpjūčio pabaigos „Emirates“ ketina atnaujinti skrydžius į 58 miestus, nors prieš pandemiją vežėja skraidė 157 kryptimis.

Nepaisant to, „Emirates“ prezidentas Timas Clarke'as sakė, kad tam, jog oro linijų veikla pasiektų „tam tikrą normalumo laipsnį“, gali prireikti iki ketverių metų, o oro linijos, neatskleisdamos tikslių skaičių, rengia atleidimo planus.

Kasmetinėje „Emirates“ ataskaitoje teigiama, kad prieš krizę oro linijose dirbo 60 tūkst. darbuotojų, įskaitant 4,3 tūkst. pilotų ir beveik 22 tūkst. įgulos darbuotojų.

T. Clarke'as interviu transliuotojui BBC sakė, kad oro linijos jau atleido apie dešimtadalį savo darbuotojų, ir pridūrė, jog „Emirates“ „greičiausiai turės atleisti dar keletą (darbuotojų), greičiausiai iki 15 proc.“

Bendrovės atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP sakė neturinti ko pridėti prie ataskaitos.

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) teigė, kad pasaulio oro linijos šiemet dėl koronaviruso krizės patirs 84 mlrd. dolerių (74,3 mlrd. eurų) nuostolių – daugiausiai per visą aviacijos sektoriaus istoriją.

T. Clarke‘as interviu teigė, kad „Emirates“ oro linijoms „nėra taip blogai, kaip kitoms“, tačiau krizė smogė tuo metu, kai „ėjo vieni geriausių mūsų metų“.

Atnaujinta 10.49

Tūkstančiai žmonių keliuose Serbijos miestuose penktadienį ketvirtą dieną iš eilės protestavo prieš Vyriausybės atsaką į koronaviruso pandemiją.

Protestuotojai prie sostinėje Belgrade esančio šalies parlamento į policijos pareigūnus ėmė mėtyti akmenis. Kai kurie protestuotojai, pasak naujienų agentūros AFP reporterių, mėtė petardas ir skandavo nacionalistinius šūkius.

Protestai vyko šaliai paskelbus apie rekordinį naujų užsikrėtimo atvejų prieaugį. Premjerė Ana Brnabič anksčiau penktadienį paskelbė, kad Balkanų šalyje per pastarąsias 24 valandas užfiksuotas „dramatiškas padidėjimas“ – 18 mirčių ir 386 infekcijos.

Tuo pat metu A. Brnabič pasmerkė Belgrade ir kituose šalies miestuose vykdomus „nerūpestingus“ protestus, kadangi ankstesnėmis dviem dienomis sostinėje vykusios demonstracijos pavirto smurtinėmis.

„Kalbant apie demonstracijas, dabar, ko gero, neįmanoma elgtis dar neatsakingiau“, – teigė A. Brnabič.

„Po trijų ar keturių dienų pamatysime protestų rezultatus“, – sakė ji, ragindama žmones „gerbti priemones“, įvestas viruso plitimo ribojimo tikslams.

Protestuotojai taip pat reiškė nepasitenkinimą šalies prezidentu Aleksandru Vučičiumi, kurį dauguma kaltina sukėlus antrą viruso bangą, kadangi tam, kad birželio 21 dieną būtų galima rengti rinkimus, kuriuos laimėjo jo Serbijos pažangos partija (SNS), nuspręsta atlaisvinti karantino apribojimus.

Pirmąją antradienį vykusią demonstraciją sukėlė A. Vučičiaus pranešimas, kad kovai su antrąja viruso banga grąžinama savaitgalio komendanto valanda.

Prezidentas vėliau atsisakė šių planų, tačiau protestai nesiliovė vykę – jie pavirto būdu išreikšti bendrą nepasitenkinimą jo atsaku į virusą.

Ketvirtadienį vyriausybė oficialiai atsisakė komendanto valandos planų ir paskelbė apie suvaržymus daugiau nei 10 žmonių susibūrimams. Tai reiškia, kad nuo tol draudžiama rengti ir protestus.

Naujų infekcijų skaičius išaugo po to, kai buvo leisti sporto renginiai, laikantis minimalaus saugaus atstumo. Tarp šių renginių – ir tenisininko Novako Džokovičiaus organizuojamas teniso turnyras. Jam ir dar keletui dalyvių buvo diagnozuotas koronavirusas.

Koronavirusas taip pat buvo diagnozuotas keletui SNS rinkimų triumfą šventusių aukšto rango politikų.

Iki šiol Serbijoje užfiksuota 370 su COVID-19 susijusių mirčių ir 18 tūkst. užsikrėtimo atvejų.

Kaimyninėse valstybėse Kroatijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje penktadienį užfiksuoti paros atvejų prieaugio rekordai – atitinkamai po 116 ir 316 naujų atvejų.

Trumpas ir toliau nesureikšmina išsaugusių atvejų skaičiaus

JAV, Baltimorėje, įsikūrusio universiteto šeštadienio 8.30 val. vietos laiku (00.30 val. Grinvičo laiku) duomenimis, šalyje per pastarąsias 24 valandas nuo COVID-19 mirė 774 žmonės.

