Pasaulyje

2020.07.05 11:57

Gresia branduolinio ginklavimosi varžybos? JAV ir Rusijos derybos stringa, Kinija nenusileidžia

Reid Standish, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.07.05 11:57

Nors Jungtinės Valstijos ir Rusija liko patenkintos birželio 22 d. Vienoje prasidėjusiomis derybomis dėl branduolinio ginklo, Vašingtonas akivaizdžiai buvo nusivylęs dėl to, kad Kinija atmetė jai siųstą specialų kvietimą.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

„Apmaudu, kad Kinija mus nuvylė, – birželio 25 d. Briuselyje sakė specialusis JAV prezidento įgaliotinis ginklų kontrolės klausimais Marshallas Billingslea. – Ji nuvylė ne vien Jungtines Valstijas ir Rusiją, atsisakydama atvykti į Vieną, Kinijos valdžia nuvylė visą pasaulį.“

Atnaujintos derybos su Rusija ir nepasirodžiusia Kinija – tai dar vienas Baltųjų rūmų bandymas pasirašyti ambicingą susitarimą, pakeisiantį iki šiol ginklų kontrolės pamatu buvusią naująją START sutartį, kuri nustos galioto 2021 m. vasarį.

Susitikimas Austrijoje – pirmos tokio pobūdžio derybos per daugiau kaip metus – baigėsi tiek Rusijos, tiek Jungtinių Valstijų išsakyta viltimi, kad netrukus, galbūt liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, įvyks antrasis derybų turas.

M. Billingslea žurnalistams sakė, kad jis ir jo kolega Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sutarė įsteigti net keletą techninių darbo grupių ir kad antrasis susitikimas priklausys nuo sėkmingo jų darbo.

Tačiau net ir numačius, kad diskusijos bus tęsiamos, lieka rimtų neatsakytų klausimų dėl Vašingtono požiūrio į ginklų kontrolę.

Pirmiausia dėl jo primygtinio reikalavimo į platesnes derybas su Rusija įtraukti Kiniją ir tokiu būdu apriboti visų trijų šalių branduolinių ginklų atsargas.

Jau daugiau nei metus JAV prezidentas Donaldas Trumpas trišalę branduolinių ginklų kontrolės sutartį įvardina vienu iš savo tikslų.

Baltieji rūmai, kurie jau pasitraukė iš kitų ginklų kontrolės sutarčių, kaltindami Maskvą jas pažeidžiant ir teigdami, kad jos labiau naudingos Rusijai nei Jungtinėms Valstijoms, ragina Pekiną jungtis prie Maskvos ir Vašingtono, ieškant pakaitalo 2010 m. naujajai START sutarčiai, kuri riboja JAV ir Rusijos dislokuojamų strateginių karinių galvučių skaičių iki 1150 kiekvienai šaliai.

Pekinas nėra susaistytas šiuolaikinėmis ginklų kontrolės sutartimis, todėl JAV pareigūnai jau ne kartą yra išsakę nuogąstavimų dėl galimo Kinijos arsenalo, kuriame be kitų ginklų gali būti ir branduolinės, hipergarsinės bei kibernetinės ginkluotės.

„Kalbu apie Kinijos stiprėjimą, apie Kinijos iškilimą ir jos destabilizuojantį elgesį, jos bandymus skubiai vystyti branduolinę programą“, – birželio 25 d. po pasitarimo NATO būstinėje Briuselyje kalbėjo M. Billingslea.

Vašingtonas siekia Pekino dalyvavimo dar ir dėl to, kad baiminasi, jog pastarasis ketina didinti branduolinės ginkluotės pajėgumus ir apimtis – birželio 24 d. M. Billingslea žurnalistams teigė, kad Kinija slaptais ir neskaidriais būdais ketina nuslėpti sparčiai augantį arsenalą nuo pasaulio.

Tačiau siekiant trišalio susitarimo susiduriama su įvairiausiomis kliūtimis.

Visų pirma, JAV pareigūnai teigia norintys kur kas platesnės sutarties, apimančios ir nestrateginę ginkluotę, ir dar griežtesnės patikros, kurią įgyvendinti, ekspertų skaičiavimais, prireiktų kelių mėnesių ar net metų.

Be to, JAV ir Rusijos santykiai yra pasiekę rekordines žemumas, mat Jungtinės Valstijos kaltina Maskvą telkiant pajėgas ir pažeidus jau atgyvenusią Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF).

„Man įdomu ir apmaudu, kad Rusijos Federacija dešimt ar daugiau metų sąmoningai laižė INF sutartį, tyčia ją pažeidinėjo, paslapčia kurdama SSC-8 raketas“, – sakė M. Billingslea.

