Pasaulyje

2020.07.11 13:10

Prie ES vairo stoja Vokietija – kadenciją baigianti Merkel vėl gelbės Bendriją?

Mindaugas Savickas, LRT.lt2020.07.11 13:10

Pirmininkavimą į nepažįstamus ir pavojingus vandenis įplaukusiai Europos Sąjungai iš Kroatijos liepos pirmomis dienomis perėmė Vokietija. Telkiančios lyderystės pandemijos metu ėmėsi politinį atgimimą išgyvenanti, didelę savo simbolinę galią susigražinusi kanclerė Angela Merkel. 

Iš galinės sėdynės netikėtai persėdo į priekinę

Britų dienraštis „The Guardian“ redakciniame komentare atkreipia dėmesį, kad iki pandemijos Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo matoma kaip neveikli, jau praėjusio laikmečio lyderė, pati tą tarsi pripažinusi sprendimu atsistatydinti 2021 metais. Dabar kanclerė savo šalyje suvokiama kaip telkianti, stabilumą ne tik Vokietijos, bet ir visas ES masteliu gebanti teikti lyderė.

„The Guardian“ pabrėžia – istoriška, kad Vokietija perėmė pirmininkavimą būtent šiuo sudėtingu metu. Europos didžiausia tauta pajėgi telkti ES epinio masto iššūkių metu. Dienraščio teigimu, nauja A. Merkel pozicija, siekiant didesnio šalių narių solidarumo, yra visiškai pagrįsta. „Ji teisingai įspėja, kad negebėjimas imtis kolektyvinių veiksmų siekiant stabilizuoti šlubuojančią ES ekonomiką pasitarnaus antidemoratinėms ir autoritarinėms jėgoms“.

Išsaugoti ES – išsaugoti ekonomiką ir eurą

A. Merkel keletą pastarųjų mėnesių vis pabrėžia, kad norint išsaugoti ES, reikia gelbėti eurozonos ekonomiką ir euro stabilumą. Pasak jos, vietoje pernelyg dažno egzistencinio klausimo – išliks, ar neišliks ES – kėlimo, vertėtų sukoncentruoti dėmesį kasdieniniuose darbuose.

„Visų šalių narių interesuose – stiprios ES vidinės rinkos išlaikymas ir vieninga laikysena pasauliniuose reikaluose. Šioje ypatingoje situacijoje aš pasikliaunu valstybėmis narėmis, kurios suinteresuotos mus vienijančiais dalykais“, duodama interviu 6-iems Europos laikraščiams sakė A. Merkel.

„Degančiu“, skubiausiu pirmininkavimo prioritetu A. Merkel įvardina būtinybę susitarti dėl 750 mlrd. eurų pandemijos sukeltos krizės įveikimo fondo, kuriam skolintųsi ne atskiros valstybės narės, o visa ES. Didžioji pinigų dalis – 500 mlrd. eurų narėms būtų ne skolinami, o išmokami. Toks scenarijus –žingsnis į didesnę ES sanglaudą ir solidarumą.

Vokietijos gyventojai tokį gelbėjimo paketą vertina nevienareikšmiškai. Der „Spiegel“ užsakymu „Civey“ tyrimo instituto atlikta Vokietijos gyventojų apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė (51,7 proc.) apklaustųjų pozityviai vertina 750 mlrd. eurų paramos paketą. Negatyviai – maždaug trečdalis (32,9 proc.), 15,4 proc. neturėjo nuomonės.

„Tvirtas kanclerės žodis už vieningą Europą ir prieš nacionalinius skirtumus. Svarbiausia solidarumas su visais europiečiais, nesvarbu, Pietuose, Rytuose, Vakaruose ar viduryje“, numatomas kolektyvines skolas ir išlaidas komentavo „Die Zeit“ skaitytoja.

„Tegul centrinis bankas prispausdina kiekvienam po milijoną, ir išdalina. Būsime visi milijonieriai“, – teleseriale „Malkolmas vidurinysis“ girdėtą alternatyvą skolinimuisi siūlė kitas diskusijos dalyvis.„Natūralu, kad mes, Vokietijos mokesčių mokėtojai, turime pakankamai pinigų mokėti dar daugiau. Pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas mes beveik pirmi, tik kažkodėl po Šveicarijos, Islandijos, Liuksemburgo, Danijos, Didžiosios Britanijos, Niederlandų, Austrijos, Airijos, Norvegijos, Švedijos, Belgijos ir Italijos“, – ironizavo dar vienas skaitytojas., – Mes turime mažiausiai savų butų ir namų (Vokietija iš tiesų išsiskiria dideliu gyventojų, neturinčio nuosavo būsto, skaičiumi – LRT.lt), bet taip, turime tiek daug pinigų išdalinti“.

„Dalis tų pinigų taip pat Vokietijoje bus investuota“, – ramino kitas internautas.

Kodėl Vokietija pakeitė poziciją dėl bendro ES skolinimosi?

Bendram skolinimuisi ir pandemijos pasekmių įveikimo finansavimui, kartu su Vokietija, prieštaravo Austrija, Nyderlandai, Suomija. A. Merkel, duodama interviu Vokietijos žiniasklaidai daug metų pabrėždavo, kad bet kuris sprendimas dėl trumpalaikio kurios nors ES valstybės stabilizavimo turi sutapti su ilgalaikiais ekonominės ir valiutinės sąjungos stabilumo tikslais.

