Pasaulyje

2020.07.11 19:48

Rusijoje pakeitus Konstituciją prasidėjo naujos represijos? Kosmoso agentūros patarėją kaltina šnipinėjimu

Steve Gutterman, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.07.11 19:48

Apkaltintas išdavyste Maskvoje buvo sulaikytas ir įkalintas buvęs garsus žurnalistas, gynybos ekspertas Ivanas Safronovas. Jis kaltinamas atskleidęs valstybės paslaptis vienai iš NATO šalių, kuria, jo advokato teigimu, yra Čekija. I. Safronovas šiuos kaltinimus neigia, o jo buvę kolegos tvirtina, kad tai – visiškas absurdas.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Kokie yra galimi Rusiją sukrėtusios bylos motyvai ir priežastys?

Po balsavimo

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) I. Safronovą sulaikė liepos 7 d., praėjus penkioms dienoms po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl Konstitucijos pakeitimų, kurie, be kita ko, suteikė jam galimybę siekti dar dviejų 6 metų trukmės kadencijų po to, kai 2024 m. baigsis jo dabartinė kadencija.

Rusams atiduodant savo balsus savaitės trukmės balsavime dėl Konstitucijos pakeitimų, kurio rezultatais dėl V. Putino dominavimo ir Kremliaus vykdomos griežtos visų politinių svertų šalyje kontrolės niekas neabejojo, kai kurie analitikai pranašavo, kad šie pakeitimai sustiprins ir taip tvirtas Rusijos saugumo institucijų, vadinamųjų „silovikų“, pozicijas ir padidins grėsmę visiems likusiems tapti valdžios nepagrįstų persekiojimų, kaltinimų ir kitų galios apraiškų taikiniu.

Maskvoje įsikūrusio mokslo ir tyrimų centro INDEM prezidentas Georgijus Satarovas praėjusią savaitę leidiniui „Current Time“ sakė, kad prieštaravimai pataisytoje Konstitucijoje reiškia, jog ji „tiesiog nebeegzistuoja“ taip kaip buvo įprasta, ir pridūrė, kad „kai Konstitucija nebeegzistuoja, lieka vienintelis dalykas – jėga“.

I. Safronovo sulaikymas labai greitai šiuos nuogąstavimus dar labiau sustiprino.

„Ivano Safronovo sulaikymo ir apkaltinimo išdavyste kontekste esu labai prislėgtas, matydamas, kaip ėmė pildytis mano naujausios tinklalaidės pabaigoje išsakytos prognozės, kad artėja tikra liūtis – nauja represijų kampanija“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Rusijos saugumo tarnybų ekspertas, rašytojas Markas Galeotti.

Vėsus vasaros klimatas

Ne vienerius metus gynybos temomis dienraščiuose „Kommersant“ ir „Vedomosti“ rašęs I. Safronovas vos prieš porą mėnesių pasuko kitu karjeros keliu ir tapo valstybinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo patarėju.

Ir nors Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad jam pareikšti kaltinimai neturi nieko bendra su ankstesniu žurnalistiniu darbu, I. Safronovo advokato išdėstyta įvykių chronologija leidžia rimtai suabejoti šiuo teiginiu. Kad ir kaip ten būtų, stebėtojų manymu, šis sulaikymas siunčia labai aiškų ir grėsmingą signalą visiems žurnalistams.

Daug apie saugumo tarnybas rašęs rusų žurnalistas Andrejus Soldatovas savo „Facebook“ paskyroje I. Safronovo sulaikymą pavadino „nauju represijų [prieš žurnalistus] lygiu“. O liepos 8 d. leidinyje „The Moscow Times“ pasirodžiusiame straipsnyje A. Soldatovas rašo: „FSB taiko savo paranojinį šnipinėjimo apibrėžimą žurnalistams ir verčiasi per galvą, siekdama užtikrinti, kad visi apie tai sužinotų“.

I. Safronovas buvo sulaikytas nepraėjus net 24 valandoms po to, kai Rusijos teismas pripažino žurnalistę Svetlaną Prokopjevą kalta dėl „terorizmo pateisinimo“, kurį įžvelgė jos parašytame komentare apie paauglį savižudį sprogdintoją, žuvusį sprogimo prie FSB biuro Archangelske metu.

Įtariamas sprogdintojas socialiniuose tinkluose kaltino FSB falsifikuojant baudžiamąsias bylas, o S. Prokopjeva savo straipsnyje jo pasisakymus susiejo su bendru politiniu klimatu V. Putino valdymo laikotarpiu. Jai skirtas nuosprendis buvo plačiai smerkiamas kaip išpuolis prieš žodžio laisvę ir dar vienas įspėjimas, kad Rusijos valdžia siekia nutildyti tuos, kurie abejoja jos sprendimais ar bando iškapstyti nepatogią tiesą.

