Pasaulyje

2020.07.07 12:34

Pandemija keičia vakariečių požiūrį: vis daugiau žmonių galingiausia valstybe laiko Kiniją

Sarah Lawton, EurActiv, LRT.lt2020.07.07 12:34

Kaip rodo naujausios visuomenės nuomonės apklausos duomenys, pandemija sparčiai keičia požiūrį į geopolitiką. JAV hegemonijai silpstant, vis daugiau žmonių Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV įvardina Kiniją kaip įtakingiausią pasaulio valstybę.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv Germany“ originalus kūrinys.

Tačiau daugelis taip pat norėtų, kad jų šalys labiau spaustų Kiniją, sprendžiant klimato kaitos, žmogaus teisių ar kibernetinio saugumo klausimus.

Kaip rodo antradienį (birželio 30 d.) paskelbta visuomenės nuomonės tyrimų apžvalga, vos per keturis mėnesius Prancūzijos, Vokietijos ir JAV visuomenės nuomonė labai pasikeitė tam tikrais geopolitikos klausimais, pirmiausia, vertinant vis stiprėjančią Kinijos įtaką. Tyrimą užsakė Vokietijos Maršalo fondas (GMF), Bertelsmanno fondas ir Montaigne institutas.

Iki pandemijos ir pandemijos metu atliktas 2020 m. Transatlantinių tendencijų tyrimas (angl. Transatlantic Trends Survey) rodo, kad vis didesnė JAV, Prancūzijos ir Vokietijos visuomenės dalis Kiniją laiko įtakingiausiu veikėju, sprendžiant įvairius pasaulio reikalus.

Sausį mažiau kaip 15 proc. respondentų Kiniją įvardino įtakingiausia valstybe (13 proc. Prancūzijoje, 12 proc. Vokietijoje ir 6 proc. JAV), tačiau gegužį atliktos apklausos rodo jau visai kitokius skaičius. Prancūzijoje Kiniją įtakingiausia laiko 28 proc. apklaustųjų, Vokietijoje – 20 proc., o JAV – 14 proc.

Duodamas interviu AFP („Agence France-Presse“), GMF Paryžiaus biuro direktoriaus pavaduotojas Martinas Quencezas paaiškino, kad dėl pandemijos Kinijos galia tapo labiau apčiuopiama. „Iki krizės Kinijos įtaka pasaulyje buvo labiau abstrakti idėja, – teigė jis. – Dabar, kai tapo akivaizdu, kad esame priklausomi nuo, pavyzdžiui, Kinijos tiekiamų kaukių ar medicininės įrangos, viskas tapo labai konkretu.“

JAV įtaka silpsta?

Vertinant naująjį įtakos suvokimą, akivaizdu, kad JAV patyrė didžiausius nuostolius. Nors dauguma apklaustųjų visose trijose šalyse šią valstybę vis dar laiko įtakingiausia, jos įtakingumo vertinimas Prancūzijoje smuko 12 proc., Vokietijoje – 8 proc. ir JAV – 9 proc.

Prastėjanti nuomonė apie JAV įtaką greičiausiai yra neatsiejama nuo prastėjančios nuomonės apie pačią šalį – šis smukimas nuo pavasarį Europą ir JAV užklupusios koronaviruso pandemijos pradžios fiksuojamas įvairiose visuomenės nuomonės apklausose.

Gegužį Korberio fondas ir tyrimų centras „Pew Research“ pranešė, kad 73 proc. apklaustų vokiečių pripažino, jog pandemija neigiamai paveikė jų nuomonę apie Jungtines Valstijas. Panaši tendencija stebima ir praėjusią savaitę Europos užsienio ryšių tarybos (ECFR) išplatintoje visuomenės nuomonės apklausoje. Be vokiečių, didesnė dalis respondentų Danijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje teigė, kad jų požiūris į JAV suprastėjo.

Kai kas atkreipia dėmesį į tai, kaip Donaldo Trumpo administracija tvarkosi su viruso protrūkiu. ECFR tyrimo autoriai tvirtina, kad „daugelį (europiečių) pribloškė tai, kaip chaotiškai šalis reagavo į COVID-19 pandemiją“.

Pastaruoju metu JAV vėl augantis užsikrėtimų koronavirusu skaičius greičiausiai dar labiau sustiprino neigiamas nuostatas, ypač lyginant su slopstančia pandemija Europoje. Reaguodamas į leidinyje „The Washington Post“ pasirodžiusį straipsnį, Vokietijos socialdemokratų partijos atstovas parlamente Karlas Lauterbachas savo „Twitter“ paskyroje rašė: „Atrodo, kad JAV pasidavė kovoje su koronavirusu. To pasekmes skaudžiausiai pajus neturtingieji ir mažumos. Apmaudu, tačiau mirs dar daugiau žmonių“.

Kiečiau reaguoti į Kiniją

Nors respondentai laiko Kiniją vis įtakingesne valstybe, daugelis apklaustųjų visose trijose šalyse tvirtino, kad jų vyriausybės turėtų labiau spausti Kiniją svarbiausiais klausimais. Čia, pirmiausia, reikėtų išskirti respondentus Prancūzijoje. Šiuo klausimu neryžtingiausi buvo respondentai JAV, galbūt dėl to, kad, kaip teigia apklausos sumanytojai, „Vašingtonas ir taip labiau konfrontuoja su Kinija nei jo sąjungininkai Europoje, ypač prekybos ir saugumo srityse“.

Vokiečiams ir prancūzams didžiausią susirūpinimą kelia klimato kaita, tiek apskritai, tiek santykiuose su Kinija. 60 proc. respondentų Prancūzijoje ir 57 proc. Vokietijoje mano, kad šiuo klausimu jų šalys turėtų užimti griežtesnę poziciją Kinijos atžvilgiu. Amerikoje šis skaičius siekė 39 proc.

Dauguma apklaustųjų visose trijose šalyse sutiko, kad spaudimas Pekinui turėtų būti didinamas kibernetinio saugumo (53 proc. Prancūzijoje, 52 proc. Vokietijoje ir 50 proc. JAV) ir žmogaus teisių srityse (57 proc. Prancūzijoje, 58 proc. Vokietijoje ir 46 proc. JAV).

D. Trumpo administracijai konfrontuojant su Kinija įvairiais klausimais, pradedant prekyba ir baigiant 5G technologijomis, europiečiai po truputį irgi ima griežtinti toną.

Pirmadienį (birželio 29 d.) Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (SPD) pareiškė, kad Europa privalo „su Kinija kalbėti vienu balsu“, pirmiausia atsižvelgiant į poreikį „tirti pandemiją ir reaguoti į vis griežtėjančią Kinijos politiką Honkongo ir kaimynų atžvilgiu“. Tai bus pagrindinis trečiadienį (liepos 1 d.) prasidedančio Vokietijos pirmininkavimo ES Taryboje prioritetas.

Visgi apčiuopiamos pažangos tarpusavio santykiuose gali tekti palaukti, nes praėjusią savaitę vykęs virtualus ES ir Kinijos viršūnių susitikimas baigėsi, nepasistūmėjus į priekį daugeliu svarstytų klausimų.