Sunkiausiai viruso paveiktoje pasaulio valstybėje viso užfiksuota 133 969 mirčių ir 3,18 mln. užsikrėtimo atvejų.

Ketvirtadienį buvo užfiksuotas rekordinis naujų atvejų prieaugis – net 65 551. Ekspertai teigia, kad netrukus gali išaugti ir mirčių skaičius.

Apie pastarosiomis dienomis išaugusį mirčių skaičių paskelbė Teksaso ir Floridos valstijos.

„Kai lyginate mus su kitomis valstybėmis, nemanau, kad galite sakyti, jog mums sekasi gerai“, – ketvirtadienį politinių analizių svetainei „FiveThirtyEight“ sakė JAV infekcinių ligų ekspertas Anthony‘is Fauci.

Šalies prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu užsipuolė plačiai gerbiamą mokslininką, teigdamas kanalui „Fox News“: „Dr. (Anthony'is) Fauci yra geras žmogus, tačiau jis yra padaręs daug klaidų.“

JAV lyderis, kuris ir toliau nesureikšmina smarkiai išaugusio naujų atvejų skaičiaus, penktadienį keliavo į vieną šalies protrūkio židinių Majamį, kuriame dalyvavo kelete renginių, įskaitant renginį, kurio metu buvo renkamos lėšos jo rinkimų kampanijai.

Brazilijoje mirčių nuo COVID-19 skaičius perkopė 70 tūkst.

Brazilijoje mirčių nuo naujojo koronaviruso skaičius penktadienį perkopė 70 tūkst., paskelbė sveikatos apsaugos ministerija, nors kasdienis mirčių skaičius, regis, pamažu ima stabilizuotis.

Ministerija teigė, kad per pastarąsias 24 valandas buvo užfiksuota 45 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų ir 1,2 tūkst. mirčių, bendrą šalies statistiką kilstelėjusių iki 1,8 mln. infekcijų ir 70 400 aukų.

212 mln. gyventojų turinti Brazilija yra antra sunkiausiai koronaviruso paveikta pasaulio valstybė, kurią lenkia tik Jungtinės Valstijos.

Per pastarąsias 35 dienas šalyje fiksuojamų mirčių skaičius padvigubėjo. Sunkiausiai paveiktomis laikomos San Paulo ir Rio de Žaneiro valstijos, kuriose pranešama po atitinkamai 17 400 ir 11 200 mirčių.

Brazilijoje vienam milijonui gyventojų tenka maždaug 335 mirtys – mažiau nei JAV, kur tam pačiam skaičiui gyventojų tenka 403 mirtys, ir Ispanijoje, kur milijonui gyventojų tenka 607 mirtys.

Tačiau kai kuriose valstijose, tokiose kaip, pavyzdžiui, Rio de Žaneire, Searoje ir Amazonėje, šis skaičius gerokai viršija bendrą šalies vidurkį (atitinkamai po 653, 742 ir 726 viruso aukas vienam milijonui gyventojų).

Pastarąsias keturias ar penkias savaites Brazilijoje kasdienis mirčių vidurkis buvo didesnis nei 1 tūkst.

Nepaisant to, kad protrūkis nerodo lėtėjimo ženklų, keliose valstijose, įskaitant Rio de Žaneirą ir San Paulą, imta švelninti karantino priemones.

Rio de Žaneire susirūpinimą ėmė kelti žmonių perpildyti barai ir paplūdimiai.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad tokio scenarijaus atveju infekcijų skaičius kiek pasvyruodamas kils iki spalio-lapkričio mėnesių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ribeiraun Preto universiteto medicinos fakulteto sveikatos duomenų laboratorijos koordinatorius Domingosas Alvesas.

„Tai lems (karantino priemonių) švelninimas, priešingai nei rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų paisančių valstybių surinkti duomenys, – teigė jis. – Tai nebus antroji banga, veikiau tai bus pirmosios bangos pratęsimas.“

Besistabilizuojantis mirčių skaičius neatspindi to fakto, kad nors aukų skaičius nekinta smarkiausiai paveiktose valstijose, jis auga mažiau paveiktuose regionuose.

Tai gali sukurti „bumerango“ efektą, teigė D. Alvesas, kadangi sveikatos institucijos yra priverstos pacientus perkelti į didelius miestus, turinčius daugiau gydymo galimybių.

Kritikai teigia, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaras iki šiol negebėjo pateikti vienos žinutės, nurodančios, kaip kovoti su virusu – atsaką tenka koordinuoti valstijų gubernatoriams.

J. Bolsonaras netgi ėmėsi pažeidinėti viruso suvaldymo taisykles, tokias kaip, pavyzdžiui, saugaus atstumo laikymąsi ir kaukių dėvėjimą, ir ėmėsi kritikuoti gubernatorius dėl jų įvestų ekonomikai kenksmingų karantino priemonių.

65-erių valstybės vadovas antradienį atskleidė, kad užsikrėtė koronavirusu, tačiau penktadienį pareiškė, jog jaučiasi „gerai“.