Pasaulyje

2020.07.01 16:26

Rusijos žurnalistė: dalis rusų nesupranta, kad referendumas gali anuliuoti Putino kadencijas

Ana Daukševič, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.07.01 16:26

Rusijoje trečiadienį paskutinė diena, kai galima balsuoti referendume dėl Konstitucijos pataisų, kurios prezidentui Vladimirui Putinui atvertų kelią šalį valdyti iki 2036-ųjų. Rusijos opozicinio leidinio „The Insider“ žurnalistė Anastasija Michailova, apsilankiusi rinkimų apygardose Maskvoje, LRT RADIJUI teigė, kad už Konstitucijos pataisas daugiausia balsavo vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas pasisako prieš. 

„Dauguma jaunimo balsuoja prieš Konstitucijos pataisas. Ko gero, visi, kam yra mažiau nei penkiasdešimt metų, teigia balsavę prieš. Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, beveik visi pensinio amžiaus asmenys palaiko Konstitucijos pataisas.

Tiesa, pačių pataisų daugelis net neskaitė. Išgirdo ką nors per žinias, kas jiems pasirodė svarbu, kažką apie šalies sienų neliečiamumą, kažką apie istorinę atmintį ir nusprendė balsuoti už. Kaip suprantu, daugeliui pensinio amžiaus žmonių svarbu buvo ir tai, kad kažkoks žinomas žmogus per televiziją pasakė, jog balsuoti būtina. Yra nesuprantančių, kad tai susiję su prezidento kadencijomis“, – LRT RADIJUI sako A. Michailova.

Anot jos, pensinio amžiaus žmonių pozicija paprasta – jie sutinka su viskuo, svarbiausia, kad išliktų stabilumas: „Jie pasisako už Putiną, už stabilumą, teigia, kad jis daug padarė šaliai. Tiesa, kai paklausi, ką būtent jis padarė, atsakymo jie neranda. Oficialiai agitacija jau uždrausta, tačiau ir dabar vyksta didelės kampanijos, raginančios balsuoti už pataisas tiek žiniasklaidoje, tiek ir valstybinių institucijų interneto svetainėse“.

Patvirtinus pataisas, V. Putinas galėtų į prezidento postą kandidatuoti dar du kartus.

Žurnalistė pasakoja, kad redakcijai buvo labai sunku surinkti nuomones tų, kurie prieštarauja pataisoms, nes prasidėjo kitos nuomonės diskreditacijos kampanija. Pavyzdžiui, anot jos, televizijos kanalo „Dožd“ žurnalistė ir keli kiti rašė sulaukę provokatorių skambučių – skambintojai prisistatydavo Vladimirą Putiną kritikuojančiu Rusijos verslininku Jevgenijumu Čičvarkinu ir siūlė už pinigus nufilmuoti vaizdo įrašą, kuriame žurnalistai pasisakytų prieš Konstitucijos pataisas.

„Baimindamiesi tokių provokacijų žmonės nenorėjo išsakyti savo nuomonės, nes buvo stengiamasi pateikti, kad visi, pasisakantys prieš, daro tai už pinigus. Mums pavyko pakalbinti 10 žinomų žmonių, nepritariančių pataisoms ir tai buvo tikras iššūkis. Daugelis nepritariančių pataisoms nenori apie tai kalbėti viešai. Žmonėms atrodo, kad jei jie sėdės ir tylės, tai viskas bus gerai“, – teigia žurnalistė.

Konstitucijos pakeitimų sąrašas – ilgas, tačiau opozicija tikina, kad referendumo tikslas – ne šalies žmonių gerovė, o prezidento V. Putino politinių ambicijų patenkinimas. Patvirtinus pataisas, V. Putinas galėtų į prezidento postą kandidatuoti dar du kartus.

Antra priežastis, kodėl šalis nori įteisinti Konstitucijos viršenybę, A. Michailovos teigimu, yra ta, kad dėl Rusijos dažniausiai kreipiamasi į Europos žmogaus teisių teismą.

A. Michailovos teigimu, bus du svarbiausi pakeitimai Konstitucijoje: pirmiausia, V. Putinas „pasiliks ilgam“. Antras pakeitimas, anot jos, susijęs su tarptautinės teisės viršenybe, mat Rusija jau seniai siekė atsisakyti tarptautinės teisės viršenybės principo, kuris šiuo metu yra įtvirtintas Konstitucijoje.

„Dabar siekiama įtvirtinti, kad Rusijos Konstitucija yra aukščiau už tarptautinę teisę. Pirmiausia, tai buvo susiję su „Jukos“ byla. Kai buvo paleistas iš kalėjimo Chodorkovskis ir Lebedevas, buvę „Jukos“ akcininkai laimėjo bylą tiek Hagoje, tiek Europos žmogaus teisių teisme, jiems buvo priteisti iš Rusijos milijardai dolerių. Rusija, nenorėdama vykdyti tarptautinių teismų sprendimų, nusprendė įvesti savo teisės viršenybę.

Tačiau visa tai ne iki galo tiesa. Jei tarptautiniai teismai priima sprendimus, palankius, pavyzdžiui, „Jukos“ akcininkams, jie nelauks kol Rusija savo viduje juos įgyvendins. Teismai gali paprasčiausiai areštuoti Rusijos aktyvus užsienyje“, – aiškina ji.

Antra priežastis, kodėl šalis nori įteisinti Konstitucijos viršenybę, A. Michailovos teigimu, yra ta, kad dėl Rusijos dažniausiai kreipiamasi į Europos žmogaus teisių teismą. Tik dėl šios teismo kontrolės šalyje ėmė gerėti, pavyzdžiui, įkalinimo sąlygos, jautriau žiūrima į tardymus kalėjimuose, teigia žurnalistė.

„Mums ne tiek svarbi „Jukos“ istorija, kiek ši kontrolė, nes ji susijusi su žmogaus teisių gynimu šalyje“, – pridūrė A. Michailova.

Opozicija tikina, kad rusai balsuoja ne už šalį. Referendumas patenkins tik vieno asmens – prezidento Putino – valdžios troškimą. O beveik savaitę trukęs balsavimas – ne demokratiškas procesas, o Kremliaus organizuojamas perversmas, paminantis konstituciją.

V. Putino reitingai šiuo metu – istorinėse žemumose, tačiau vis dar siekia 59 procentus, tad tikėtina, kad Rusija konstitucijos reformai pritars.


Taip pat skaitykite

Populiariausi