Pasaulyje

2020.07.07 17:33

Baltarusijos politologai apie naujas tendencijas šalies prezidento rinkimuose

LRT.lt2020.07.07 17:33

Praeitą savaitę Konrado Adenauerio Fondas ir Europos Parlamentas surengė diskusiją „Baltarusijos politinis laukas ties 2020 metų prezidento rinkimų slenksčiu“. Diskusijoje buvo aptartos aplinkybės, susijusios su rinkimų kampanijos eiga, taip pat joje dalyvaujantys kandidatai, rašo Rytų Europos studijų centras (RESC) Vilniuje.

Diskusijoje dalyvavo: Artsiom Shraibman, „Sense Analytics“ įkūrėjas, Baltarusijos politikos analitikas; Valery Karbalevich, Baltarusijos politikos analitikas; Aliaksandr Klaskouski, Baltarusijos politikos žurnalistas; Valiantsin Stefanovich, žinomas žmogaus teisių gynėjas ir žmogaus teisių centro „Viasna“ viceprezidentas.

RESC savo naujienlaiškyje pristato pagrindines jų aptartas mintis:

Artsiom Shraibman

Šiais metais prezidento rinkimai planuojami rugpjūčio 9 d. ir juose Aliaksandras Lukašenka siekia būti pakartotinai išrinktas šeštai iš eilės kadencijai. Rinkimų kampanija vyksta lygiagrečiai iššūkiams, šiuo metu turintiems rimtą poveikį visuomenės nuomonei: COVID19 pandemija su ją lydinčia ekonomine krize, dešimtmetis Baltarusijos ekonomikos stagnacijos ir smukusi visuomenės parama Lukašenkai.

Manoma, jog Lukašenkos rėmėjų skaičius yra sumažėjęs iki 24 proc. Minske ir 33 proc. šalies mastu; menka tikimybė, kad reitingas ženkliai pakils iki rinkimų. Juo labiau, mažai tikėtina, kad jis reitinguose kada nors pakils virš 50 proc.. Todėl rinkimams pasirinkta rugpjūčio 9 d., kai daugelis ilsisi, siekiant kuo labiau sumažinti rinkėjų aktyvumą ir galimybes mobilizuoti protestus.

Reikalavimas galimiems kandidatams surinkti 100 tūkst. parašų taip pat itin apsunkina opozicijos kandidatų galimybes dalyvauti rinkimuose, bet nekonvencinių kandidatų iškilimas ir jų gebėjimas mobilizuoti precedento neturinčią paramą iš visuomenės bent jau kampanijos pradžioje leido jiems tikėtis mesti iššūkį Lukašenkai.

Šiuo metu septyni kandidatai skelbia, kad yra surinkę pakankamą kiekį parašų, įskaitant ir Lukašenką (dieną po diskusijos buvo paskelbta, kad, nepaisant Valerijaus Tsepkalo pateiktų 160 tūkst. parašų, tik 76 tūkst. buvo pripažinti galiojančiais ir tai atima iš jo teisę dalyvauti rinkimuose – red.).

Tai pirmas kartas, kai kandidatų registracija naudojama su tikslu „išfiltruoti“ tinkamus ir netinkamus kandidatus. Ši Rusijoje žinoma taktika Baltarusijoje iki šiol dar nebuvo taikoma.

Kandidatus, kurie oponuoja Lukašenkai, galima dalinti į dvi grupes – nauji veidai ir nauji, bet gerokai silpniau kampanijos metu pasirodantys, veidai. Turbūt tai bus pirmas kartas Baltarusijos rinkimų istorijoje, kai pirmosios grupės kandidatams net nebus leidžiama registruotis, o antra grupė galbūt gaus leidimus dalyvauti, net jei ir nesurinks reikiamo parašų kiekio.

Lukašenkos kampanija akcentuoja, kad dabar nėra tinkamas laikas eksperimentams ir reformoms. Vietoj to akcentuojama visiška mobilizacija ir karinis naratyvas. Stengiamasi pateikti prieš Lukašenką kandidatuojančius politikus kaip grėsmę Baltarusijos nepriklausomybei, esą jie yra pasiruošę parduoti savo šalį ar yra Rusijos marionetės. Šie rinkimai taip pat unikalūs dėl to, kad Rusijos oligarchai (bet ne Kremlius) kaltinami bandymais kištis į rinkimus ir manipuliuoti opozicija; įprastai tokia rolė tekdavo Vakarams

Be to, tai yra pirma rinkimų kampanija su taip anksti prasidėjusiomis represijomis. Anksčiau jos kildavo jau po rinkimų, visuomenei reaguojant į oficialiai skelbiamus rezultatus. Šį kartą Baltarusijos struktūros ėmėsi represijų iš anksto. Suimti ir pagal įvairius kaltinimus laikomi suimti įvairūs asmenys iš stipresnių kandidatų komandų, taip pat ir vienas kandidatų Syarhey Tsikhanouski. Tokiais veiksmais Baltarusijos valdžia juos izoliuos ateinantiems mėnesiams - iš kalėjimo vykdyti kampaniją ir protestuoti problematiška, o tuo pačiu tokie išankstiniai suėmimai gali atgrasyti žmones nuo dalyvavimo opozicijos kampanijose. Galų gale, jei kokie nors protesto veiksmai vyks, tai bus arba kandidatų registravimosi dieną, arba jau pačią rinkimų dieną.

