Pasaulyje

2020.07.08 19:44

Macronas sprendžia „geltonųjų liemenių“ protestų problemas – jam patarinėja 150 paprastų prancūzų

Emma Sofia Dedorson, euobserver, LRT.lt2020.07.08 19:44

150 pasipuošusių Prancūzijos piliečių, atstovaujančių Piliečių klimato konvenciją (CCC), paradiniu Eliziejaus rūmų kiemu nužygiavo link šalies prezidento rezidencijos. Prieangyje sustojo papozuoti fotografams.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUObserver“ originalus kūrinys.

„Jaučiuosi kaip karalienė Elžbieta“, – pajuokavo viena ponia, modama žurnalistams.

Praėjusių metų spalį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skyrė šiai atsitiktiniu būdu, „socialinio teisingumo dvasioje“ suburtai žmonių grupei rasti sprendimą, kaip iki 2030 m. Prancūzija galėtų net 40 proc. sumažinti anglies emisijas, lyginant su 1990 m.

Prieš keletą mėnesių turėję įvykti susitikimai buvo atidėti dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. Tačiau birželio viduryje CCC galų gale turėjo galimybę pristatyti savo 149 pasiūlymus (vienas buvo atmestas po vidinio balsavimo).

Renginio Eliziejaus rūmuose išvakarėse, birželio 29-ąją, Prancūzijoje vyko vietos rinkimai ir šalį tiesiog nušlavė „žalioji“ banga.

Partija „Europe Écologie Les Verts“ (EELV) iškovojo ne vieną reikšmingą pergalę, o štai E. Macrono „La République en Marche“ (LREM) nepavyko laimėti nė viename iš didžiųjų miestų.

„Akivaizdu, kad Prancūzijoje įvyko „žaliasis prabudimas“, – rūmų sode „EUobserver“ sakė Melanie Cosnier. – Manau, kad tai pastūmės prezidentą E. Macroną priimti mūsų pasiūlymus.“

Slaugė M. Cosnier į Paryžių traukiniu atvyko iš Souvigne sur Sarthe – mažo miestelio šalies šiaurės vakaruose. Kaip ir kitų CCC narių, moters kelionės išlaidomis, apgyvendinimu, maitinimu ir prarastomis darbo valandomis pasirūpino vyriausybė.

Nors CCC dalyviai buvo renkami atsitiktine tvarką, siekiama, kad jie būtų tarsi sumažintas Prancūzijos gyventojų atspindys – žmonės iš įvairių šalies vietų, įvairaus amžiaus, įvairios socialinės-ekonominės padėties.

„Vieną praėjusios vasaros dieną sulaukiau moters skambučio, – žvelgdamas į Eliziejaus rūmus prisiminė virtuvės šefas iš Pietų Prancūzijos Mohamedas Muftah. – Ji pasakė, kad buvau atrinktas. Tuomet ja nepatikėjau, nelabai tikiu ir šiandien. Tik pažiūrėkit, kur mes atsidūrėm.“

Klimato „konvencijos“ idėja gimė 2019 m., reaguojant į antivyriausybinius protestus E. Macrono inicijuotų „Grand Debat National" (nacionalinių debatų) metu.

Vadinamieji „geltonųjų liemenių“ protestai kilo prieš metus kaip atsakas į vyriausybės įvestą ekologinį kuro mokestį, kurį visuomenė palaikė bandymu, prisidengiant ekologija, Prancūzijos kaimo vietovėms primesti griežto taupymo priemones.

2019 m. sausį grupės „Gilets Citoyens“ („Piliečiai liemenės“) ir „Democratie Ouverte“ („Atvira demokratija“ – atskiri asmenys ir organizacijos, atstovaujantys dalyvaujančiąją demokratiją, mokslininkai ir garsenybės, kaip antai aktorė Marion Cotillard ir Paryžiaus klimato kaitos susitarimų autorius Laurence Tubianamet – susitiko su E. Macronu ir pasiūlė suorganizuoti piliečių susirinkimą.

E. Macronas sutiko.

„Glaudžiai bendradarbiavome su ekspertais, – pasakoja Jeanas-Paulis Moreau ir Bretanės. – Iki tol nebuvau labai „ekologiškas“, tačiau tai, ką sužinojau, buvo tarsi smūgis šlapiu skuduru per veidą.“

Tikroji galia?

Skirtingai nuo daugelio kitų panašių piliečių susirinkimų, CCC buvo suteiktos realios galios. Bent jau taip teigė E. Macronas iš priešais Eliziejaus rūmus įrengtos tribūnos.

„Dėkoju, kad atvykote į savo namus – tai yra visų Prancūzijos piliečių namai“, – kalbėjo jis.

Prezidentas taip pat pažadėjo kovai su klimato atšilimu papildomai skirti 15 mlrd. eurų ir teigė priėmęs visus pateiktus pasiūlymus, išskyrus tris, ir kad jie „nefiltruoti“ bus pateikti parlamentui.

„Nenustebome, kad jis keletą pasiūlymų atmetė, mes taip pat ne dėl visų siūlomų priemonių sutarėme, – situaciją pakomentavo CCC narys Guillaume`as Robertas Reunionas. – Keturių procentų dydžio mokestis investicijoms, kuris būtų skirtas gamtosauginiams reikalams, ne toks jau svarbus dalykas. Apsieisime ir be atidėto 110 km/h greičio ribojimo įvedimo.“

Tarp priimtų konvencijos pasiūlymų galima paminėti privalomą energinį mažiausiai efektyvių pastatų modifikavimą iki 2030 m. ir visų likusių pastatų modifikavimą iki 2040 m., numatant paramą mažas pajamas gaunančioms grupėms, draudimas gaminti naujus taršius automobilius nuo 2025 m. (vietoje šiuo metu numatytų 2040 m.), didesnė parama vietos produkcijai ir darbo vietų kūrimui, siekiant užtikrinti sveikatos apsaugą, maisto ir energetikos saugumą, geležinkelių tinklo plėtra.

Keista, tačiau E. Macronas taip pat palaikė siūlymą 2021 m. surengti du referendumus, vienas kurių būtų dėl su klimatu susijusių tikslų įrašymo į Prancūzijos konstituciją.

Kitas referendumas – dėl natūralios aplinkos naikinimo (angl. ecocide) priskyrimo nusikaltimams. Remiantis pasiūlymu, nusikaltimu būtų laikomi „bet kokie veiksmai, kuriais buvo padaryta rimta žala aplinkai“.

E. Macronas taip pat teigė „tikįs“ kad iki vasaros pabaigos bus priimtas šiais pasiūlymais grįstas įstatymas.

„Šį rudenį esame pakviesti į Briuselį perduoti estafetės lazdelę ES. Tikiuosi, kad mūsų darbas nebus nukištas kur nors į stalčių, – reziumavo Mohamedas Muftah. – Kartais pagalvoju: o kas, jei visa tai vien žodžiai, vien tik pokylis rūmuose? Visos šios pastangos, tik tam, kad nusiramintume?“