Pasaulyje

2020.07.12 13:29

Lietuvos pripažinimo paieškos – kaip Baltijos šalys bandė suvienyti Rytų ir Vakarų pasaulius

Julija Šakytė, LRT.lt2020.07.12 13:29

Lygiai prieš 100 metų Maskvoje buvo pasirašyta Sovietų Rusijos ir Lietuvos taikos sutartis, kuria sovietai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau sutartis gali būti laikoma bandymu sutaikyti Vakarų ir Rytų pasaulius, LRT.lt teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (VU IF) prof. Zenonas Butkus.

Mokslininkas įsitikinęs – šiandien sukakčiai skiriama per mažai dėmesio: „Tai yra be galo svarbus šimtmetis net tik Lietuvos, bet ir Europos, net pasaulio istorijoje.“

Sovietai sudaro taikos sutartį su Lietuva

Derybos dėl taikos sutarties pasirašymo prasidėjo 1920 m. gegužės 7 d. ir truko ilgiau nei du mėnesius, nes reikėjo teisiškai sureguliuoti piliečių teisių, valstybių sienos, turtinius klausimus.

Galiausiai liepos 12 d. buvo pasirašyta sutartis, kuria Sovietų Rusija iš esmės pripažino Lietuvos nepriklausomybę de jure ir de facto.

Vis dėlto istorikas Z. Butkus sako, kad klaidinga manyti, jog ši sutartis buvo sudaryta tik su Lietuva. Ją sudarė visos trys Baltijos šalys, taip pat Suomija bei Lenkija.

„Ši sutartis nebuvo išplaukusi vien iš sovietų ir Lenkijos karo konteksto, kaip dabar dažnai manoma. Tai buvo tikrai lemtingas lūžis tuometinėje situacijoje. Liepos 12 d. sutartį galima sieti su Liepos 6-ąja. Dažnai linksniuojame tris valstybingumo datas – liepos 6-oji, vasario 16 d. ir kovo 11 d. – ir „užsimušdami“ svarstome kuri svarbesnė“, – mini istorikas.

Konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų savotišku būdu bandė įveikti Baltijos šalys, bandydamos gauti tarptautinį pripažinimą, sako Z. Butkus.

Anot profesoriaus, Liepos 6-oji ir liepos 12 d. labai siejasi, nes buvo svarbus apsisprendimo momentas Lietuvai ir Baltijos šalims. Vyko didžioji Europos ar net pasaulio konfrontacija tarp Rytų ir Vakarų, o Baltijos šalys – pariby tarp vadinamosios Bizantiškos ir Vakarietiškos civilizacijų.

„(Karalius – LRT.lt) Mindaugas, kai rinkosi vakarietišką kryptį, priėmė krikštą iš popiežiaus, kuris siūlė ne tik Lietuvai krikštą, daugeliui šalių, bet ir Rusijai. Bet Rusijos carai atmetė popiežiaus pasiūlymą suteikti karūną. Vyko didžiulė konfrontacija tarp Rytų ir Vakarų, kai skilo bažnyčia, kai skilo krikščionybė“, – pasakoja istorikas.

Baltijos šalys pačios pasiūlė taikos derybas

Konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų savotišku būdu bandė įveikti Baltijos šalys, bandydamos gauti tarptautinį pripažinimą, sako Z. Butkus.

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva, Latvija, Estija, taip pat Suomija bei Lenkija Rytų-Šiaurės Europos gabalėlyje sukūrė ar atkūrė nepriklausomas valstybes. Vis dėlto, anot profesoriaus, Baltijos šalys Paryžiaus taikos konferencijoje, nors ir dalyvavo, neturėjo oficialaus statuso.

Milžinišką, neįsivaizduojamą žingsnį žengė Baltijos šalys, pasirašydamos taikos sutartis su bolševikais, kurie Vakaruose taip pat buvo nepripažinti, bet faktiškai valdė Maskvą ir Rusijos teritorijas, sako Z. Butkus.

