Pasaulyje

2020.07.06 17:45

Aplinkosaugos katastrofa Rusijos Arktyje – kas vyksta?

LRT.lt2020.07.06 17:45

Rusijos kalnakasybos gigantas „Nornickel“ galimai sukėlė dar vieną ekologinę katastrofą. Aplinkosaugininkai teigia, kad su Kremliumi susijusiam oligarchui priklausanti bendrovė į tundrą pumpavo itin toksiškomis atliekomis užterštą vandenį, rašo „Deutsche Welle“.

Labiausiai į šiaurę nutolusio pramonės centro pasaulyje – Norilsko – pavadinimas vėl mirga naujienų antraštėse ir televizijos reportažuose, tačiau ne dėl to, kad būtų išaugusi nikelio ar paladžio gamyba. Šis Sibiro miestas ir anksčiau buvo atsidūręs dėmesio centre dėl aplinkos taršos. Šį kartą paaiškėjo, kad kalnakasybos gigantas „Nornickel“ yra kaltas dėl dviejų ekologinių katastrofų ir bandymų jas nuslėpti.

„Nornickel“ yra vienas didžiausių Rusijos gamtinių išteklių eksportuotojų. Rusijos ekonomikai gyvybiškai svarbiai bendrovei vadovauja glaudžiai su Kremliumi susijęs milijardierius Vladimiras Potaninas.

Nepaprastoji padėtis šalies mastu

Gegužės 29 d. iš bendrovei priklausančios gamyklos teritorijoje esančios talpyklos išsiliejo daugiau kaip 20 tūkst. tonų dyzelino. Kuras prasiskverbė į dirvožemį, nutekėjo į artimiausias upes ir užteršė jautrią šio regiono ekosistemą. Net keletą dienų „Nornickel“ ir vietos valdžios institucijos bandė nuslėpti katastrofą ar sumenkinti jos mastą.

Birželio 3 d. vykusios vaizdo konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galų gale šią situaciją paskelbė valstybės masto nepaprastąja padėtimi, o Nepaprastųjų situacijų ministerija pasiuntė į miestą savo atstovus, kad padėtų išspręsti susidariusią problemą. Vėliau „Nornickel“ bosas V. Potaninas V. Putinui telefonu pažadėjo, kad jo vadovaujama bendrovė padengs visas valymo darbų išlaidas. Šiam tikslui jis pasiūlė net 127 mln. eurų – astronominę sumą Rusijos standartais.

Nuo tada Rusijos žiniasklaida vis praneša, kad valymo darbai sėkmingai juda į priekį. Tuo tarpu aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į tai, kad tokio masto ekologinių katastrofų padariniai gali būti šalinami metų metus.

Mėto pėdas

Tačiau praėjus vos mėnesiui, buvo pranešta apie dar vieną rimtą incidentą. Birželio 28 d. pasirodė informacija, kad iš rezervuaro į tundrą pumpuojamas itin toksiškomis medžiagomis užterštas vanduo. Nepriklausomo Maskvos dienraščio „Novaja Gazeta“, kuris, padedamas „Greenpeace“ aktyvistų ir buvusio Rusijos aplinkos apsaugos agentūros darbuotojo Vasilijaus Riabinino, išanalizavo šį atvejį, vanduo buvo užterštas sunkiaisiais metalais ir sieros rūgštimi.

„Nornickel“ patvirtino, kad įvyko incidentas, tačiau teigė, kad chemikalai išsiliejo per talpyklos kraštą dėl gausių kritulių. Bendrovė teigia nuotėkį sustabdžiusi, perpumpavusi vandens perteklių į „kaimynines sritis“.

Aplinkosaugininkai ir žurnalistai šia įvykių versija netiki. Prezidentui V. Putinui laišką parašęs ir taršos mastą jame išdėstęs V. Riabininas teigia birželio 20 d. kartu su „Novaja Gazeta“ žurnalistu apžiūrėjęs minėtą rezervuarą. Stebėdamas vietovę per „Google Maps“, jis jau anksčiau pastebėjo, kad netoliese esantys ežerai įgijo keistą atspalvį. Tuomet, naudodamasis bepilote skraidykle, jis užfiksavo, kad iš talpyklos dviem žarnomis pumpuojamas vanduo.

Po aštuonių dienų aplinkosaugos aktyvistai nuvyko į įvykio vietą. Jie rado žarnas ir užfiksavo stiprų chemikalų kvapą, sklindantį nuo jomis pumpuojamo vandens. Viskas buvo nufilmuota ir nufotografuota – į kadrą pakliuvo ir mirštantys aplinkiniai medžiai.

Netrukus po to pasirodė „Nornickel“ darbininkai ir policija. Darbininkai paskubomis išmontavo pompas ir žarnas.

„Nornickel“ trukdo nepriklausomam tyrimui

Aplinkosaugininkai baiminasi, kad per intakus teršalai gali patekti į šiauriau Norilsko esantį Piasino ežerą. Nors šis vandens telkinys nėra itin gerai žinomas Rusijoje, jis gerokai didesnis už Vokietijoje esantį Bodeno ežerą. Gegužį dyzelinu užterštos upės taip pat sutekėjo į šį ežerą.

Siekdami ištirti taršos lygį, aplinkosaugininkai paėmė Piasino ežero ir į jį įtekančių upių vandens mėginių. Opozicinę „Jabloko“ partiją atstovaujantis Maskvos Dūmos deputatas Sergejus Mitrochinas norėjo atskraidinti juos analizei į Maskvą. Tačiau Norilsko oro uosto pareigūnai neleido jam pasiimti mėginių į lėktuvą. Įžūliai pažeisdami Rusijos įstatymus jie teigė, kad tam reikalingas „Nornickel“ leidimas.

Birželio 29 d. nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių asociacija „Syndicate 100“ pareikalavo, kad Rusijos valdžia paaiškintų, kaip „verslininkui Vladimirui Potaninui pavyko Taimyro pusiasalyje sukurti pusiau autonominę valstybę, kurioje galioja savi įstatymai“. Ji ragino Rusiją susigrąžinti šio regiono kontrolę.

Tą pačią dieną vos už 5 km nuo Norilsko esančiame sąvartyne kilo didžiulis gaisras. Užsiliepsnojo maždaug 1 tūkst. m2 plotas, kuriame buvo laikomos pramoninės atliekos, į dangų kilo turšti dūmų debesys. Valstybinė naujienų agentūra TASS vėliau pranešė, kad gaisras užgesintas.

Valdžios institucijos informavo, kad nuodingųjų medžiagų kiekis ore neviršija leistinų normų. Tuo tarpu „Nornickel“ tvirtino, kad tame sąvartyne atliekų nelaikė. Kad ir kaip ten būtų, Norilskas šią vasarą tapo Rusijos aplinkosaugos karštuoju tašku.

Taip pat skaitykite