Pasaulyje

2020.07.03 11:19

Kaip Lietuvos gyventojai mato pasaulį – silpnybę gali išnaudoti Rusija ir Kinija

atnaujinta 12.33
Andrius Balčiūnas, LRT.lt, BNS2020.07.03 11:19

Ketvirtadalis (26 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad Europos Sąjunga (ES) tinkamai reagavo į COVID-19 pandemiją, tačiau virš pusės (53 proc.) šalies gyventojų neabejoja, kad pavojaus atveju Lietuvai į pagalbą ateitų NATO sąjungininkai. Tai atskleidė Rytų Europos studijų centro (RESC) atliktas sociologinis tyrimas.

„Geopolitikos ir tarptautinės politikos bei grėsmių suvokimo“ tyrimą RESC atliko kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Konrado Adenauerio fondu.

Tyrimas nustatė, kad Lietuvos gyventojai ir toliau tvirtai remia šalies narystę ES ir NATO, 62 proc. apklaustųjų sakė besididžiuojantys esantys Lietuvos piliečiais.

Tačiau Lietuvos gyventojai skeptiškai vertina, kaip šalyje veikia demokratija ir dauguma apklaustų šalies gyventojų nemano, jog gali daryti realią įtaką politinių sprendimų priėmimui. Tokios tendencijos buvo matomos ir ankstesniuose tyrimuose.

„Tai vienas iš pagrindinių mūsų pažeidžiamumų, į kuriuos taiko Rusija, o gal ir Kinija, ar kitos mums priešiškos valstybės“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovė Margarita Šešelgytė.

Grėsmių vertinimas gali staiga kisti

Teigiamai vertinančių sovietmetį žmonių skaičius stabilizavosi – taip mano apie penktadalis respondentų – ir tai beveik dvigubai mažiau nei prieš 8 metus, rašoma RESC tyrimo ataskaitoje.

Dauguma gyventojų teigiamai vertino faktą, kad Lietuva savo gynybai skirtų 2 proc. BVP, nors didinti išlaidų nenorėtų, nurodo RESC vadovas Linas Kojala.

„Važinėjant po regionus, tenka pripažinti, kad tas 2 proc. skyrimas buvo nuolatinis klausimas, tenka nuolat aiškinti ir įrodinėti“, – sako premjero patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Arnoldas Pikžirnis, nurodęs, kad regionų gyventojams būtina viešai aiškinti, kaip lėšos yra panaudojamos ir kad tai yra visuomenės ir šalies „draudimo polisas“.

„Grėsmės yra, sąjungininkai yra, valia priešintis yra, bet kariuomenės pajėgumus priešintis dar reikia vystyti, – teigia R. Karoblis. – Mes esame pafrontės valstybė, kur grėsmė yra tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų.“

Anot M. Šešelgytės, artėjant rinkimams, politikai, nepritariantys 2 proc. BVP skyrimo šalies gynybai, gali nesulaukti rinkėjų pritarimo, nepaisant daugumos žmonių požiūrio, kad ekonomikos situacija dėl COVID-19 dar gali blogėti.

58 proc. žmonių sakė, kad agresijai prieš valstybę negalėdami priešintis ginklu, prie krašto gynybos prisidėtų kitais būdais.

„Vertinčiau bendrą visuomenės sveikatą, atsparumą ir pan., kaip gerą“, – sako Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Jis sakė, kad Lietuva išmoko Rusijos karo prieš Ukrainą pamoką ir dėmesys krašto gynybai ėmė nuosekliai augti ir pabrėžė, kad sąjungininkai taip pat didina finansavimą gynybai.

M. Šešelgytė pažymi, kad ateityje iššūkiai gali pasikeisti, todėl grėsmių vertinimas gali staiga kisti: „Ši pandemija tai parodė. (...) ir tikrai gali atsirasti klausimų, ar kariuomenė mums padeda išlikti, kai pavojus mums gresia iš kitur.“

Daugiau kaip pusė (52 proc.) apklaustųjų mano, kad Europa turėtų siekti glaudesnės integracijos gynyboje, net jei tai reikštų ir mažesnį JAV vaidmenį kontinento gynyboje, rašoma ataskaitoje.

„Grėsmės yra, sąjungininkai yra, valia priešintis yra, bet kariuomenės pajėgumus priešintis dar reikia vystyti, – teigia R. Karoblis. – Mes esame pafrontės valstybė, kur grėsmė yra tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų.“

Anot ministro, Lietuva dar nėra pasiekusi minimalių NATO reikalavimų, todėl investicijos į krašto gynybą turi būti nuoseklios.

Požiūris į užsienio valstybes

64 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad Rusijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai ir mano, kad dvišaliams valstybių santykiams kenkia pati Rusija. 53 proc. žmonių mano, kad karinis konfliktas tarp Rusijos ir Vakarų yra įmanomas, dauguma (51 proc.) mano, kad jis galėtų kilti dėl agresyvios Kremliaus politikos. Trečdalis mano, kad karinis susidūrimas sektų iš dabar vykstančių karų Ukrainoje ar Sirijoje.

Tačiau beveik pusė apklausos dalyvių pasisakė, kad karas yra neįmanomas, nes tiek Vakarai, tiek Rusija yra linkusios konfliktus spręsti taikiai – tokia nuomonė dažniau vyrauja vidurinio išsimokslinimo apklaustųjų tar[e, pažymima ataskaitoje. Ketvirtadalis mano, kad Rusija nėra pajėgi vykdyti tokio masto karo.

„Lietuvos visuomenė nuovargio Rusijos politikos atžvilgiu nejaučia“, – sako L. Kojala. Jis pažymėjo, kad 41 proc. gyventojų pritaria, kad ES sankcijos Rusijai dėl karo Ukrainoje turi likti, net jei jos reiškia ekonominius nuostolius.

„Kinijos atžvilgiu nuomonės tarsi nėra“, – pažymi L. Kojala.

Dauguma Lietuvos gyventojų taip pat teigė nemanantys, kad NATO veiksmai ir karių buvimas Rytų Europoje provokuoja Rusiją.

Draugiškiausia valstybe Lietuvai dauguma apklaustųjų (93 proc.) laiko Latviją, Vokietiją draugiška valstybe laiko 87 proc. apklaustų žmonių, Estiją – 85 proc., Švediją – 84 proc., Ukrainą – 81 proc., Lenkiją – 74 proc., JAV – 74 proc.

Tačiau per pastaruosius ketverius metus teigiamai vertinančių JAV skaičius sumažėjo dešimtadaliu, tai gali būti siejama su sunkiai nuspėjamu šalies vadovo Donaldo Trumpo elgesiu, rašoma ataskaitoje. 22 proc. žmonių teigė manantys, kad JAV kelia grėsmę Lietuvai.

„Tai, kad Latvija iškilo kaip pagrindinis mūsų draugas, nors santykiuose yra įvairių viražų, rodo, kad žmonės dažnai vadovaujasi stereotipais“, – nurodo M. Šešelgytė.

Ji pažymi, kad gyventojų požiūrį į užsienio valstybes ir tarptautines aktualijas dažnai formuoja gaunama informacija, o ne vertybinės žmonių pozicijos.

„Kinijos atžvilgiu nuomonės tarsi nėra“, – pažymi L. Kojala, nes 40 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti, ar santykiuosi su šia Azijos valstybe Lietuva prioritetą turėtų teikti ekonominiams, ar nacionalinio saugumo prioritetams. Dauguma apklaustųjų nelaiko Kinijos grėsmę Lietuvai keliančia valstybe, tačiau vos ketvirtadalis teigia manantys, kad COVID-19 metu Pekinas pagalbą siuntė neturėdamas politinių tikslų.

M. Šešelgytė nurodo, kad tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, užsidarymas savyje būtų pražūtingas.

M. Šešelgytė taip pat nurodo, kad Kinija stengiasi supriešinti Vakarų valstybes ir mokosi veikti Rusijos pavyzdžiu, todėl neigiama Kinijos valdžios veikla gali pasiekti ir Lietuvą.

Labiausiai teigiamai iš užsienio lyderių apklaustieji vertina Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, o labiausiai neigiamai – Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką, nors panašiai neigiamai vertinamas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

54 proc. Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę laiko pavojinga Lietuvai. „Baltarusijos draugiškumo faktorius yra sumažėjęs“, – sako L. Kojala.

„Sumažėjo matančiųjų Baltarusiją kaip draugišką valstybę – prieš ketverius metus tokių buvo 55 proc., 2020 metais – 44 proc. Be to, per tą patį laiką nuo 28 proc. iki 36 proc. išaugo Baltarusiją kaip nedraugišką valstybę vertinančiųjų dalis“, – skelbiama Rytų Europos studijų centro paskelbtoje apžvalgoje.

Trečdalis gyventojų mano, kad globalizacija atnešė daugiau naudos, nei žalos, tačiau M. Šešelgytė nurodo, kad tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, užsidarymas savyje būtų pražūtingas.

Informacijos netikrina

Daugiau kaip pusė apklaustųjų sakė manantys, kad Lietuva sėkmingai kovoja su priešiška propaganda, 68 proc. žmonių sakė asmeniškai susidūrę su melagingomis naujienomis. Virš pusės – 52 proc. – apklaustųjų pritartų, kad Lietuvoje būtų ribojama vienašališką informaciją skleidžiančių Rusijos televizijos kanalų transliacija.

Dauguma apklausos dalyvių (66 proc.) sakė pagrindines naujienas gaunantys iš televizijos, kuria naudojasi kasdien ar beveik kasdien. 58 proc. žmonių informaciją gauna iš naujienų portalų, 48 proc. iš socialinių tinklų, o 37 proc. – iš radijo.

Norėdami gauti patikimos informacijos apie įvykius Rusijoje, 67 proc. apklaustųjų sakė ieškantys duomenų Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.

Užsienio žiniasklaidos priemonėmis naudojasi 46 proc. apklaustųjų, o Vakarų socialiniais tinklais, norėdami gauti informacijos – 68 proc. apklaustųjų. Tačiau dauguma – 59 proc. – apklaustų žmonių pažymėjo prieš dalindamiesi informacija socialiniuose tinkluose, jos nepatikrinantys.

1012 respondentų reprezentatyvią apklausą atliko „Splinter tyrimai“.