Pasaulyje

2020.06.26 07:38

JAV ambasadorius tikisi, kad neramumai JAV taps pamoka kitoms šalims, įskaitant Lietuvą

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.06.26 07:38

Lietuva turėtų be nerimo žvelgti į planuojamą dalies amerikiečių karių atitraukimą iš Vokietijos, sako Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, nepriklausomai nuo to, ar šie kariai papildys jau esamą kontingentą kaimyninėje Lenkijoje. Tuo tarpu neramius laikus pačiose JAV iš Vilniaus stebintis diplomatas sako, kad pasimokyti iš to, kas šalyje vyksta po George'o Floydo mirties, gali ir kitos valstybės. Įskaitant Lietuvą.

LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ kalbėjęs R. Gilchristas sakė seniai nematęs tokio ryžto reformoms, kokios atsirado po George‘o Floydo mirties, mat nors susiskaldymo esama, yra ir suvokimas, kad pokyčių reikia. „(...) Kai kuriais atvejais tai pasistūmėjo mus į priekį – nepriklausomai nuo to, ar esi demokratas, ar respublikonas, vyksta nauja diskusija apie policijos praktikas ir esama įsipareigojimo reformoms, kokio JAV nemačiau daugybę metų“, – teigė R. Gilchristas.

O tai, kad mitinguotojai prieš kelias savaites rinkosi ir prie JAV ambasados Vilniuje, tik rodo Lietuvos demokratijos gyvybingumą, priduria diplomatas.

– Pone ambasadoriau, Lenkijos prezidentas po susitikimo su Jungtinių Valstijų prezidentu sakė, kad dalis iš Vokietijos atitraukti planuojamų karių gali būti siunčiami į Lenkiją, vis dėlto apžvalgininkai kelia nemažai klausimų, kiek tai realu, nes ir JAV, ir Lenkijoje artėja prezidento rinkimai.

– Aš, žinoma, nedalyvavau susitikime, bet kaip suprantu, galutinio sprendimo kol kas dar nėra ir tęsiasi diskusija aukščiausiuose JAV Vyriausybės sluoksniuose. Žinau, kad savaitgalį pasirodė patarėjo nacionalinio saugumo klausimais straipsnis „Wall Street Journal“, kuriame kalbėta apie galimą karių skaičiaus Vokietijoje sumažinimą iki maždaug 25 tūkstančių su galimybe juos perdislokuoti kitur. Tačiau kaip suprantu, jokie sprendimai dar nepriimti. Skaičiau kaip ir jūs laikraštyje, kad buvo tokia diskusija apie karius Lenkijoje per prezidento Dudos susitikimą su mūsų prezidentu. Yra tikimybė, kad kariai atvyks į Lenkiją, tačiau nemanau, kad yra galutiniai sprendimai.

– Vis dėlto karių atitraukimas iš JAV sukėlė nemažai nerimo, ar tai nėra tam tikras signalas Europos Sąjungos šalims, kad turite vykdyti savo 2 procentų įsipareigojimus?

– Ką mačiau, tai nacionalinio saugumo patarėjo komentarą ir jis nekalbėjo tokiais terminais, jis kalbėjo apie poreikį pertvarkyti karių dislokavimą remiantis modernia karyba ir tuo, kokia turi būti moderni kariuomenė ir ką ji pajėgi padaryti. Tad tikrai nemačiau tokių viešų pareiškimų ir nemačiau nieko daugiau kitais kanalais taip pat.

– Lietuvos krašto apsaugos ministras sakė, kad tai būtų pozityvų, jeigu kariai būtų perdislokuoti į Lenkiją, nors ir kelia nerimą dalies karių atitraukimas iš Vokietijos. Kaip jums atrodo, kiek Lietuva galėtų naudos iš to turėti?