Ir tai taikoma ne vien žurnalistams.

„Pastarųjų keleto metų patirtis rodo, kad bet kuriam Rusijos piliečiui, kurio darbas bent kiek siejasi su visuomenine veikla – ar tai būtų žmogaus teisių gynėjas, ar mokslininkas, ar žurnalistas, ar valstybinės įmonės darbuotojas – bet kuriuo metu gali būti pateikti labai rimti kaltinimai,“ – liepos 7 d. pareiškime savo tinklalapyje rašo dienraštis „Kommersant“, kurio žurnalistu I. Safronovas dirbo nuo 2010 m. iki 2019 m.

Toks pat, bet kitoks

I. Safronovo sulaikymas atgaivino prisiminimus apie, kaip daugeliui atrodo, jau labai seniai vykusį, Ivano Golunovo baudžiamąjį persekiojimą. Žurnalistas buvo sulaikytas 2019 m. birželį, apkaltinus disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tačiau vėliau kaltinimai buvo panaikinti, o policija pripažino, kad narkotikai jam buvo pakišti.

Netikėtas posūkis byloje įvyko po to, kai kolegos žurnalistai ir kiti aktyvistai ėmė labai aktyviai spausti valdžią dėl, kaip tuomet sakė I. Golunovo rėmėjai, begėdiškai sufalsifikuotų kaltinimų, o valdžios atsitraukimas ir kaltinimų panaikinimas rodo, kad visuomenės protestai visgi gali turėti nemenką poveikį.

I. Safronovo įkalinimas taip pat galėjo iššaukti panašią visuomenės reakciją, tačiau žmogaus teisių aktyvistai ir Kremliaus kritikai baiminasi, kad netikėtas valdžios nuolaidžiavimas I. Golunovo byloje buvo labiau pavienis atvejis nei kardinalių pokyčių pranašas.

Kad ir kaip ten būtų, analitikai pastebi, kad I. Safronovui pateikti kur kas rimtesni kaltinimai ir jam teks kovoti prieš kur kas kietesnį nei policija oponentą – FSB. O įkalinto buvusio žurnalisto rėmėjai teigia, kad šiandien, priėmus konstitucines pataisas ir užtikrinus V. Putinui galimybę likti valdžioje iki 2036 m., valstybė žaidžia pagal naujas taisykles arba apskritai be jų.

Atšalę Čekijos ir Rusijos santykiai

FSB tvirtina, kad I. Safronovas perdavęs įslaptintą informaciją neįvardintos NATO narės valdžios institucijoms. Anot advokato Ivano Pavlovo, konkrečiai jis kaltinamas 2017 m. perdavęs informaciją Čekijai apie Rusijos prekybą ginklais su „Artimųjų Rytų Afrikos valstybe“ – pagal šią formuluotę galima spėti, kad tai buvo Egiptas.

Bent iš dalies ši byla gali būti susijusi su pastaraisiais mėnesiais tarp Rusijos ir Čekijos vykstančiu gana aršiu apsižodžiavimu.

Ginčas tarp valstybių kilo dėl paminklų ir atminties įamžinimo vietų, pirmiausia dėl Antrojo pasaulinio karo ir dešimtmečius trukusio Maskvos tironiško dominavimo Čekoslovakijoje ir kituose Sovietų Sąjungos satelituose, palikimo. Buvo kilęs skandalas ir dėl tariamo Rusijos sąmokslo nunuodyti aukštus Prahos pareigūnus, kurį Čekijos ministras pirmininkas vėliau pavadino nesusipratimu, kilusiu dėl keisto dviejų Rusijos diplomatų ginčo.

V. Putinui ir jo Vyriausybei skausmingai reaguojant į kritiką dėl Sovietų Sąjungos veiksmų prieš Antrąjį pasaulinį karą, jo metu ir jam pasibaigus, įtampa ir toliau neslūgsta.

Pleišto klausimas?

I. Pavlovo teigimu, tyrėjai tvirtina, jog galutinis naudos iš I. Safronovo internetu NATO narei pateiktos informacijos gavėjos buvo Jungtinės Valstijos, t. y., kad kažkuriuo metu Čekija šią informaciją perdavė Vašingtonui.

Tokių kaltinimų tikslas gali būti Rusijos valdžios mėgstamas tvirtinimas, jog NATO narės Europoje tėra Jungtinių Valstijų marionetės.

Tai leidžia manyti, kad I. Safronovui pateiktų kaltinimų arba bent jau to, kaip jie buvo pateikti, tikslas yra įkalti pleištą NATO viduje ir sukurti įtampą tarp Vašingtono ir jo sąjungininkų Europoje.