Kadangi Paryžiaus taikos konferencijoje nebuvo suteiktas taip lauktas pripažinimas, Baltijos šalių delegacijos ieškojo išeities ir matė, kad yra stumiamos Rusijos link, aiškina profesorius. Dėl šių priežasčių jos nusprendė pamėginti likviduoti priešpriešą tarp Rytų ir Vakarų.

Taip pat skaitykite

Z. Butkus atkreipia dėmesį, kad visai ne bolševikai pirmieji pasiūlė taikos derybas. Anot jo, pirmoji tai padarė Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, pasiūliusi Rusijai ir kitoms šalims taikos derybas, apie kurias užsimenama Vasario 16-osios akte. „Jis adresuotas Vokietijos, Rusijos ir kitų šalių vyriausybėms“, – pažymi istorikas.

„Milžinišką, neįsivaizduojamą žingsnį žengė Baltijos šalys, pasirašydamos taikos sutartis su bolševikais, kurie Vakaruose taip pat buvo nepripažinti, bet faktiškai valdė Maskvą ir Rusijos teritorijas. (...) Tokią išeitį surado Baltijos šalys“, – sako Z. Butkus.

Vilniaus klausimas

1920 metų Lietuvos valstybė jau stojosi ant kojų – buvo išrinktas Steigiamasis Seimas, nugalėti bermontininkai ir bolševikai, su Rusija buvo deramasi dėl taikos ir liepos 12-ąją ji pagaliau buvo pasirašyta.

Bolševikai pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir suverenumą, atsisakė teisių į Lietuvos teritoriją, pripažino Lietuvai Vilniaus kraštą, įskaitant ir Gardiną.

Šią taikos sutartį reikia sieti su Lietuvos, Estijos, Latvijos ir kartu Suomijos bei Lenkijos taikos sutartimi, sako profesorius.

„Dabar sakoma, kad Lietuva vos ne kaip dovaną gavo geras sienas ir Vilnių, ir Gardiną. Maža to, sovietai pasirašė slaptą susitarimą, antrojo straipsnio priedą, – jis yra akcentuojamas ir apjuodina visą sutartį. Neva Lietuva praleido raudonąją armiją per pripažintą Vilniaus teritoriją“, – aiškina profesorius.

Vis dėlto Z. Butkus teigia, kad nebuvo kitos išeities, nes Lietuva tos teritorijos, vadinamojo Vilniaus koridoriaus, nevaldė. Visą teritoriją valdė Lenkija, per kurią ir žengė Raudonoji armija, aiškina profesorius.

„Kitos išeities nebuvo. Lietuvai buvo pripažintas Vilnius, tai Rusija turėjo užimti ir tada pagal sutartį perduoti Lietuvai. Taip ir buvo. Rugpjūčio 6 d. konvencija buvo pasirašyta, pagal kurią Vilnius iš bolševikų rankų buvo perduotas Lietuvai. Čia nėra jokio kriminalo. Šią taikos sutartį reikia sieti su Lietuvos, Estijos, Latvijos ir kartu Suomijos bei Lenkijos taikos sutartimi“, – sako jis.

Taip pat skaitykite

Sovietai 1920-ųjų liepos 12-osios dienos sutartimi pripažino Vilnių Lietuvai, bet netrukus Rygoje sudarė preliminarią sutartį su Lenkija ir jai faktiškai perdavė tą teritoriją, tą vadinamąjį Vilniaus koridorių, teigia Z. Butkus.

Vis dėlto, anot profesoriaus, prieš 100 metų Maskvoje pasirašyta Sovietų Rusijos ir Lietuvos taikos sutartis, nors nebuvo įgyvendinta – Vilnius ir Gardinas buvo pripažinti Lietuvai, tačiau neįėjo į valstybės sudėtį, – bet net ir tokiomis aplinkybėmis sutartis buvo reikšmingas nepriklausomybės pripažinimas.