Pasaulyje

2020.07.02 11:56

Pekino saugumo įstatymas – mirties bausmė Honkongui ir teismas kiekvienam planetos žmogui

atnaujinta 13.01
LRT.lt, BNS2020.07.02 11:56

Trečiadienį policijos pareigūnai sulaikė honkongietį, kuris mosavo Honkongo nepriklausomybės vėliava. Jis yra pirmasis sulaikytas pagal naująjį Pekino įvestą nacionalinio saugumo įstatymą. „The Economist“ įstatymą vadina „vienu didžiausių liberalios visuomenės užpuolimu nuo Antrojo pasaulinio karo“.

Kinijos parlamentas ir prezidentas Xi Jinpingas antradienį patvirtino Honkongui skirtą platų nacionalinio saugumo įstatymą. Ekspertų nuomone, tokiu žingsniu centrinė komunistų valdžia panaikino „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą. Įstatymas pažeidė susitarimą su Jungtine Karalyste, kuri Honkongą perdavė Kinijai 1997 metais.

Kaip interpretuoti įstatymą, spręs pati komunistų partija, todėl manoma, kad jis bus taikomas ir už smulkius nusikaltimus, kaip minėto suimto vyro atveju. Teisės ekspertų nuomone, įstatyme minimi nusikaltimai yra aprašyti itin apibendrintai, todėl lieka daug interpretacijos laisvės, rašo NPR.

Įstatymas taip pat gali būti taikomas už regiono ribų – todėl teoriškai, amerikietis parašęs straipsnį į JAV leidinį, kuriame siūloma įvesti sankcijas Kinijai, gali būti apkaltintas pagal naujas normas, rašo NPR.

„Jis primena ekstrateritorialią jurisdikciją kiekvienam šios planetos gyventojui“, – rašė George`o Washingtono universiteto teisės profesorius Donaldas Clarke`as.

18 puslapių įstatymas yra net griežtesnis, nei prognozavo dauguma analitikų, rašo „The Economist“.

Nerimas dėl šio įstatymo dar sustiprėjo, kai įtakinga Honkongo advokatų asociacija paskelbė naują teisinę analizę, kurioje įspėjama, kad šis teisės aktas, kurio tekstas iki antradienio buvo slepiamas, pakerta miesto teismų sistemos nepriklausomumą ir suvaržo laisves.

Įstatymas „žymi mums pažįstamo Honkongo pabaigą“, – tviteryje rašė prodemokratinius protestus organizavęs honkongietis Joshua Wongas.

Honkongo gyventojai bijo, kad įstatymu gali būti susidorojama su prodemokratiniuose protestuose dalyvavusiais miesto gyventojais. Tačiau Carrie Lam kalbėdama JT Žmogaus teisių tarybai žadėjo, kad įstatymas nebus taikomas atbuline tvarka.

Taip pat skaitykite

„Iš esmės, jie įveda Kinijos Liaudies Respublikos kriminalinę sistemą į Honkongo precedentu paremtą teisės sistemą, pasilikdami pilną teisę spręsti, kada kurią teisę naudoti“, – BBC sakė Honkongo universiteto teisės prof. Johannes Chanas.

„Amnesty International“ paskelbė, kad įstatymas „yra didžiausia grėsmė žmogaus teisėms nesenoje miesto istorijoje“. Įstatymo priėmimą pasmerkė kaimyninės demokratinės šalys – Japonija ir Taivanas.

Niujorko universiteto mokslininkas Alvinas Cheungas „Deutsche Welle“ sakė, kad nuo šiol Pekinas galės dar labiau diktuoti svarbius sprendimus regionui ir tai reiškia „mirties bausmę Honkongui“.

Vakarų valstybės jau pasmerkė šį įstatymą. Reaguodama JK paskelbė planuojanti leisti milijonams honkongiečių, turinčių Britanijos užjūrio piliečio statusą, su šeimomis persikelti gyventi į JK ir ilgainiui prašyti suteikti pilietybę.

Šis žingsnis smarkiai suerzino Pekiną. Jis sako, kad JK prieš Honkongo perdavimą 1997 metais pažadėjo nesuteikti honkongiečiams visų pilietybės teisių.

„Griežtai su tuo nesutinkame ir pasiliekame teisę imtis atsakomųjų priemonių“, – rašoma ketvirtadienį Kinijos ambasados Londone išplatintame pareiškime.

JAV paskelbė sankcijas Kinijos pareigūnams, kurie atsakingi už naująjį įstatymą, taip pat sustabdė amerikietiškos gynybinės įrangos ir kitų komponentų tiekimą į Honkongą, nutraukdama JAV ir Honkongo „specialųjį ryšį“.

Europos Sąjungos (ES) vadovai pasmerkė Kinijos valdžios veiksmus. „Šis įstatymas rimtai pakerta aukšto lygio Honkongo autonomiją ir daro neigiamą poveikį teismų nepriklausomumui bei įstatymų viršenybei“, – pabrėžė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. Tokią pačią poziciją išsakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Tačiau „The Economist“ prognozuoja, kad Kinijos valdžia neatsitrauks – ji nepasidavė ankstesnei užsienio kritikai dėl brutalių represijų šalies viduje, o dabar, kai Kinijos ekonomika yra antra galingiausia pasaulyje – atsitraukimo tikimybės beveik nelieka.

Taip pat skaitykite

Todėl, anot leidinio, Pekino veiksmai rodo, kad Kinijos valdžios pažadais pasitikėti negalima, o partija nori, kad jos būtų bijoma, o ne ja žavimasi.