„Vokietijos žmonės, pasitikėdami stabiliu euru, atsisakė Vokietijos markės. To pasitikėjimo negalima išduoti jokiais būdais“, – dar 2010 m. yra sakiusi A. Merkel., – Todėl aš sakau: geras europietis nebūtinai tas, kuris tuoj pat padeda. Geras europietis yra tas, kuris paiso europietiškų sutarčių ir europinės teisės, taip neleisdamas kenkti eurozonos stabilumui“.

„Deutche Welle“, prieš Vokietijai pakeičiant poziciją, yra aprašiusi turtingesnių šalių baimę dėl finasinių šliuzų atidarymo. Tai tarsi nemokamo bilieto įteikimas kiekvienam, nesusitvarkančiam su savo finansais, nesiimančiam politinių ir ekonominių reformų. Pasak „Deutche Welle“, bijoma, kad pasipylęs pinigų lietus galėtų suteikti galimybę toliau netaupyti ir nesiimti reformų.

Vis dėlto, supratus koronaviruso krizės mastą ir galimas pasekmes, pozicija pasikeitė. Dabar Vokietija aktyviai mėgina įtikinti keletą likusių prieštaraujančių šalių nebesipriešinti bendram skolinimuisi. Nerealu, kad dar iki pandemijos skolose skendusios Pietų šalys galėtų įveikti koronaviruso pasekmes, skolindamosis per ESM (Europos stabilumo mechanizmą), ir tuo pačiu išlikti mokios tarptautiniu mastu. Perspektyva – kurios nors, arba net kelių Pietų šalių išėjimas iš euro zonos ir savos valiutos įsivedimas.

Todėl bendras visos ES šalių – narių skolinimasis, ir bendras pandemijos pasekmių finansavimas, nepaisant galimos žalos žmonių pasitikėjimui euru, atrodo mažesnė blogybė už galimus tektoninius eurozonos lūžius.

Kiti prioritetai

Vokietijos pirmininkavimo programoje „Kartu Europoje, kartu Europai“ prioritetas teikiamas taikiam žmonių sugyvenimui: siūloma susitarti dėl bendro atkirčio antisemitizmui, taip pat prieš romų bendruomenę nukreiptai neapykantai. Iškeliama būtinybė valstybėms narėms aktyviau plėtoti ir derinti skirtingų tautinių bendruomenių integracijos politiką

Vokietija pabrėžia, kad dabartinė skylėta pabėgėlių politika neatitinka šių dienų iššūkių. Žmonės, kurie negali pagrįsti savo persekiojimo fakto, gali patekti į ES, ir dažnai – ilgam čia pasilikti.

„Mes norime bendros europinės prieglobsčio sistemos (BEPS), kuri apsaugotų pabėgėlių teises, ir gebėtų greitai įvertinti, kam turėtų būti suteikta valstybių narių teikiama apsauga, ir teisė pasilikti Europos Sąjungoje. Tikslas – reforma, kuri užtikrintų solidarumą ir humanitarinius standartus, padėtų išvengti atskiroms valstybėms – narėms tenkančio neproporcingo krūvio, taip pat orių gyvenimo sąlygų užtikrinti negalinčių pabėgėlių stovyklų“, – rašoma 11 puslapių apimties dokumente.

Taip pat Vokietija nori sukurti efektyvų mechanizmą, kuris leistų apriboti neteisėtas pabėgėlių keliones tarp valstybių narių. Dėl minėtų tikslų turėtų būti sudaryta „Nauja migracijos ir prieglobsčio konvencija“.

Pasinaudojant didžiulėmis finansinėmis injekcijomis, Vokietija numato plėtoti klimatui nekenkiančią energetiką, taip pat diegti skaitmenines technologijas nekarinėse visuomenės gyvenimo srityse.

Pasaulyje stiprėjant geopolitinėms įtampoms tarp JAV ir Kinijos, tuo pat metu byrant ES ryšiams su JAV, Europa priversta mėginti išsigryninti savarankiškas geopolitines pozicijas. Jau senokai kalbama, kad ES būtinas didesnis ekonominis ir karinis savarankiškumas.

Santykiuose su dabartine Rusijos vadovybe, Vokietija ir toliau sieks kooperacijos. „Mes žinome apie hibridinio karo elementus, destabilizacijos metodus, kaip Rusijos dabartinio elgesio modelius. Nepaisant to, esama priežasčių konstruktyviam dialogui su Rusija. Tokiose šalyse, kaip Europos kaimynystėje esančioje Sirijoje ir Libijoje, Rusijos strateginė įtaka yra didžiulė. Aš ir toliau sieksiu kooperacijos“, – interviu šešiems Europos laikraščiams sakė A. Merkel.

Neformali galia

A. Merkel šiuo laikotarpiu neužima jokių ES pareigų. „Die Zeit“ primena, kad ankstesnio Vokietijos pirmininkavimo metu 2007 m. Europos Tarybos pirmininkės postą užėmė būtent A. Merkel. Dabar Europos tarybos pirmininkas yra belgas Charlesas Michelis.

Nepaisant formalaus posto neturėjimo, rašo „Die Zeit“, A. Merkel turi susitaikyti su savo asmenybei tenkančiais dideliais lūkesčiais. Iš visų ES kolegų, kanclerė eina pareigas ilgiausiai, ji yra pragmatiška, ankstesnėmis krizėmis patikrinta. Ji atstovauja gyventojų skaičiumi didžiausiai ir ekonomiškai stipriausiai ES šaliai.