Maskva taip pat teigia, kad Vašingtonas pažeidė šią sutartį, nors šiuos kaltinimus Jungtinės Valstijos atmeta.

Visa tai vyksta laikui nenumaldomai bėgant ir 2021 m. vasariui, kai baigs galioti naujoji START sutartis, artėjant.

Jungtinės Valstijos ir Rusija gali pasinaudoti galimybe abipusiu sutarimu dar penkeriems metams pratęsti sutarties galiojimą, tačiau D. Trumpo administracija vis dar svarsto, ar tai būtų gera išeitis, nes tuomet nepavyktų į ginklų kontrolės procesą įtraukti Kinijos.

Tokiu būdu didėja tikimybė, kad vienas iš paskutinių ginklų kontrolės sistemos, reglamentuojančios JAV ir Rusijos varžymąsi branduolinių ginklų srityje, elementų gali žlugti, jei nebus pasistūmėta į priekį naujoje D. Trumpo branduolinės ginkluotės darbotvarkėje, kurioje didžiausias dėmesys yra sutelktas į Kiniją, ir pirmą kartą per beveik penkiasdešimt metų neliks jokių branduolinio ginklo kaupimo ribojimų.

„Tai yra be galo ambicinga idėja, o laiko labai mažai, – RFE / RL aiškino „Brookings Institution“ ginklų kontrolės ekspertas ir buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis. – Galutinis naujosios START sutarties terminas nenumaldomai artėja, tačiau taip pat artėja ir nauji rinkimai JAV, po kurių gali keistis administracija. Tai tikrai ne į naudą deryboms dėl naujo susitarimo.“

Sunkiai įgyvendinamas sandoris

Nepaisant vis garsiau išsakomų Vašingtono raginimų, Kinijos Vyriausybė ir toliau atsisako dalyvauti – Pekinas į derybas Austrijoje nepasivargino atsiųsti bent atstovo.

Tai išprovokavo JAV ir Kinijos pareigūnų susirėmimą socialiniame tinkle „Twitter“, kuris prieš pat derybas dėl branduolinio ginklo trišalio susitarimo siekiančiam Vašingtonui tapo nesėkmę lemiančiu ženklu.

Prieš pat prasidedant deryboms, M. Billingslea savo „Twitter“ paskyroje pasidalino Kinijos vėliavų ant tuščio derybų stalo nuotrauka, pavadino Kiniją „pravaikštininku“ ir parašė, kad Pekinas „slepiasi už #DidžiosiosPaslaptingumoSienos (angl. GreatWallofSecrecy), skubiai plėtodamas branduolinio ginklo ir kitas programą ir daugeliu kitų atvejų”.

Šis išpuolis sulaukė greitos Kinijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų kontrolės departamento vadovo Fu Congo reakcijos.

„Kokia keista scena! Demonstruojamos Kinijos vėliavos ant derybų stalo be Kinijos sutikimo, – rašė jis savo „Twitter“ paskyroje. – Sėkmės pratęsiant naująją START sutartį. Įdomu, kiek žemai galite pulti?“

Vėliau Rusijos ambasadorius Austrijoje Dmitrijus Liubinskis teigė, kad M. Billingslea pasidalinta nuotrauka buvo sufabrikuota, nes patalpoje, kur vyko derybos, Kinijos vėliavų nebuvo.

„Visas šitas dirbtinis pozavimas su vėliavomis buvo labai keistas, todėl kyla nemažai klausimų, kiek nuoširdžios buvo pačios derybos, – RFE / RL sakė Maskvoje įsikūrusio „PIR Centre“ konsultantas Andrejus Baklitskis. – Ar JAV tai daro dėl vaizdo ir norėdamos atrodyti kietos, ar visgi bandoma pasiekti tikrą ginklų kontrolės susitarimą?“

JAV siekis įtraukti Kiniją kyla dar ir dėl to, kad Vašingtonas ir Pekinas nuolat tarpusavyje varžosi įvairiose srityse.

Jau ne kartą D. Trumpo administracija yra sakiusi, kad tikėtina, jog per ateinantį dešimtmetį Pekinas padvigubins savo branduolinių ginklų arsenalą, kadangi Kinija, kurios nesaistė jokios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutartys, kūrė ir kuria tokius strateginius ginklus, kurie Vašingtonui ir Maskvai net tris dešimtmečius buvo draudžiami.

„Mes ir toliau stengsimės aiškiai akcentuoti, kad negalima Kinijai leisti sugriauti ir suardyti strateginį stabilumą ir saugumą, kurio pasiekėme dešimtmečių dešimtmečiais trukusiomis ginklų kontrolės derybomis ir susitarimais“, – šią savaitę kalbėjo Billingsea.

