Pasaulyje

2020.07.01 10:47

Rusijos, JAV, Talibano ir Kinijos susidūrimas – kodėl visiems reikia Afganistano?

Abubakar Siddique, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.07.01 10:47

Vis aštrėja nesutarimai dėl pranešimų apie tai, kad Rusijos saugumo pareigūnai tariamai siūlė premijas Talibano grupuotėms už JAV karių žudymą Afganistane.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad žvalgybos pranešimai negali būti laikomi patikimas, o Kremlius ir Talibanas atmetė bet kokius tvirtinimus, kad GRU – Rusijos karinės žvalgybos – pareigūnai mokėjo ar siūlė išmokėti premijas už amerikiečių karių žudymą, su šiais kaltinimais susijusių neaiškumų tik daugėja.

Šiuo metu keliami klausimai ir dėl tikrųjų Kremliaus motyvų karo draskomoje šalyje.

Sovietų Afganistano karas

Nors šiuo metu tiesiogiai ir nesiribojančią su Afganistanu Rusiją su šia šalimi sieja glaudūs pastarojo meto istoriniai ryšiai.

Sovietų Sąjungos lemtingas sprendimas 1979 m. gruodį įsiveržti į nustekentą pietinę kaimynę, daugelio istorikų nuomone, yra vienas iš veiksnių, lėmusių komunizmo žlugimą ir Sovietų Sąjungos subyrėjimą po 12 metų.

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pati su nemenkais sunkumais susidurianti Rusija terorizmo, narkotinių medžiagų kontrabandos ir Afganistano karo peraugimo į rimtesnį konfliktą Vidurinėje Azijoje užkardymą įvardino pagrindiniais šalies prioritetais. Siekdama šių tikslų, ji rėmė su Talibanu kovojantį Afganistano šiaurės aljansą.

Kremlius pasveikino 2001 m. pabaigoje JAV vadovaujamų karinių pajėgų įvykdytą Talibano režimo nuvertimo operaciją, kurią paskatino Rugsėjo 11-osios atakos prieš Jungtines Valstijas.

„Afganistano atžvilgiu Rusija vadovaujasi pakankamai konkrečiais ir pragmatiniais strateginio, politinio ir ekonominio pobūdžio sumetimais, kurie – kas labai svarbu – iš esmės sutampa su tikraisiais paties Afganistano interesais“, – 2002 m. pradžioje pasirodžiusiame straipsnyje rašė Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas.

Kodėl Rusija ėmė varžytis su JAV Afganistane?

Daugiau kaip dešimtmetį po Rugsėjo 11-osios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė Vašingtoną ir jo transatlantinius sąjungininkus už tai, kad šie prisiėmė kovos su terorizmu Afganistane „naštą“, ir ragino juos „eiti iki galo“.

Tačiau iš karto po to, kai 2014 m. pabaigoje buvo nutrauktos didesnės NATO operacijos, Kremlius pakeitė poziciją ir ėmė priešintis JAV misijai šalyje.

Šį pokyti iš dalies nulėmė V. Putino troškimas atkurti Rusijos galybę, tačiau greičiausiai tai buvo konkurencijos su Vakarais Ukrainoje, o vėliau ir Sirijoje, kur Rusija kartu su Iranu gina prezidento Basharo al-Assado režimą, išdava.

Jau 2015 m. pabaigoje V. Putino specialusis pasiuntinys Afganistane Zamiras Kabulovas atvirai mezgė kontaktus su Talibanu. 2015 m. gruodį jis agentūrai „Interfax“ sakė, kad Maskvos interesai Afganistane objektyviai sutampa su Talibano, kovojančio su ekstremistine Islamo valstybe (IS), su kuria Maskva kaunasi Sirijoje, interesais. Kai kurie Rusijos pareigūnai tvirtino, kad Kremlius su Talibanu dalinasi žvalgybiniais duomenimis ir informacija, padedančia kovoti su IS.

Ko Rusija siekia Afganistane?

Svarbiausiu Maskvos skelbiamu tikslu Afganistane, kaip teigiama, vis dar išlieka kova su terorizmu.

„Situacija Afganistane yra vienas pagrindinių mūsų ir Vašingtono darbotvarkės punktų nuo pat tada, kai 2018 m. gruodį pradėjome Rusijos ir JAV dialogą dėl kovos su terorizmu“, – gegužį „Interfax“ kalbėjo Rusijos užsienio reikalų viceministras Olegas Siromolotovas.

Jis gyrė sprendimą 2019 m. gegužį įtraukti Afganistane veikiančią IS atšaką „IS Khorasan“ į Jungtinių Tautų Saugumo tarybos komiteto sankcijų sąrašą, pavadindamas tai „puikiu sėkmingo bendradarbiavimo [su Jungtinėmis Valstijomis] pavyzdžiu“.

Rusija ir Kinija remia Vašingtono pastangas užbaigti karą Afganistane, suorganizuojant Talibano ir Afganistano vyriausybės derybas. Praėjusį mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministerija džiaugėsi bent trumpomis paliaubomis musulmonų Id al-Fitro šventės metu ir ragino „pašalinti bet kokias kliūtis visapusiam Afganistano problemos sprendimui“.

