Pasaulyje

2020.07.02 09:36

Rusijos opozicija referendumą vadina perversmu – kodėl neteisėtas balsavimas svarbus Putinui?

ES ragina Maskvą ištirti įtariamus pažeidimus; atnaujinta 14.24
Ana Daukševič, LRT RADIJAS, LRT.lt, BNS, ELTA2020.07.02 09:36

Suskaičiavus beveik visus balsus, Kremlius teigia, kad Konstitucijos pataisas palaikė beveik 80 procentų šalies gyventojų. Pakeitimai leis prezidentui Vladimirui Putinui kadencijas skaičiuoti iš naujo ir valdžioje teoriškai išbūti iki 2036-ųjų.

Rusijoje taip pat įtvirtinta konservatyvi ideologija bei socialinės garantijos gyventojams. Rusijos politikos apžvalgininkas Konstantinas Egertas teigia, kad kitokių balsavimo rezultatų niekas nesitikėjo.

„Jokių kitų rezultatų be labai palankių Putinui laukti ir nereikėjo. Visiškai akivaizdu, kad šis visuotinis balsavimas, kuris pagal įstatymą net nėra teisėtas, Putinui buvo labai svarbus. Jam buvo labai svarbu parodyti tiek savo valstybei, tiek ir visam pasauliui, kad jis turi didžiulį palaikymą praėjus 20 metų po to, kai jis atėjo į Kremlių“, – LRT RADIJUI sako Rusijos politikos apžvalgininkas K. Egertas.

Beveik 78 proc. žmonių, balsavusių savaitę trukusiame referendume, pritarė Rusijos Konstitucijos pakeitimams, ketvirtadienį pranešė rinkimų pareigūnai, suskaičiavus visus balsus. Savo ruožtu Kremliaus kritikai teigia, kad balsavimas buvo suklastotas.

Per trečiadienį pasibaigusį plebiscitą 77,92 proc. dalyvių išreiškė palaikymą Konstitucijos reformai, o 21,27 proc. balsavo prieš pagrindinio įstatymo pakeitimus, sakoma Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pranešime. Pasak pareigūnų, balsavusiųjų aktyvumas buvo 64,99 procento.

Opozicija sako, kad patys skaičiai rodo, jog balsavimas buvo suklastotas, nes šalyje juntamas didelis nusivylimas Vyriausybe dėl prastėjančios gyvenimo kokybės ir atsako į koronaviruso pandemiją. Paskutinę referendumo dieną vyko protestai. Juose žmonės skandavo, kad geriausia pataisa būtų – V. Putino atsistatydinimas.

Liepos 1 d. Rusijoje baigėsi balsavimas dėl Konstitucijos pataisų. Išankstinis balsavimas visoje šalyje prasidėjo dar birželio 25 d., todėl, kaip teigia vietos žiniasklaida, Rusijos Federacijos piliečiams buvo operatyviai sušvelnintos visos karantino priemonės.

Taip pat skaitykite

ES ragina Maskvą ištirti įtariamus pažeidimus per balsavimą

Europos Sąjunga ketvirtadienį paragino Rusiją ištirti pranešimus apie pažeidimus per nacionalinį balsavimą dėl konstitucijos pataisų, potencialiai leisiančių prezidentui Vladimirui Putinui likti valdžioje iki 2036-ųjų.

„Žinome apie pranešimus ir kaltinimus dėl pažeidimų per balsavimą, įskaitant spaudimą rinkėjams, balsavimą du kartus, balso slaptumo pažeidimus ir kaltinimus dėl policijos smurto prieš vieną žurnalistą, atvykusį stebėti“ rinkimų, sakė ES atstovas Peteris Stano.

„Tikimės, kad šie pranešimai bus deramai ištirti, nes tai yra rimti kaltinimai“, – kalbėjo jis per spaudos konferenciją Briuselyje.

Savo ruožtu Kremlius referendumo dėl Rusijos Konstitucijos pataisų rezultatus pavadino prezidento V. Putino „triumfu“. „De facto tai buvo triumfo referendumas dėl pasitikėjimo V. Putinu“, – kalbėjo Dmitrijus Peskovas. Anot jo, žmonių susidomėjimą naująją konstitucija buvo galima nuspėti.

„Tačiau, žinoma, buvo labai sunku prognozuoti, kad aktyvumas bus toks didelis ir kad toks aukščiausio lygio bus pasitikėjimas“, – tęsė Kremliaus atstovas.

Mažėjantis pritarimas

Pritarimas V. Putino darbui pastaraisiais mėnesiais mažėjo, iš dalies dėl ankstyvų klaidų Vyriausybei sprendžiant koronaviruso krizę. Viena gegužės mėnesį atlikta apklausa parodė, kad pritarimas V. Putinui buvo 59 proc. – rekordiškai mažas.

Analitikai sako, kad V. Putinas norėjo balsavimą surengti prieš tai, kai rusai, kurių pajamos jau ir taip kelerius metus mažėjo, pajus visą ekonominį pandemijos poveikį.

Neseniai V. Putinas interviu sakė, kad dar neapsisprendė, ar vėl sieks prezidento posto, ir užsiminė, kad kadencijų prezidento poste „perkrovimo“ iš dalies reikia siekiant sudaryti sąlygas Rusijos politiniam elitui sutelkti dėmesį į valdymą, o ne į „galimų įpėdinių paiešką“.

Kitomis politinėmis reformomis nežymiai pakoreguojama Rusijos valdymo sistema. Prezidentui suteikiami tam tikri nauji įgaliojimai, įskaitant teisę skirti svarbius teisėjus ir prokurorus, o parlamentas turės didesnę įtaką skiriant Vyriausybės aukšto rango pareigūnus.

Rusijos įstatymams suteikiama pirmenybė prieš tarptautinę teisę, o aukšto rango pareigūnai negalės turėti užsienio valstybių pilietybės ar leidimo gyventi. Minimalus atlyginimas negalės būti mažesnis už pragyvenimo minimumą, o valstybinės pensijos turės būti indeksuojamos pagal infliaciją.

Reformomis į Konstituciją taip pat įrašomas „tikėjimas Dievą“ ir rusų kalba įtvirtinama kaip valstybinė šalies kalba; santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, uždraudžiama atiduoti Rusijos teritorijas ar abejoti šalies „istorine tiesa“.

Taip pat skaitykite