Kalbant apie Rusijos kišimąsi į šią rinkimų kampaniją, nematome jokių to įrodymų. Rusija tiesiog lieka suinteresuota vidiniu sąmyšiu ir chaosu Baltarusijoje. Kai Baltarusijos valdžia imasi priemonių, blogėja šalies santykiai su Vakarais ir Rusija įgyja daugiau galimybių. Iš Kremliaus pusės neverta tikėtis drastiško spaudimo dviejų valstybių gilesnei integracijai iškart po rinkimų - Rusijai tiesiog svarbu išlaikyti Baltarusiją savo įtakos orbitoje; priemonės spaudžiant Lukašenką sietinos ne su bandymu sugriauti jo režimą, o provokuoti bei sukurti Rusijai palankesnę atmosferą. Rusija nenori, kad esamas status quo pasikeistų, todėl dabartinės aplinkybės ją visai tenkina.

Valery Karbalevich

Kodėl tradicinė opozicija Baltarusijoje neveiksni?

Pagrindinė to priežastis yra vidinė krizė. 25 metus Baltarusijoje nėra buvę jokios tikros politikos, jokios politinės konkurencijos. Užaugo ištisa Baltarusijos politikų karta, kuri buvo ištremta Lukašenkos iš politikos ir, panašiai kaip sportininkai, prarado sportinę formą. Daugelis opozicionierių nėra dirbę viešosios politikos srityje ir dalyvavo tik siaurame, kaip Baltarusijoje sakoma, opozicijos „gete“. Opozicija dirbo daugiau su projektais, dominančiais juos pačius, bet nebūtinai plačiąją visuomenę.

Opozicijos politinis kalibras yra sumažėjęs ir ateina vis silpnesni nauji lyderiai. Iš to visuomenė yra susidariusi kiek neteisingą įspūdį, kad opozicionieriai gal malonūs žmonės, bet tuo pačiu ir silpni lyderiai. Visuomenė tiesiog jų rimtai nevertina, todėl opozicija turi siekti išgyventi, o ne ką nors reikšmingai pakeisti.

Šiems rinkimams buvo rengiami pirminiai rinkimai opozicijos tarpe, siekiant išrinkti vieną pagrindinį atstovą varžytis su Lukašenka. Buvo deklaruojama, kad opozicija sieks pritraukti kuo daugiau visuomenės ir ištrūkti iš savo „geto“. Vis dėlto, 70 proc. balso svorio buvo suteikta opozicijos nariams ir tik 30 proc. - balsuojantiems internetu. Taip pat balsuojantys turėjo prisiimti pareigą dalyvauti savo remiamo kandidato iniciatyvinėje grupėje. Visa tai daugelį atstūmė nuo dalyvavimo ir bendra pirminių rinkimų eiga dar labiau diskreditavo opoziciją.

Sunku nuspėti, kokia bus tolesnė tradicinės opozicijos rolė šiuose rinkimuose, bet menkai tikėtina, kad ši vasara ką nors pakeis. Greičiausiai Lukašenka eilinį kartą suvaldys protestus ir taip situacija bus įšaldyta dar penkeriems metams. Stipresni kandidatai, tokie kaip Babaryka ir Tsikhanouski, bus laikomi įkalinti, kad nieko negalėtų padaryti.

Nėra jokių rimtų signalų, kad Rusija bando paveikti prezidento rinkimus Baltarusijoje, nes rusai įsitikinę Lukašenkos pergale. Juolab, kad jei oficialiai Lukašenka ir Baltarusijos pareigūnai kaltina oponentus esant prorusiškais agentais, iš tiesų santykiai tarp Baltarusijos ir Rusijos po truputį gerėja. Įvairūs nesutarimai buvo išspręsti, kai Lukašenka lankėsi Pergalės dienos parade Maskvoje.

Aliaksandr Klaskouski

Tik prieš porą mėnesių analitikai manė, kad šių metų rinkimai bus nuobodūs ir eilinį kartą baigsis Lukašenkos pergale. Taip gali įvykti ir šįkart, bet jau tik po ganėtinai dramatiškos įvykių eigos.

Iš esmės yra trys Baltarusijos politikos žvaigždės ir jos atliepia skirtingas visuomenės grupes, o Baltarusijos valdžia bandys jų kampanijas uždusinti.

