Pasaulyje

2020.07.03 09:57

Baltarusijos opozicija: Lukašenkos „nepriklausomybės diena“ reiškia priklausomybę nuo Rusijos

Ieva Žvinakytė, LRT.lt2020.07.03 09:57

Liepos 3 d. – oficiali Baltarusijos nepriklausomybės diena. Aktyvus baltarusių bendruomenės Vilniuje narys, Vytauto Didžiojo universiteto studentas Kirilas Krivickis „LRT English“ papasakojo, kodėl Baltarusijos politinė opozicija šios šventės nemini. 

„Baltarusija yra pakrikusi posovietinė respublika, o jos nepriklausomybės diena niekaip nesusijusi su ta data, kada ji išstojo iš Sovietų Sąjungos“, – sako jis.

Lietuva nepriklausomybės dieną mini kovo 11 d., kai 1990 m. paskelbė išstojanti iš SSRS, tačiau „Baltarusijoje ta diena, kai parlamentas paskelbė, kad mes esame nepriklausomi nuo Sovietų Sąjungos, taip niekada ir netapo šventinė“, – aiškina Kirilas.

Liepos 3 d. pasirinkta dėl to, kad 1944 m. šią dieną Raudonoji Armija išvadavo Baltarusiją ir Minską nuo nacių.

„Ji [liepos 3 d.] niekada nebuvo tikroji Baltarusijos nepriklausomybės diena. […] Tai su dviem užsienio valstybėmis, kovojusiomis Baltarusijos žemėje, susijusi diena. Baltarusijai ji nieko nedavė, vien tik sugriautus miestus,“ – teigia baltarusių aktyvistas. – Liepos 3 d. nacionaline švente buvo paskelbta 1996 m., po to, kai prezidentas Aliaksandras Lukašenka prastūmė Konstitucijos pataisas įtvirtinantį referendumą, kurio rezultatai buvo suklastoti.“

„Tai daug pasako apie A. Lukašenką, – priduria jis. – Jis – sovietinio mąstymo žmogus, besiremiantis sovietine praeitimi. Jei paklausytumėte jo kalbų, pastebėtumėte, kad jis nuolat grįžta prie to paties naratyvo: „Mes šią žemę išvadavome, mes kovojome su naciais.“ Apie rusus ir baltarusius jis kalba kaip apie brolius, nes nuolat kartoja, kad „mes kartu kovojome su naciais.“

Kirilas teigia, kad Baltarusijos opozicijai liepos 3 d. žymi šalies priklausomybę nuo Rusijos.

„2019 m. pabaigoje vyko derybos dėl [Baltarusijos] integracijos į Rusiją, – primena Kirilas. Vyko keli vyriausybiniai Minsko ir Maskvos atstovų susitikimai. […] Buvęs Baltarusijos užsienio reikalų ministras neseniai prasitarė, kad Rusija siūlė Baltarusijai atsisakyti 95 proc. vyriausybinių įsipareigojimų šios vieningos valstybės naudai.“

Kirilas taip pat paaiškino, kad Baltarusijos opozicija nepriklausomybės dieną švenčia kitu laiku ir sieja ją su „tikra laisve ir demokratija“.

1918 m. kovo 9 d. buvo pasirašytas pirmasis Baltarusijos Liaudies Respublikos dokumentas“, – sako jis. Šiuo dokumentu nuo kovo 25 d. Baltarusija buvo skelbiama nepriklausoma nuo buvusios Rusijos Imperijos.

„Tai paskelbė Pirmasis visos Baltarusijos kongresas; iš tikrųjų tai buvo nacionalinė demokratinė valdžia, siekusi sukurti demokratiškesnę, laisvą Baltarusiją, – pasakoja Kirilas. – Visgi netrukus ją sutriuškino rusų Raudonoji Armija, tačiau A. Lukašenkos režimui nepritariantiems baltarusiams tikroji nepriklausomybės diena yra kovo 25 d.“

Anot Kirilo, baltą-raudoną-baltą vėliavą ir kitus demokratinių reformų reikalaujančiuose protestuose matomus Baltarusijos Liaudies Respublikos simbolius opozicija naudoja tam, kad parodytų, jog Baltarusija vis dar gali pasirinkti demokratinę trajektoriją.

„Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai pirmą kartą išsikovojome nepriklausomybę [nuo Sovietų Sąjungos], ši vėliava ir herbas buvo mūsų simboliai ir juos rėmė įvairūs visuomenės sluoksniai, – aiškina baltarusių aktyvistas. – Tačiau 1994 m. į valdžią atėjo A. Lukašenka ir 1995 m. birželio 7 d. juos pakeitė modifikuota sovietų Baltarusijos vėliava ir herbu.“

„[A. Lukašenka] Baltarusiją vis dar įsivaizduoja sovietine respublika, – sako Kirilas. – Būtent dėl to ši istoriškai pagrįsta mūsų nepriklausomybės 1918 m. ir 1991–1995 m. vėliava žmonėms yra tokia vertinga. Vien tik mojuodami ja rodome, kad Baltarusija turi ir kitą pasirinkimą.“

Jokių iliuzijų

Kirilas teigia, kad politinė priespauda ir prastėjanti ekonominė situacija verčia Baltarusijos žmones priešintis A. Lukašenkos režimui.

„Nepriklausomų visuomenės nuomonės apklausos tyrimų duomenimis, A. Lukašenką remia vos 3 proc.“, – sako jis ir priduria, kad režimo oponentų persekiojimas ir žmonių sulaikymai rodo, kokia pažeidžiama iš tiesų jaučiasi valdžia.

Daug žmonių pasirašo už opozicijos kandidatus, ketinančius mesti iššūkį A. Lukašenkai rugpjūtį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Žmonės trokšta pasirinkimo, skirtingų kandidatų ir vilties“, – teigia Kirilas.

Visgi jis sutinka, kad situacija Baltarusijoje dar toli gražu neprimena 2014 m. įvykių Ukrainoje, kai Euromaidano revoliucija nuvertė prorusišką šalies valdžią.

„Matome, kad valdžia vis dar turi akivaizdžią galią, jos pusėje didesnė dalis kariuomenės ir policijos, – aiškina aktyvistas. – Nematau jokių priežasčių, kodėl A. Lukašenka turėtų surengti demokratinius rinkimus. Jo 2006 m., 2010 m. ir 2015 m. kampanijos parodė, kad viskas yra surežisuota.“

Kirilo nuomone, norint, kad Baltarusijoje įvyktų demokratiniai pokyčiai, būtina vakarinių kaimynių, taip pat ir Lietuvos, pagalba.

„Lietuva – mūsų kaimynė. Žiauru, kad Baltarusijos režimas pastatė atominę e

lektrinę [už maždaug 40 km nuo Vilniaus], net nedalyvavęs diplomatinėse derybose su Lietuva, – sako jis. – Tai neišmatuojamai pakenkė diplomatiniams santykiams. Tačiau aš manau, kad ateityje Baltarusijai prireiks visų kaimynių pagalbos. […] Kad sukurtume stiprią, laisvą Baltarusiją, bus reikalingas ryžtingas dialogas su Lietuva.“

„Atėjo laikas Lietuvos politikams nuo kalbų pereiti prie darbų. Lietuvos Seimo ir Europos Parlamento lygiu galima labai daug nuveikti, – priduria Kirilas. – Lietuvos europarlamentarai turi teisę pasisakyti Europos Parlamente ir pasiūlyti papildomas sankcijas ir ribojimus oficialiems režimo atstovams. Baltarusijos valdžia turi jausti nuolatinį spaudimą išlaisvinti politinius kalinius, kenčiančius dėl politinių pažiūrų.“

Taip pat skaitykite