Pasaulyje

2020.07.06 21:24

Antonas Šechvostovas. Kodėl Europos politikai vyko į Krymą apžiūrėti Putino balsavimo

Antonas Šechvostovas, Austrijos Humanitarinių mokslų instituto bendradarbis2020.07.06 21:24

Kremliui palankūs užsienio politikai, žurnalistai, lobistai ir aktyvistai dar kartą pakviesti pasidžiaugti ginčytinu „visos Rusijos balsavimu“ dėl prezidento Vladimiro Putino pasiūlytų Konstitucijos pataisų. 

Pagrindinis motyvas, lėmęs sprendimą pasikviesti politiškai šališkus stebėtojus iš užsienio į „balsavimą“, kuris neturi jokio pagrindo Rusijos įstatyminėje bazėje, yra bandymas jam suteikti kažką panašaus į tarptautinį pagrįstumą. Konstitucijos pataisas buvo jau patvirtinęs Rusijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro V. Putino partijos „Vieninga Rusija“ atstovai.

Remiantis šiomis pataisomis, V. Putinui suteikiama galimybė siekti dar dviejų prezidento kadencijų ir likti valdžioje iki 2036 m.

Balsavimas vyko nuo birželio 25 d. iki liepos 1 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO ODIHR) atstovai nebuvo pakviesti stebėti jo eigos, balsavimo metu į jo vykdymo vietas neįleisti ir nepriklausomi stebėtojai iš Rusijos.

Rusijos žiniasklaida išplatino užsienio politikų pasisakymus, dažnai juos vadindama „tarptautiniais stebėtojais“ ir taip sudarydama klaidingą įspūdį apie tariamai demokratinio ir skaidraus „visos Rusijos balsavimo“ tarptautinį pripažinimą.

Šiuos „tarptautinius ekspertus“ galima suskirstyti į penkias pagrindines kategorijas.

– Didžiausią kategoriją sudaro kraštutinės dešinės politikai, žurnalistai ir aktyvistai: Vokietijos Bundestago narys Stefanas Keuteris ir Berlyno parlamento narys Gunnaras Lindemannas (abu atstovauja Vokietijos AfD partijai), Volkeris Tschapke („Prūsų draugija“, Vokietija), Italijos parlamento narys Paolo Grimoldi („Šiaurės lyga“, Italija), penki kraštutinei dešinei atstovaujantys Europos parlamento nariai iš Prancūzijos, įskaitant Thierry Mariani („Nacionalinis susivienijimas“, Prancūzija), partijos „Ricibas“ (Latvija) lyderiai Jevgenijus Korols ir Einars Graudinš ir Vavra Suk („Nya Tider“, Švedija).

– Antrajai kategorijai priskiriami įprastų partijų atstovai, garsėjantys prielankumu Kremliui: Lyubomira Gancheva („Alternatyva Bulgarijos atgimimui“, Bulgarija) ir Belgrado miesto asamblėjos narė Draginja Vlk („Serbijos progresyvioji partija“ Serbija).

– Trečią „ekspertų“ grupę sudaro Rusijai palankūs (dažnai antivakarietiškai nusiteikę) žurnalistai: Bruno Sommeris Catalanas (Čilė), Igoris Damjanovičius (Juodkalnija), Slobodanas Stojičevičius (Serbija), Bashiras Hatifas (Afganistanas), Dimitris Liatsosas (Graikija).

– Ketvirtoje grupėje randame prokremliškus lobistus, kaip antai Alexanderį Rahrą (Vokietija) ar Johaną Baeckmaną (Suomija).

– Ir galiausiai penktajai grupei priskirtini įvairių prorusiškų socialinių, kultūrinių ir akademinių organizacijų atstovai: Dimitri de Kochko (Prancūzija), Alexis Tarrade (Prancūzija), Bashiras Abbasas Samaha (Libanas).

Kai kurie šių „tarptautinių ekspertų“ (pavyzdžiui, Stefanas Keuteris, Gunnaras Lindemannas, Volkeris Tschapke, Thierry Mariani, Johanas Baeckmanas ir Dimitri de Kochko) yra ir anksčiau stebėję Rusijos valdžiai palankių institucijų organizuotus politiškai šališkus rinkimus. Be to, S. Keuteris ir V. Tschapke yra glaudžiai susiję su AFRIC (Laisvų tyrimų ir tarptautinio bendradarbiavimo asociacijos) apsimestinio stebėjimo misijomis, kurių tikslas – remti „Putino šefu“ vadinamo Jevgenijaus Prigožino įtvirtintus tam tikrus Afrikos režimus.

Kai kurie Europos politikai, kaip antai Lyubomira Gancheva (Bulgarija), Martinas Raychevas Raykovas (Bulgarija), europarlamentarė Virginie Joron (Prancūzija), europarlamentaras Herve Juvinas (Prancūzija), europarlamentaras Jeanas-Linas Lacapelle (Prancūzija), europarlamentaras Thierry Mariani (Prancūzija), europarlamentaras Philippe Olivier (Prancūzija), Gunnaras Lindemannas (Vokietija) ir Erikas Almqvistas (Švedija), „visos Rusijos balsavimą“ „stebėjo“ 2014 m. neteisėtai Rusijos aneksuotame Kryme.

