Pasaulyje

2020.06.29 16:14

Lenkijos prezidento rinkimai – kaip gali pasikeisti santykiai su Lietuva

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.06.29 16:14

Nors neseniai ekspertai prognozavo, kad Lenkijos prezidento rinkimuose visišką pergalę iškovos dabartinis šalies vadovas Andrzejus Duda, jam iššūkį metęs Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis kartu pateko į antrąjį turą. LRT.lt klausia ekspertų, kuris kandidatas būtų palankesnis Lietuvai.

Saugumo garantas – JAV

Užsienio politikos klausimai visada svarbūs Lenkijos prezidento rinkimuose, tačiau šįkart pagrindinės diskusijos sukosi apie padėtį šalies viduje ir COVID-19 pandemiją. Pagrindinių kandidatų pozicijos į Lenkijos užsienio politiką beveik sutapo, LRT.lt nurodo analitinio centro „Warsaw Institute“ vadovė Julia Grzybowska.

„Apskritai, abu kandidatai žada sustiprinti Lenkijos poziciją globalioje arenoje ir paversti Lenkiją regiono saugumo ir gynybos lyderiu“, – sako J. Grzybowska.

Nuo 2015 m. šaliai vadovaujantis A. Duda mėgsta akcentuoti gerus savo ryšius su JAV – praėjusią savaitę jį vėl Baltuosiuose Rūmuose priėmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pranešęs apie susitarimą dalį iš Vokietijos atitraukiamų JAV karių perkėlimą į Lenkiją.

Tiesa, ar tai neliks tik pažadais, tebėra neaišku, nes rudenį vyks ir JAV prezidento rinkimai. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doc. Andžejus Pukšto LRT.lt sako, kad abu kandidatai kardinaliai nepakeistų jėgų pusiausvyros regione.

„Galbūt Trzaskowskis taip nepalaikytų Trumpo, būtų skeptiškesnis ir labiau proeuropietiškas. (...) Tačiau saugumo padėties regione tai kardinaliai nekeistų“, – teigia A. Pukšto.

J. Grzybowska pažymi, kad kol A. Duda Lenkijos–JAV dvišalius santykius mato kaip rimtą NATO ir ES narystės papildymą, R. Trzaskowskis taip pat mėgaujasi gerais santykiais su JAV, bet Lenkijos saugumo didinimą ir šalies stiprybę pirmiausiai mato bendradarbiaujant su ES.

„Valstybių santykiai iš principo nesikeistų, tačiau (Trzaskowskio išrinkimo atveju – LRT.lt) tektų daugiau bendradarbiauti ES politikos rėmuose“, – sako A. Pukšto.

Bendradarbiavimas su Lietuva

Dabartinės Lenkijos valdžios santykis su ES yra problemiškas – neseniai ES teismai pripažino, kad Lenkijos vykdoma teismų reforma pažeidžia Bendrijos įstatymus, bet šalies valdžia pažadėjo tęsti pertvarkas.

Europos Parlamento (EP) pirmininko pavaduotoja Katarina Barley yra pareiškusi, kad tokia Lenkijos valdžios veikla pažeidžia ES principus ir kelia potencialią grėsmę visai Bendrijos vienybei. Todėl ES svarstė imtis finansinių sankcijų prieš Lenkiją.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda sakė nepritariantis ES sankcijoms prieš Lenkiją ir neatsakė į BNS klausimą, kaip Lietuva balsuotų, jei reikėtų išreikšti nuomonę dėl sankcijų įvedimo.

Vietoje to, Lietuvos ir Lenkijos lyderiai akcentuoja bendradarbiavimą saugumo srityje. Pernai buvo pasirašyti susitarimai dalintis oro erdvės stebėjimo duomenimis, vykdyti gynybos ministrų pasitarimus.

„Lietuvos saugumas mums labai svarbus ir mes žiūrime į jį labai rimtai, ne tik kaip kaimynės, bet ir svarbios partnerės“, – po susitikimo su G. Nausėda pernai liepą sakė A. Duda.