Tsepkalo kadaise buvo Lukašenkos pagalbininkas ir užsienio reikalų viceministras, Baltarusijos ambasadorius JAV ir Meksikai, ne vienerius metus vadovavo Baltarusijos aukštųjų technologijų parkui (Baltarusiškam Silikono Slėnio atitikmeniui) ir per jį sugebėjo pasiekti įspūdingų ekonominių rezultatų. Babaryka vadovavo Belgazprombank. Abu jie yra patyrę vadovai ir tai yra labai svarbu Baltarusijos visuomenės akyse, kuri iki šiol opoziciją matė kaip nevykėlius, kurie ilgą laiką nesugeba pasiekti jokio rezultato.

Babaryka sako samdysiąs talentingus vadovus, skatinsiąs iniciatyvumą. Tai patinka viduriniajai klasei, verslininkams, labiau išsilavinusiai Baltarusijos piliečių daliai, net ir nomenklatūrai. Valstybės tarnautojai gali apsimetinėti, kad jie remia Lukašenką, bet viduje jiems turbūt jau gana.

Tsepkalo kalba apie Baltarusijos, jos biurokratijos modernizaciją. Lukašenka tokiems tikslams yra išleidęs daug pinigų, bet valstybinės įmonės ir toliau dirba nuostolingai. Tsepkalo taip pat kalba apie privataus sektoriaus reformas, semiantis patirties iš Singapūro ir Norvegijos pavyzdžių.

Tsikhanouski yra kiek kitoks. Jis yra YouTube platformoje besireiškiantis turinio kūrėjas, išpopuliarėjęs vos per kelis mėnesius, kai keliavo aplink Baltarusiją, gyvai transliavo tiesiai iš gatvės. Valdžios institucijos ėmėsi jį cenzūruoti, o ilgainiui pasodino į kalėjimą, iškeliant dvi baudžiamąsias bylas.Kitaip nei kiti du kandidatai, jis kalba gatvės kalba, taip pat susikalba su kaimo žmonėmis ir tais, kurie uždirba labai nedaug. Tai yra nauja visuomenės dalis, kuri galėtų prisidėti prie protestų.

Babaryka šiuo metu taip pat yra kalėjime, o Tsepkalo rizikuoja ten patekti – Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija peržiūrinėja informaciją apie verslininką iš Turkijos, kuriam Tsepkalo esą nesumokėjo už namo statybas. Babaryka ir Tsepkalo abu yra surinkę daugiau nei 100 tūkst. parašų, bet rinkimų komisija teigia, kad dalis jų negaliojantys. Tokie veiksmai sukels nepasitenkinimą tarp žmonių, bet to neužteks sukelti demonstracias, nes svarbiausi protestų iniciatoriai yra įkalinti.

Baltarusijos žmonės pavargę nuo 26 metų Lukašenkos prezidentavimo, atsiranda naratyvas „Bet kas, tik ne Lukašenka.“ Anksčiau rinkimai būdavo išskirtinai opozicijos ir Lukašenkos kova, bet dabar įsitraukia naujos visuomenės grupės, žmonės atsibunda ir po truputi virsta į pilietinę visuomenę. Tai matoma iš gyventojų solidarumo akistatoje su koronavirusu.

Rusija nenori atsikratyti Lukašenkos. Kremliui aktualu jį kuo labiau susilpninti, išprovokuoti brutalius veiksmus prieš protestuotojus tam, kad blogintų jo santykius su Vakarais. Galutinis tikslas jį „suminkštinti“ prieš derybas, priversti prašyti naujų paskolų. Maskva tikisi, kad Lukašenkos legitimumas silpnės ir taip bus lengviau įvaryti jį į kampą dėl gilesnio Baltarusijos integravimo į Rusiją.

Valiantsin Stefanovich

Tarp 17 ir 31 birželio politiniais sumetimais Baltarusijoje suimti virš 600 žmonių, 260 iš jų vien Minske. Tiems, kurie nebuvo suimti, yra skirtos itin didelės baudos, kurių neįmanoma išsimokėti. Esamas didžiulis kiekis iškeltų baudžiamųjų bylų yra nepaprastas iššūkis žmogaus teisių gynėjų bendruomenei Baltarusijoje. Vis dėlto, užsienyje gyvenančių baltarusių bendruomenė labai aktyvi ir solidarizuojasi – įvairių paramos renginių metu per kelias dienas surinkta maždaug 70 tūkst. eurų paramos. Šie pinigai labai pravers esantiems kalėjime.

Esama situacija gerokai prastesnė nei bet kada anksčiau ir sunku pasakyti, kas būtent įvyks rugpjūčio 9 d. Neramu, kad žmonėms išėjus į gatves valdžia gali imtis brutalių priemonių ir pasikartoti 2010 m. smurto protrūkių scenarijus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt