Pasaulyje

2020.07.01 21:02

Lietuvoje gyvenantis rusų žurnalistas: Rusijos valdžia miršta, o jaunimas žiūri į Vakarus

Natalija Zverko, LRT.lt2020.07.01 21:02

„Balsavimo tikslas labai paprastas – parodyti masiškumą, kad visi vieningai balsuoja“, – interviu LRT.lt apie Rusijoje vykstantį balsavimą dėl Konstitucijos pataisų sakė Lietuvoje gyvenantis rusų žurnalistas Michailas Maglovas. Jis įsitikinęs, kad valdžios dienos suskaičiuotos, o ją pakeis provakarietiškai nusiteikęs jaunimas.

Liepos 1 d. Rusijoje baigiasi balsavimas dėl Konstitucijos pataisų. Išankstinis balsavimas visoje šalyje prasidėjo dar birželio 25 d., todėl, kaip teigia vietos žiniasklaida, Rusijos Federacijos piliečiams buvo operatyviai sušvelnintos visos karantino priemonės.

Įstatymą dėl pataisų, numatantį daugiau kaip 200 pakeitimų, jau priėmė Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba, pasirašė Rusijos prezidentas. Referendumas surengtas tik tam, kad būtų užfiksuotas vadinamasis visaliaudinis pritarimas. Svarbiausia pataisa, apžvalgininkų nuomone, yra Vladimiro Putino kadencijų prezidento poste „anuliavimas“, kad jis galėtų dar mažiausiai du kartus balotiruotis į šias pareigas.

Michailas Maglovas mano, kad Rusijos valdžia sugalvojo naują balsavimo procedūrą, praktiškai užkertančią kelią bet kokiam nepriklausomam balsavimo proceso stebėjimui.

– Kaip Jūs apskritai vertinate šią balsavimo dėl Konstitucijos pataisų savaitę, kai žmonės, vaizdžiai kalbant, balsavo ant kelmų ir suolelių? Tuo metu valdžia teigia, kad balsavo jau 40 proc. tokią teisę turinčių piliečių.

– Norint tai vertinti, svarbu suprasti, kad organizuodama vadinamąjį balsavimą dėl 200 Konstitucijoje numatytų pakeitimų, valdžia nepasinaudojo galimybe surengti referendumą, kuris yra reglamentuotas įstatymais ir kuriam taikomos labai griežtos ir konkrečios taisyklės. Valdžia sugalvojo naują savą procedūrą, tokiu būdu praktiškai užkirsdama kelią bet kokiam nepriklausomam ar nešališkam balsavimo proceso stebėjimui.

Turiu omenyje, kad stebėtojus skyrė išimtinai vadinamieji visuomeniniai rūmai, kuriuos kontroliuoja valdžios atstovai. Todėl labai svarbu suprasti, kad visas šis procesas vyksta be stebėtojų, kad vieninteliai stebėtojai yra tie, kurie jį rengia ir kurie skelbs rezultatus. Taigi šių duomenų nevertinčiau kaip patikimos informacijos. Tai pirma. Antra, vėlgi, organizuojant šią balsavimo procedūrą, buvo visiškai atsisakyta bet kokių tarptautinių balsavimo ar referendumo rengimo standartų.

Kitaip tariant, situacija tokia, kad nėra jokio noro sužinoti visuomenės nuomonę, nes siekiama tik parodyti reikiamą vaizdelį, sako žurnalistas.

Buvo leista balsuoti visą savaitę. Ir tai vyksta ne rinkimų komisijoje, kur yra stacionari apylinkė. Be to, yra toks formatas, kuris vadinasi išvažiuojamasis balsavimas, kai jie atvažiuoja prie daugiabučio laiptinės ar į kokį kaimelį, atsidaro automobilio bagažinę, išsiima staliukus, palapines ir visa kita. Jie ten susėda ir visus kviečia balsuoti. Trečias formatas – vaikščiojimas po namus ir butus.

Jei įprasto balsavimo metu žmonės tik išimtiniais atvejais praneša, kad serga ar dėl kitų priežasčių negali savarankiškai atvykti į balsavimo vietą, paprastai tai būna pensininkai ar negalią turintys žmonės, ir prašo, kad rinkiminės komisijos atstovai atvyktų pas juos į namus. O šiuo atveju matome, kad rinkimų komisijai iš aukščiau nuleidžiami sąrašai ir nurodymai apeiti 200 butų per dieną, kas praktiškai yra sunkiai įgyvendinama. Be to, komisijos atstovai neskambina ir neklausia, ar žmogus pageidauja, kad jie pas jį ateitų, t. y. viskas yra primetama iš viršaus. O tikslas labai paprastas – parodyti masiškumą, kad visi vieningai balsuoja.

Kai kurie mano kolegos tai lygina su Kryme vykusiu vadinamuoju referendumu. O kiti teigia, kad Kryme viskas buvo dar pakankamai normalu, ir lygina šį balsavimą su vadinamaisiais referendumais Luhanske ir Donecke. Kitaip tariant, situacija tokia, kad nėra jokio noro sužinoti visuomenės nuomonę, nes siekiama tik parodyti reikiamą vaizdelį. Tai šią savaitę ir vyksta – mums bando pademonstruoti masiškumą, kad ne Vladimiras Putinas priėmė sprendimą keisti Konstituciją, kad jis vėliau galėtų sakyti, kad čia jūs visi dėl to balsavote.

– Pranešama apie tokią šio referendumo ypatybę kaip priverstinis balsavimas. Kuomet sklido grasinimai, kad jei neisi ir nebalsuosi, būsi atleistas iš darbo. Tai kažkas naujo naujausioje Rusijos istorijoje ar jau anksčiau išbandytas metodas?

– Šį kartą aš nepastebėjau, kad būtų masiškai grasinama atleidimais. Bet buvo užfiksuota atvejų, kai vadovybė, dažniausiai didelių su biudžetu susijusių įmonių ar oligarchams priklausančių bendrovių, daro spaudimą pavaldiniams, kad šie eitų balsuoti. Kiek man teko matyti, jie neagitavo, kaip balsuoti, „už“ ar „prieš“, svarbiausia jiems buvo asmens dalyvavimas.

Iš esmės ir ankstesniuose rinkimuose buvo taikoma panaši taktika, tačiau tuomet ji nebuvo tokia masinė. Paprastai rinkimuose tai vadinama administraciniais ištekliais, kai valdžia ar valdžioje esantis kandidatas susitaria su daug darbuotojų turinčiu verslininku arba daro spaudimą administracinėms įstaigoms ir jų vadovybė imasi grasinimų. Dažniausiai apie atleidimą kalba neina, t. y. jei žmogus ir neis balsuoti, niekas jo neatleis, jis turi tokią galimybę.

Kyla grėsmė, kad tokiu būdu, kaip šiuo metu vykdomas balsavimas, ateityje gali būti rengiami ir rinkimai.

Savo pavaldinius spaudžia ne tik darbdaviai, universiteto dėstytojai daro spaudimą studentams, rašo jiems pokalbių svetainėse, vaikų darželių auklėtojos pokalbių svetainėse rašo savo auklėtinių tėvams, kad šie taip pat eitų balsuoti. Yra įvairių gąsdinimo formų.

Tačiau yra ir priešingas – meduolio – metodas, kuomet įvairiuose regionuose organizuojamos loterijos, lošiami butai, reklamuojamos įvairios nuolaidos. Visa tai įprastuose rinkimuose laikoma rinkėjų papirkinėjimu, tačiau čia juk nei rinkimai, nei referendumas. Procedūra nereglamentuota, todėl jokių pažeidimų nėra.

– Šiuo metu nepriklausoma žiniasklaida daugiausia kalba apie V. Putino kadencijų anuliavimą. Jūsų nuomone, į kokias dar pataisas vertėtų atkreipti dėmesį?

– Į jokias! Iš tiesų svarbus tik pats faktas to, kas vyksta, ir kaip visa tai vyksta. Svarbu tai, kad tokiu būdu perrašoma Konstitucija. Ir iki šiol ji, kaip pamatinis valstybės dokumentas, nebuvo per daug gerbiama. Pirmiausia dėl to, kad ji ir iki šiol buvo perrašoma tik ne tokiu būdu. O antra, dėl to, kad ir iki šiol jos nelabai buvo paisoma. O dabar padarė kažkokias pataisas, tačiau tai visiškai nereiškia, kad naujos redakcijos Konstitucija bus labiau gerbiama.

Svarbu tai, kad ten, pavyzdžiui, parašyta, jog Rusijos Federacija gali nesilaikyti kokių tai tarptautinių susitarimų ar įsipareigojimų. Ji ir anksčiau to nedarė. Turiu omenyje, kad dabar tai bus parašyta juodu ant balto, nes, pavyzdžiui, EŽTT (Europos žmogaus teisių teismas) ar kitų Europos teismų sprendimai „Jukos“ byloje iki šiol nėra įvykdyti.

Šiuo atveju, mano nuomone, ne taip svarbu turinys – svarbiau tai, kaip tai veiks. Man atrodo, kad kur kas svarbiau pati procedūra, kaip tai atsilieps, pavyzdžiui, rinkimų institutui, kuris ir taip sulaukdavo nemažai kritikos. Kyla grėsmė, kad tokiu būdu, kaip šiuo metu vykdomas balsavimas, ateityje gali būti rengiami ir rinkimai.

– Kaip Jums atrodo, kas bus toliau? Rašytojas Viktoras Šenderovičius įsitikinęs, kas Rusijos laukia sunkūs laikai ir dar griežtesni suvaržymai. Ar Jūs su tuo sutiktumėte?

– Man atrodo, kad šis klausimas niekaip nesusijęs su šiuo metu vykstančiu balsavimu dėl Konstitucijos. Todėl, kad ir be viso šito, ir prieš pusmetį buvo galima sutikti su V. Šenderovičiaus nuomone. Akivaizdu, kad valdžia miršta, kad fizine prasme jos laikas baigiasi. Nepaisant to, kad V. Putino dukterys ieško gydomosios tabletės, kuri biudžeto sąskaita pratęstų Vladimiro Vladimirovičiaus gyvenimo trukmę, vargu ar tai pavyks. Todėl su laiku visa šiuo metu valdžioje esanti žmonių grupė išmirs. Jie nejaunėja, o jaunoji karta visiškai kitokia, internetas ją labai pakeitė. Ir žvelgia ji pirmiausia į Vakarus, taip pat ir vertybių požiūriu.

Jie supranta, kad bent jau iki mirties, tie, kas šiuo metu įsitvirtinę valdžioje, nenorės jos prarasti, todėl žmonių nepasitenkinimas augs ir šiuo atžvilgiu V. Šenderovičius visiškai teisus, nes norint išsilaikyti valdžioje, teks vienu ar kitų būdu griežtinti ribojimus ir bandyti išlaikyti valdžią jėga, nes kitų būdų čekistai nežino.

Taip pat skaitykite