Tačiau net ir tokiu atveju, kai Kinija yra logiška kandidatė pasirašyti trišalį ginklų kontrolės susitarimą, iškyla problema, kaip priversti Pekiną sėsti prie derybų stalo.

Šiuo metu Maskva ir Vašingtonas bendrai turi 12 170 branduolinių karinių galvučių – tai sudaro 90 proc. bendro pasaulio arsenalo. Pekino atsargose priskaičiuojama 320 karinių galvučių ir vargu ar galima būtų tikėtis, kad Kinija šiuo skaičiumi apsiribos, kai jos du pagrindiniai konkurentai turi tokį didelį pranašumą.

Dėl šių priežasčių JAV bandymas priversti Kiniją prisijungti prie būsimų ginklų kontrolės diskusijų, kurių galimas tikslas yra pakeisti naująją START sutartį, o ne ją pratęsti, greičiausiai nebus vainikuotas sėkme artimiausiose derybose dėl ginklų kontrolės.

Iš pradžių tam taip pat priešinęsis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galiausiai pareiškė, kad Maskva yra pasiruošusi pratęsti susitarimą, tačiau D. Trumpo administracija dėl to dar nėra iki galo apsisprendusi.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas paragino Jungtines Valstijas priimti Rusijos pasiūlymą pratęsti naująją START sutartį be Kinijos teigdamas, kad „tai sudarys sąlygas kitoms branduolinėms valstybėms prisijungti prie daugiašalių branduolinio nusiginklavimo derybų“.

„Naujoji START sutartis yra lengviausiai pasiekiamas vaisius ginklų kontrolėje ir lakmuso popierėlis, padėsiantis įvertinti ateityje vyksiančias derybas, – aiškino A. Baklitskis. – Jei JAV negali su tuo sutikti, kodėl jos apskritai sėdi prie derybų stalo?“

Laikas baigiasi?

Vadovaujant D. Trumpui, Vašingtonas atsisakė kitų ginklų kontrolės sutarčių, pasitraukė iš INF, o šiais metais ir iš „Atviro dangaus“ sutarties.

Remiantis keletu pranešimų, JAV pareigūnai taip pat svarsto galimybę įvykdyti pirmuosius per 28 metus JAV branduolinius bandymus, taip bandant daryti spaudimą Rusijai ir Kinijai, kad šios sutiktų pasirašyti trišalę ginklų kontrolės sutartį.

Artėjant naujosios START sutarties galiojimo terminui ir kylant vis daugiau klausimų dėl Vašingtono taikomos derybų metodikos, nuogąstaujama, kad į aklavietę atvedusios derybos gali paskatinti 21 a. ginklavimosi varžybas.

„Akivaizdu, kad [Kinija] branduolinio ginklo srityje siekia vienokios ar kitokios lygybės tiek su JAV, tiek su Rusija, – teigia M. Billingslea. – Ir nesvarbu, ar ši lygybė bos kokybinė pradžioje ar kiekybinė, panašu, kad jie rimtai pasiryžę jos siekti.“

Kodėl virš Vašingtono skraido Rusijos žvalgybiniai lėktuvai?

Kaip teigiama, JAV sąjungininkai bando daryti spaudimą D. Trumpo administracijai, kad ši sutiktų su sutarties pratęsimu ir tokiu būdų paskatintų Kiniją prisijungti prie platesnių ginklų kontrolės derybų.

Tokia Amerikos pozicija taip pat sukėlė įtarimų, kad galbūt Vašingtono primygtinis trišalio susitarimo reikalavimas yra tik gerai apgalvota taktika, bandant išsikovoti nuolaidų, arba bandymas sužlugdyti naująją START sutartį, apkaltinant tuo Kiniją ir Rusiją.

„Mano nuomone, tokia taktika kur kas labiau atspindi bandymą išnaudoti visą laiką iki naujosios START sutarties galiojimo pabaigos, nei bandymą ją pratęsti“, – RFE / RL teigė Vašingtone įsikūrusios Ginklų kontrolės asociacijos Nusiginklavimo ir grėsmės mažinimo politikos skyriaus vadovas Kingstonas Reifas.

Sutarčių nesuvaržytos Jungtinės Valstijos galėtų skirti kur kas daugiau lėšų ir pergudrauti Kiniją bei Rusiją, priversdamos šias šalis pasirašyti kur kas platesnės apimties susitarimą JAV kur kas palankesnėmis sąlygomis. Visgi ekspertai įspėja, kad toks žingsnis būtų pasaulinei ginklų kontrolei labai rizikingas lošimas.

„Kinijai būtų naudinga bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis šiais klausimais, – teigia K. Reifas. – Tačiau ji nesileis prievarta pasodinama prie derybų stalo.“