Vienintelė priežastis pasikviesti visus šiuos „tarptautinius ekspertus“ buvo išgirsti jų pagyras „visos Rusijos balsavimui“, kurios iš tiesų gausiai liejosi Rusijos žiniasklaidoje. Kadangi daugiausiai užsienio ir šalies apžvalgininkų kritikos sulaukė Kremliaus sprendimas „balsavimą“ rengti nepasibaigus COVID-19 pandemijai, „tarptautiniai ekspertai“ daugiausia komentavo Rusijos valdžios taikytas saugumo priemones.

Paolo Grimoldi pastebėjo, kad, „lyginant su kitomis šalimis“, Rusija „yra viena iš geriausiai su pandemija besitvarkančių valstybių. Savo ruožtu Draginja Vlk gyrė „balsavimo“ organizavimą, atkreipdama dėmesį į atvykusiems atiduoti savo balsą užtikrinamą „aukščiausią saugumo lygį“. O Gunnaras Lindemannas sveikino Rusijos valdžios sprendimą „balsavimą“ vykdyti visą savaitę, taip išvengiant žmonių spūsčių.

Kiti „tarptautiniai ekspertai“, pavyzdžiui, Stefanas Keuteris, palygino „visos Rusijos balsavimą“ su rinkimais Vokietijoje: „Pas jus visur yra kameros, ko Vokietijoje nėra. Ir jums priimtina, kad balsavimo metu kaip visa kontroliuojantys stebėtojai dalyvauja opozicijos atstovai.“

S. Kreuterio teigimu, Rusija pademonstravo „aukštą skaidrumo lygį“. Buvo tokių „ekspertų“, kurie keikė neva antirusiškai nusiteikusios Vakarų žiniasklaidos šališkumą, nušviečiant „visos Rusijos balsavimą“. Už priekabiavimą prie Suomių žurnalistės ir jos šmeižtą teistas Johanas Baeckmanas tvirtino, kad „visa medžiaga, visi Vakarų žiniasklaidoje pasirodę straipsniai ir reportažai yra melas“, tačiau jį klausinėjusių Rusijos žurnalistų paprašytas konkrečių šio tariamo melo pavyzdžių, jų nepateikė.

Labai svarbu pažymėti, kad bet kokie „visos Rusijos balsavime“ dalyvavę užsienio „stebėtojai“ nepriklauso jokiai oficialiai tarptautinei rinkimų stebėjimo misijai ir jų pareiškimai neturėtų būti laikomi pagrįstu balsavimo organizavimo ir vykdymo vertinimu.

Dar 2020 m. vasarį Rusijos centrinio rinkimų komiteto (CRK) pirmininkė Ella Pamfilova pareiškė, kad į balsavimą dėl konstitucijos pataisų neketinama kviesti stebėtojų iš užsienio, nes to nenumato galiojantys teisės aktai. Šį CRK pareiškimą birželio 16 d. dar kartą pakartojo CRK sekretorė Maja Grišyna.

Iš tiesų, tik Rusijos federaliniame įstatyme dėl parlamento ir prezidento rinkimų yra numatytas ir apibrėžtas užsienio stebėtojų statusas – tai reiškia, kad teisinė bazė parlamento ir prezidento rinkimų stebėjimui yra. Nežiūrint į tai, joks Rusijos įstatymas nedraudžia kviesti tarptautinius stebėtojus į žemesnio lygio balsavimus, tačiau Rusijos institucijos laikosi itin griežto įstatymų interpretavimo – jei juodu ant balto neparašyta, kad leidžiama, reiškia draudžiama.

Toks teisės aktų interpretavimas leidžia Rusijos valdžios institucijoms nekviesti stebėtojų iš tokių organizacijų kaip ESBO ODIHR, kurios dažnai kritiškai vertina Rusijoje nusistovėjusią rinkimų ir kitų plebiscitų organizavimo praktiką, verčiau susikviečiant palankius politikus, žurnalistus ir lobistus, kurie bet kokius rinkimus nušvies kaip demokratinius, atvirus, laisvus ir sąžiningus.

Dėl tokios CRK pozicijos žemesnio lygio balsavimų stebėjimo klausimu, šie palankiai nusiteikę svečiai iš užsienio oficialiai vadinami ne „tarptautiniais stebėtojais“, o „tarptautiniais ekspertais“. Nepaisant to, reportažuose ir straipsniuose apie šiuos „ekspertus“ ir jų liaupses „visos Rusijos balsavimui“ Rusijos žiniasklaidos priemonės, įskaitant ir valstybės kontroliuojamas, dažnai vartoja žodį „stebėtojas“, tokiu būdu kurdamos tikrovės neatitinkantį plebiscito eigos vaizdą.

EPDE (Europos demokratinių rinkimų platforma) neseniai pakartojo raginimą Europos šalių nacionaliniams ir regioniniams parlamentams griežčiau reikalauti skaidraus atsiskaitymo už parlamento narių gaunamas lėšas ir įdiegti atitinkamas pataisas jų Elgesio kodekse.

Antonas Šechvostovas yra Austrijos Humanitarinių mokslų instituto bendradarbis, tyrimų apie Kremliaus ryšius su Europos kraštutiniais dešiniaisiais autorius.

Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.