Pasaulyje

2020.07.02 11:34

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų pasaulyje – mėgins gelbėti nauja iniciatyva

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.02 11:34

Baltijos jūrą, viena iš labiausiai užterštų pasaulyje, bus bandoma gelbėti nauju regiono šalių susitarimu – ketvirtadienį tokią iniciatyvą pristato eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. LRT RADIJO kalbintas biologas sako, kad nors Baltijos jūrą supančios valstybės bendradarbiauja palyginti darniai, įgyvendinami ne visi užsibrėžti tikslai.

Ne tik gintaru ir pajūrio smėliu, bet ir didele tarša pasižyminti Baltijos jūra yra ketvirta pagal šį kriterijų, sako V. Sinkevičius, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys. Ketvirtadienį jis pristatė taršos mažinimo iniciatyvą, o LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ pakomentavo jos tikslus.

„Akivaizdu, kad valstybės vienos to spręsti negali, todėl mano iniciatyva yra suburti bendrą įsipareigojimą – pirmiausia, žemės ūkio ministrų, dažnu atveju atsakingų ir už žuvininkystę Baltijos jūros regione, taip pat ir aplinkos ministrų. Tikslas yra ambicinga deklaracija su labai konkrečiais įsipareigojimais iš regiono valstybių – kokių veiksmų imsimės, kad nuosekliai mažintume taršą.

Kaip pavyzdys galėtų būti išmetamųjų teršalų kontrolės pilnas įgyvendinimas, kalbant apie azoto oksido kontrolę. Taip pat kalbame apie jūrų vandens būklę, kuri būtų ne patenkinama, o gera, matuojant iš visų Baltijos jūros valstybių“, – kalbėjo eurokomisaras.

Jungtinę deklaraciją planuojama pasirašyti rugsėjo pabaigoje Palangoje, pridūrė jis.

Klaipėdos universiteto profesorius, jūrų biologas Sergejus Oleninas paaiškino, kodėl Baltijos jūra yra tokia problemiška.

„Tai yra pusiau uždara, sekli jūra, teršalai užsilaiko čia žymiai ilgiau negu kitose jūrose, kaip, pavyzdžiui, Šiaurės jūra. Gamtinių, fizinių savybių yra pakankamai daug, bet ryšys tarp žmogaus veiklos ir dėl to kylančių pavojų jūros aplinkai ne visada yra paprastas ir aiškus. Dažnai tuos nepageidaujamus reiškinius sukelia ne vienas, o keli skirtingos prigimties poveikiai.

Ta pati eutrofikacija – jos priežastis yra ne vien fosforo ir azoto junginiai, kurie pateko iš žemės ūkio, bet taip pat iš pramonės įmonių, namų ūkių, netgi laivų, degant kurui, patenka azoto junginiai, kurie iš oro paskui grįžta į jūrą. Eutrofikacija irgi nėra vienintelis poveikis, dar yra cheminė tarša, biologinių išteklių pereikvojimas, invazinės rūšys, triukšmas, šiukšlės ir taip toliau“, – vardijo mokslininkas.

Naujausią iniciatyvą jis pavadino sveikintina, anot jo, gerąją patirtį vėliau būtų galima perkelti ir sprendžiant ir kitų Europos šalių jūrų taršos iššūkius.

„Reikia paminėti, kad tarptautinio bendradarbiavimo gamtosaugos srityje Baltijos regionas yra pavyzdinis pasaulyje, nes Baltijos jūros apsaugos konvencija buvo pasirašyta dar prieš 46 metus, pasikeitus geopolitinei situacijai, 1992 metais ji buvo atnaujinta, buvo suderintas ir pasirašytas visų Helsinkio konvencijos šalių ambicingas veiksmų planas. Jo įgyvendinimas vis dar tęsiasi, tačiau akivaizdu jau dabar, kad ne visi tikslai bus pasiekti ir šalys ne visiškai vykdo savo pažadus“, – LRT RADIJUI sakė S. Oleninas.

„Gyvenu prie Baltijos visą savo gyvenimą, dirbu pakankamai ilgai šioje srityje ir matau požymius, kurie suteikia atsargų optimizmą“, – pridūrė jūrų biologas.