Lietuva, kaip ir Lenkija, garsiai smerkia Rusijos agresiją ir kelia šios šalies valdžios keliamų grėsmių problemą. A. Pukšto nurodo, kad rinkiminės kampanijos metu R. Trzaskowskis taip pat smerkė Rusijos elgesį pažeidžiant tarptautinės teisės normas.

„Abiems kandidatams Baltijos šalys ir platesnis Vidurio Rytų Europos regionas yra strategiškai svarbus priešinantis žalingai Rusijos veiklai ir stengiantis prisivyti Vakarų Europos ekonominio išsivystymo lygį. (...) Prolietuviški sentimentai Lenkijos visuomenėje yra didesni nei kada nors anksčiau“, – teigia J. Grzybowska.

A. Pukšto prognozuoja, kad nepaisant rinkimų baigties, pragmatiškas valstybių bendradarbiavimas tęstųsi: „Lietuva ir Lenkija turi užmezgusi daug bendrų iniciatyvų, ypač gynybos ir saugumo srityje. Todėl jos tęstųsi, o politinis bendradarbiavimas išliktų panašus“, – teigia VDU docentas.

J. Grzybowska pažymi, kad po rinkimų santykiai nesikeistų ir abi šalys toliau vystytų energinės nepriklausomybės, infrastruktūros projektus, teiktų gynybines garantijas.

Abu Lenkijos prezidento rinkimų kandidatai pabrėžia regioninių iniciatyvų, kurios dalyvauja ir Lietuva, svarbą.

„Traszkowskis norėtų pagilinti bendradarbiavimą su ES saugumo srityje. Įsipareigojimas NATO tebeliktų stiprus, kaip ir regioniniai aljansai, pavyzdžiui, Višegrado ketvertas ir Bukarešto devintukas. Trijų jūrų iniciatyvos ateitis nežinoma“, – teigia „Warsaw Institute“ vadovė.

O A. Duda iniciatyvas stiprintų, „siekdamas, kad Vidurio Rytų Europos regiono balsas būtų girdimas NATO“, teigia J. Grzybowska.

Tačiau A. Pukšto nurodo, kad tokiu atveju Lietuvos diplomatijos vaidmuo galėtų sumenkti.

„Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos diplomatija itin susilpnėjo ir dažnai apsiriboja tik Lenkijos iniciatyvų palaikytojo vaidmeniu. (...) Jei Trzaskowskis imtų kelti žmogaus teisių, teisės viršenybės principus, kyla klausimas, ar Lietuva spėtų žygiuoti iš paskos“, – svarsto A. Pukšto.

R. Trzaskowskis yra „Piliečių platformos“ politikas, o kai šalies prezidento pareigas ėjo šios partijos politikas Donaldas Tuskas, o užsienio reikalų ministru buvo partijos narys Radoslawas Sikorskis, Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo pasiekę istorines žemumas.

Vis tik, A. Pukšto teigia, kad šie nesutarimai jau praeityje, nes R. Trzaskowskis yra naujos kartos politikas ir supranta, kad nesutarimus etninių mažumų ir kalbos klausimais eskaluoti nėra naudinga: „Ta antilietuviška pirtis tikrai negrįžtų. Tuskas ir Sikorskis tada taip pat buvo padarę tikrai nemažai klaidų.“

Populiariausi

Maskva

Pasaulyje

2021.04.21 20:44

Praha skelbia Maskvai ultimatumą, kad išsiųstiems čekų diplomatams būtų leista grįžti

Čekijoje sulaikyti 5 asmenys, įtariami teroristine veikla Rytų Ukrainoje; atnaujinta 23.00
Protesto akcija palaikyti Aleksejui Navalnui
10

Pasaulyje

2021.04.21 18:27

Protesto akcijose Navalnui palaikyti sulaikyta per 450 žmonių ir opozicionieriaus bendražygiai

JT ekspertai: Navalnas – „rimtame pavojuje“, atnaujinta 20.49
10