Pasaulyje

2020.07.10 12:37

LRT trumpai. Kodėl Serbijoje protestuotojai svaido akmenis ir kiaušinius – kalta ne nauja COVID-19 banga

Julija Šakytė, LRT.lt, BNS2020.07.10 12:37

Serbijoje antradienį kilęs chaosas, kai tūkstančiai protestuotojų susirėmė su policija, kelia vis daugiau klausimų – smurtas prasiveržė dėl grąžinto karantino ar įsisenėjusio nepasitenkinimo šalies valdžia? LRT trumpai apžvelgia pastarųjų dienų įvykius.

Serbijos prezidentui Aleksandrui Vučičiui paskleidus žinią, kad šioje Balkanų šalyje bus sugrąžintas karantinas dėl koronaviruso, tūkstančiai protestuotojų išėjo į gatves. Taikios demonstracijos peraugo į smurtingus susirėmimus su pareigūnais.

Tiesa, patys gyventojai kartoja – nors griežtinamos sąlygos buvo paskutinis lašas, susirūpinimą jiems kelia demokratijos padėtis šalyje, o ne karantinas.

„Į paskutinius protestus Belgrade reikia žiūrėti atsižvelgiant į naujausios istorijos kontekstą ir politinę atmosferą po karo Bosnijoje ir Hercegovinoje pabaigos bei karo Kosove. Nors 10-ajame dešimtmetyje Serbijos žemėje nebuvo kovų, šie karai išsekino Serbiją, nukreipdami išteklius, įskaitant ir vaistus, karo reikmėms, sudarydami sąlygas klestėti korupcijai ir paskatindami kai kuriuos šalies specialistus bėgti iš šalies.

Prie to reikėtų pridurti vis akivaizdesnį prezidento A. Vučičio polinkį į autoritarizmą ir nesunku suprasti, kodėl serbams atsibodo jų Vyriausybė. Paskelbti kovos su koronavirusu apribojimai tik pastūmėjo protestus“, – LRT.lt atsiųstame atsakyme sako Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Sociologijos ir politikos mokslų departamento profesorė Sabrina Petra Ramet.

Kaip viskas prasidėjo

Sveikatos apsaugos pareigūnams antradienį paskelbė didžiausią per parą užregistruotų mirties nuo koronaviruso atvejų Serbijoje skaičių – mirė dar 13 žmonių, o 4000 žmonių buvo gydomi ligoninėje. Serbijos prezidentas A. Vučičius pareiškė, kad padėtis sostinėje Belgrade yra „kritinė“, todėl nuo penktadienio bus draudžiama burtis daugiau kaip penkių žmonių grupėms, įvedamos karantino priemonės.

Po tokių prezidento pareiškimų Serbijoje kilo sumaištis – žmonės plūdo į gatves, protesto dalyviai skandavo įvairius šūkius, ragindami Vyriausybę atsistatydinti, svaidė į policiją akmenis, butelius ir kiaušinius. Įvyko protestuotojų ir policijos susirėmimai, buvo padegti policijos automobiliai.

Protestuotojams pabandžius įsiveržti į parlamento pastatą Belgrade, policija panaudojo ašarines dujas, kad priverstų juos pasitraukti. Regioninė televizija N1 parodė, kaip pareigūnai lazdomis daužė tris ant suoliuko ramiai sėdėjusius vyrus.

Trečiadienį susirėmimai tęsėsi. Viešojoje erdvėje pasirodė vis daugiau chaotiškų scenų, po kurių įtakingas prezidentas švelnino savo toną. Atsiribodamas nuo sprendimo, jis teigė, kad priemonės Belgrade bus griežtinamos, tačiau „krizės valdymo komanda, regis, galvoja, kad komendanto valandos neturėtų būti“.

Kodėl pyksta žmonės

Naujų COVID-19 atvejų šalyje gerokai padaugėjo praėjus dviem mėnesiams po to, kai Serbija panaikino beveik visus suvaržymus, kurie buvo vieni griežčiausių Europoje, kad galėtų vykti dideli sporto renginiai su tūkstančiais žiūrovų ir nacionaliniai rinkimai birželį.

Pastarosiomis savaitėmis toliau augant koronaviruso užsikrėtimo atvejams ir paskelbus apie grąžinamus apribojimus, tviteryje žmonės ėmė dalintis vaizdo įrašais, kuriuose teigia, kad protestų priežastis – visai ne naujos karantino sąlygos.

Pavyzdžiui, Valeria Alvarado socialiniame tinkle „TikTok“ susuko populiarų 60 sekundžių vaizdo įrašą, kuriame skatinama netikėti Amerikos žiniasklaidoje suformuojama žinute. Ji tvirtina, kad klaidinga manyti, kad žmonės yra pasipiktinę, kad reikės laikytis naujų griežtesnių sąlygų. Anot jos, serbai protestuoja ne dėl karantino, o dėl prezidento veiksmų.