Tačiau Londone įsikūrusio mokslo ir tyrimų centro „Chatham House“ mokslinis bendradarbis Hameedas Hakimi įsitikinęs, kad Rusija šiuo metu yra linkusi plėsti patronuojamus tinklus Afganistane, kad tokiu būdu įgytų pranašumą prieš Jungtines Valstijas ir Kiniją.

„Tokiu būdu nukrypstama nuo to trumpo laikotarpio po 2001 m. JAV vadovaujamo karinio įsiveržimo į Afganistaną, kai atrodė, kad Maskvos ir Vašingtono interesai, susiję su padėties Afganistane stabilizavimu, sutampa“, – sakė jis RFE / RL.

H. Hakimi teigimu, Maskva vis dar nerimauja dėl narkotikų kontrabandos, IS pajėgų Afganistane ir grėsmių, kurios kyla jos sąjungininkams Vidurinėje Azijoje. „Be to, tai labai svarbu jos įtakos Vidurinėje Azijoje, pirmiausia, Tadžikistane, turinčiame sieną su Afganistanu, plėtimui“, – kalbėjo jis.

Ar Rusija pasirengusi prisiimti svarbesnį vaidmenį Afganistane?

Slaptos Rusijos pastangos, įskaitant ribotą paramą Kabului ir galimus kontaktus su Talibanu, vargu ar leis Rusijai tapti svarbiu žaidėju Afganistane.

Skirtingai nuo Ukrainos ir Sirijos, dabartinė Afganistano vyriausybė, taip pat ir Talibanas, greičiausiai neprašys ir neapsidžiaugs kariniu Rusijos kišimusi į Afganistano reikalus, nes prisiminimai apie nepavykusią sovietų okupaciją vis dar labai gyvi kolektyvinėje šalies gyventojų atmintyje.

Maskvai finansuoti dar vieną karinį nuotykį užsienyje koronaviruso pandemijos metu gali būti per sudėtinga.

„Greičiausiai Rusija pasirinks ribotą tiesioginį ginkluotės arba finansavimo (arba ir vieno, ir kito) tiekėjos vaidmenį Rusijai palankioms Afganistano ginkluotoms ar politinėms grupuotėms, – pastebi H. Hakimi. – Tačiau net ir nesiekdama reikšmingo dalyvavimo įvykiuose Afganistane, Rusija ir toliau išliks atokia, nors ir svarbia regionine jėga, sprendžiant šalies problemas.“

Su tuo sutinka ir buvęs JAV Valstybės departamento žvalgybos analitikas Marvinas Weinbaumas. Jo manymu, Maskva sieks sustiprinti įtaką Afganistane po to, kai iš šalies pasitrauks JAV pajėgos.

„Amerikai atsitraukus, Rusija nepraleis progos sustiprinti įtaką, neprisiimant didesnių įsipareigojimų“, – sakė jis RFE / RL.

Ar ginčai neatsiejami, formuojant Afganistano ateitį?

Nesutarimai dėl tariamų Rusijos pastangų paskatinti Talibano išpuolius prieš JAV pajėgas išryškino vadinamųjų sabotažininkų vaidmenį, vis pakurstant jau keturis dešimtmečius besitęsiantį karą šalyje. Tai rodo diplomatiniais susitarimais ir politinėmis derybomis grįstų taikos procesų trapumą.

M. Weinbaumo teigimu, šie nesutarimai turės reikšmingos įtakos dabartiniams JAV ir Rusijos santykiams, tačiau poveikis Afganistanui greičiausiai bus minimalus. „Be to, kad apsunkins dviejų valstybių bendradarbiavimą, skatinant taikos procesą Afganistane, Afganistano ateičiai jis praktiškai neturės jokios įtakos“, – sakė jis.

H. Hakimi priduria, kad šiuo metu Maskva neturi galimybių kaip nors pakenkti ar pranokti JAV vadovaujamas NATO pajėgas Afganistane.

„Jei Amerikiečiai Afganistane staiga nepaliks karinės ir plėtrai skirtos paramos vakuumo, prastėjančių JAV ir Rusijos santykių poveikis šalyje nebus stipriai juntamas“, – aiškino jis.

Visgi H. Hakimi įžvelgia ryškesnę šių procesų įtaką regione.

„Kad Afganistanas galėtų užmegzti glaudesnius santykius su kaimynais Vidurinėje Azijoje, pirmiausia, su Tadžikistanu, jam labai svarbus Rusijos pritarimas, – teigia jis. – O neišvengiamus politinius ir ekonominius iššūkius sušvelninti siekiančiam Afganistanui labai reikalingi glaudesni regioniniai ryšiai ir santykiai.“

H. Hakimi nuomone, pagrindiniai Afganistano ateitį apspręsiantys iššūkiai yra taikos derybos su Talibanu, tolesnis JAV pajėgų išvedimas ir koronaviruso pandemijos dar labiau pagilinto ekonomikos nuosmukio suvaldymas.