Pasaulyje

2020.06.30 16:14

Popiežius Pranciškus: nusigręždami nuo pabėgėlių, skatiname smurto pateisinimą ir kurstome neapykantą

LRT „Mažoji studija“, laida „Popiežius ir pasaulis“, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.06.30 16:14

Popiežius Pranciškus griežtai kritikuoja tuos, kurie nusigręžia nuo atvykėlių į Europą. Pasak jo, dažniausiai tai daroma pasitelkiant „krikščionybės prieš islamą“ naratyvą. „Civilizacijų konflikto retorika tik skatina smurto pateisinimą ir kursto neapykantą“, – įsitikinęs Pranciškus.

Rūpesčiai kultūrų katile

Pietų Italijos uostas Baris yra Puglios regiono sostinė ir populiari atostogų vieta. Čia, aplink patį Italijos „bato kulną“, spiečiasi mažyčiai Viduramžių miesteliai ir plyti įspūdingi paplūdimiai. Tačiau popiežiui Pranciškui 320 tūkst. gyventojų turintis Baris reiškia ką kita.

Šis Adrijos jūros uostas yra įsikūręs pačioje Viduržemio jūros regiono kryžkelėje, iš kurios keliaujama į Artimuosius Rytus bei šiaurės Afriką. Tai tikras kultūrų ir tradicijų katilas. Būtent čia Pranciškus kalbėjo apie du iš didžiausių savo pontifikato rūpesčių: pabėgėlių apsaugą bei neatidėliotiną būtinybę išspręsti konfliktą ir siekti taikos Artimuosiuose Rytuose.

Sienų statymas neišspręs migracijos krizės, pavertusios Viduržemio jūrą didžiulėmis migrantų kapinėmis.

Pranciškus ragino siekti vienybės tuo metu, kai pasaulis – ir Bažnyčia – susiduria su stiprėjančia poliarizacija bei nesantaika. Pačiam Pranciškui dar pavasarį irgi teko jam skirta sunkumų bei nesutarimų dalis. Jo posinodinis dokumentas „Querida Amazonia“ nuvylė tuos, kurie tikėjosi konkrečių pokyčių dėl vedusių kunigų šventinimo ir daugiau vadovaujančių vaidmenų moterims Bažnyčioje.

Įspėjo dėl populistinės politikos

Konservatyvusis sparnas, nusistatęs prieš bet kokius pokyčius ir nepritariantis Pranciškaus reformoms, tuomet šventė pergalę. Lyg būtų negana vidinių Bažnyčios kovų, Pranciškui dar tenka duoti atkirtį populistinėms ir nacionalistinėms jėgoms, kurios tebėra stiprios tiek Italijoje, tiek ir visame Senajame žemyne.

Susidūręs su problema ar išmėginimu, Pranciškus nepasiduoda pagundai palaikyti vieną ar kitą pusę. Jis bevelija palikti įtampą Bažnyčioje neišspręstą, o vietoj konflikto ragina siekti vienybės. „Tarp gilių problemų ir ekonominių, religinių, konfesinių bei politinių konfliktų mes esame pašaukti būti vienybės ir taikos liudytojais“, – sako Pranciškus.

Svetingas pabėgėlių priėmimas ir orus jų integravimas yra sudėtingas procesas.

Tačiau popiežius perspėja ir dėl populistinės politikos, kuri siekia skaldyti ir valdyti. Grįžęs prie pažįstamos temos, jis griežtai kritikavo tuos, kurie nusigręžia nuo atvykėlių į Europą, dažniausiai pasitelkdami „krikščionybės prieš islamą“ naratyvą.

„Civilizacijų konflikto retorika tik skatina smurto pateisinimą ir kursto neapykantą“, – sako popiežius. Jis prisipažino, kad jį baugina kai kurių naujųjų populistų lyderių kalbos, labai primenančios tas kalbas, kurios sėjo baimę ir neapykantą praėjusio amžiaus 4 dešimtmetyje.

Paminėjo pabėgėlių integracijos būtinybę

Pranciškus pabrėžė, kad „sienų statymas“ neišspręs migracijos krizės, pavertusios Viduržemio jūrą didžiulėmis migrantų kapinėmis. Tačiau popiežius čia pat pripažino, kad „svetingas pabėgėlių priėmimas ir orus jų integravimas“ yra sudėtingas procesas.

Popiežiaus kalba Baryje tik dar labiau išryškino tai, kad Pranciškaus pontifikatas jau spėjo tapti atsvara populistiniam nacionalizmui, kurį skatina tokie lyderiai kaip Donaldas Trumpas ar buvęs Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis. Savo kalboje popiežius sakė, kad egzistuoja ryšys tarp „politikos silpnumo ir polinkio skaidytis į atskiras frakcijas“, taip būdingo populistinei politikai, ir „radikalizmo bei terorizmo apraiškų“.

Toks persekiojimas, kurį šiandien patiria krikščionių bendruomenės, negali palikti abejingų.

Pranciškaus teigimu, tarptautinė bendruomenė mieliau pasisako už „karinę intervenciją“, o ne ragina kurti institucijas, kurios „užtikrintų lygias galimybes ir leistų piliečiams prisiimti atsakomybę už bendrą gėrį“. Dėl to krikščionys buvo išstumti iš Artimųjų Rytų. Pranciškus ragino vyskupus reikalauti, kad vyriausybių vadovai gintų mažumas ir religinę laisvę, nes toks persekiojimas, kurį šiandien patiria krikščionių bendruomenės, negali palikti abejingų.

Dialogo su islamu svarba

Pranciškus – antipopulistas, kietos rankos priešininkas – sulaukia kritikos ir net pašaipų iš dešiniojo sparno Europos politikų, tarp jų ir Salvinio, ypač migrantų klausimu. Salvinis išnaudojo visuomenės nerimą dėl migrantų ir taip sukaupė politinį kapitalą. Salvinis taip pat yra teigęs, kad esą dėl koronaviruso protrūkio Italijoje kalta vyriausybė, nesugebėjusi apsaugoti šalies sienų. Tuo tarpu popiežius tuomet stojo į Italijos prezidento Sergio Matarellos pusę. Šis savo ruožtu irgi palaiko Pranciškaus pontifikatą, ypač popiežiaus pastangas megzti dialogą su islamu.

Jėzaus žodžiai iš Kalno pamokslo yra kaip niekada taiklūs. „O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mt 5, 44). „Tai yra krikščioniška naujovė, melskis ir mylėk: štai ką mes turime daryti, ir ne tik tiems, kurie mus myli, ne tik savo draugams ar tautiečiams. Jėzaus meilė nežino sienų ar ribų“, – sako popiežius Pranciškus.

Būtent šis evangelinės žinios radikalizmas veda Pranciškų, kuris trokšta užgydyti pasaulio žmones draskančią nesantaiką.

Tekstą pagal britų savaitraščio „Tablet“ apybraižą parengė „Mažoji studija“ redakcija

Publikaciją svetainei LRT.lt parengė Vismantas Žuklevičius