@zdravovale

My attempt to describe what’s happening under 60 seconds. Please don’t believe how the American media is framing Belgrade protests ##serbia ##belgrade

♬ original sound - zdravovale

„Birželį įvyko rinkimai ir visi apribojimai buvo panaikinti, nors šalis neatsigavo po COVID-19. Valdžia pradėjo meluoti, kiek žmonių serga ir kiek miršta. Jie norėjo pavaizduoti, kad šalyje padėtis valdoma, nes norėjo laimėti rinkimus“, – teigia ji.

A. Vučičiaus centro dešinioji Serbijos pažangos partija (SNS) didžiule persvara laimėjo birželio rinkimus, kuriuos boikotavo pagrindinė opozicija. Nuo tada per parą užregistruojamų užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų skaičius šoktelėjo ir viršija 300, o ligoninės patiria didžiulį krūvį.

Slepia tikruosius faktus

„Užtenka manipuliavimo duomenimis apie COVID-19“, – sakė protestuotoja Danijela Ognenovič, turėdama galvoje kaltinimus, kad valdžia skelbia ne visus mirties nuo COVID-19 atvejus, kas taip pat paskatino demonstrantus traukti į gatves.

Serbijos valstybės informacinės sistemos COVID-19 duomenys rodo, kad mirė daugiau nei dvigubai daugiau užsikrėtusių pacientų nei skelbė valdžios institucijos, rašo „BalkanInsight“.

Šių metų kovo 19 d. – birželio 1 d. Serbijoje mirė 632 žmonės, kuriems buvo nustatyta COVID-19 infekcija. Tai kone dvigubai daugiau nei oficialiai paskelbtas 244 mirčių skaičius tuo laikotarpiu. Tai Balkanų tiriamųjų ataskaitų tinklas (BIRN) sužinojo analizuodamas duomenis, gautus iš valstybės informacinės sistemos.

Duomenys taip pat parodė, kad Serbijoje nuo birželio 17 iki birželio 20 dienos per 24 valandas koronavirusine infekcija užsikrėtė bent 300 žmonių. Tai kur kas daugiau nei rodo oficialiai paskelbti duomenys, per tą laiką užfiksavę daugiausia 97 naujus atvejus per dieną.

Didžiausias mirčių skaičiaus skirtumas pastebėtas klinikiniame centre, Nišo mieste pietryčių Serbijoje, kur, remiantis oficialiais duomenimis, nuo koronaviruso mirė 77 pacientai. Tačiau informacinės sistemos duomenys, prie kurių BIRN turėjo prieigą, rodo, kad mirė 243 žmonės, kurių COVID-19 testo rezultatai buvo teigiami. Tai 166 atvejų daugiau nei oficialiai užregistruota.

Kaip valdančioji partija vaizduoja protestus

Kalbėdamas spaudos konferencijoje Serbijos vidaus reikalų ministras Nebojša Stefanovičius išsamiai atpasakojo įvairius protestuotojų išpuolius prieš policijos pareigūnus, praleisdamas neproporcingus policijos jėgos panaudojimo pavyzdžius, kurie buvo nufilmuoti ir patalpinti socialiniuose tinkluose, o gynybos ministras Aleksandaras Vulinas protestus apibūdino kaip perversmo bandymą.

Savo ruožtu prezidentas A. Vučičius pavadino protestuotojus fašistais ir sakė, kad esama įtarimų dėl „užsienio žvalgybos kišimosi“, bet įrodymų nepateikė.

Prezidentūros Laisvo piliečių judėjimo (PSG) narys Pavle Grbovičius pareiškė, kad A. Vučičius organizavo „chuliganus“, siekiančius įsiskverbti į protestus, norėdamas juos kompromituoti ir pristatyti save kaip priimtiniausią variantą Europos Sąjungai (ES), rašo „European Western Balkans“.

„Vučičius po dviejų dienų vyks į Briuselį. Žmonės pagrįstai pyksta. Tuomet pasirodo kelios dešimtys chuliganų, suteikiančių protestams smurto toną 99,5 proc. žmonių nenaudai. Po dviejų dienų Vučičas skųsis priešais Europą dėl „fašistų“ ir paklaus jų: „Ar norite, kad šie žmonės ateitų į valdžią, o ne aš?“ Tačiau šiems pareiškimams taip pat nebuvo pateikta įrodymų.

Profesorė S. P. Ramet LRT.lt sako, kad nenuostabu, kad prezidentas A. Vučičius bandė sulaikyti radikaliųjų dešiniųjų atstovus ir ekstremistus, atsakingus už protestus, tokiu būdu bandant sumenkinti tikruosius protesto motyvus.

„Vučičius yra meistriškas politikas, likęs valdžioje nepaisant griežtos politikos. Jis laiko žiniasklaidą ant trumpo pavadėlio. Nepaisant to, verta nepamiršti, kad „Freedom House“ Serbiją klasifikuoja kaip iš dalies laisvą“, – sako politologė.

Taip pat skaitykite