– Sakyčiau, kad nepriklausomai nuo to JAV įsipareigojimai Lietuvai yra stiprūs kaip niekad. Prieš kelias savaites buvau Pabradėje, kur nuleidome vėliavą išvykstant 500 amerikiečių tankų bataliono karių, kurie čia buvo ilgiausią nepertraukiamą laikotarpį per JAV karių dislokavimo istoriją Lietuvoje. Mūsų įsipareigojimai čia, Rytų Europoje, išlieka stiprūs ir žvelgiame į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis kaip stiprias, patikimas partneres ir sąjungininkes. Galiu pasakyti, kad JAV įsipareigojimas išlieka stiprus nepriklausomai nuo to, ar papildomi kariai atvyks į Lenkiją ar ne.

– Lenkijos prezidentas yra pirmasis užsienio šalies vadovas, kuris lankėsi Baltuosiuose rūmuose nuo koronaviruso krizės pradžios. Kaip jums atrodo, kodėl susiklostė tokie geri Jungtinių Valstijų ir Lenkijos santykiai? Kai kurie sako, kad tokių gerų santykių nėra buvę.

– Lenkija yra patikima, svarbi sąjungininkė Vidurio Europoje, kuri taip pat skiria ženklų nacionalinių išlaidų procentą gynybai. Manau, kad nereikėtų tame per daug „išskaityti“ – JAV prezidentas susitinka su daugybe pasaulio lyderių. Mes tikimės, kad COVID-19 situacija gerėja, ji šiek tiek gerėja Vašingtone, kas, manau, taip pat daro įtaką Baltųjų rūmų sprendimams, kada svečiai gali atvykti. Tačiau per daug tame neįžiūrėčiau.

– Vis dėlto kai kurie apžvalgininkai sako, kad tokių gerų Lenkijos ir JAV santykių nėra buvę. Ar sutiktumėte su tuo?

– Ar geri kaip niekada, aš nežinau. Lenkija yra svarbi NATO sąjugininkė, tokia kaip ir Lietuva.

– Šią savaitę pasirodė buvusio prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono knyga apie Baltuosius rūmus, kuri sualukė didelio susidomėjimo, bet ir įvairiausių vertinimų. Ar planuojate skaityti, gal jau ir pradėjote?

– Neskaičiau, galbūt kada atsiversiu. Tačiau turiu pasakyti, kad rinkiminiais metais Jungtinėse Valstijose bus daug knygų iš įvairių pusių ir manau, kad turėtume žiūrėti į tai iš šios perspektyvos.

– Amerikoje tęsiasi protestai dėl George‘o Floydo nužudymo, įgavę neįtikėtiną mastą ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir kitose valstybėse. Ir vėlgi tai vertinama nevienareikšmiškai – vieniems protestuotojai, kitiems maištininkai. Kaip jums, dabar reziduojančiam čia, Lietuvoje, viskas atrodo iš šio taško?

– Buvo daugybė taikių protestų, kai kurie iš jų tęsiasi, ir buvo smurtinių incidentų taip pat. Kalbant konkrečiai apie George‘o Floydo atvejį, buvo pareikšti kaltinimai atsakingiems pareigūnams ir aš visiškai pasitikiu JAV teisine sistema. Tuo pačiu tai kelia didesnius klausimus apie JAV policijos praktikas ir rasines mažumas. Įdomu, kad tai išprovokavo debatus ir kai kuriais atvejais tai pastūmėjo mus į priekį – nepriklausomai nuo to, ar esi demokratas, ar respublikonas, vyksta nauja diskusija apie policijos praktikas ir esama pasišventimo reformoms, kokio JAV nemačiau daugybę metų. Labai tikiu mūsų institucijomis, susirinkimų ir žodžio laisve, kuriomis naudojamasi ir manau, kad tam tikru mastu matome, kaip šių teisių naudojimas keičia Amerikos visuomenę.

Turėjome didelį protestą ir Lietuvoje, priešais JAV ambasadą. Mačiau apie tūkstantį lietuvių naudojantis šiomis žodžio ir susirinkimų laisvės teisėmis. Iš mūsų perspektyvos, tai reprezentuoja veikiančią Lietuvos demokratiją, protestuotojai iškėlė svarias idėjas. Ko tikiuosi platesniu mastu, tai kad į George‘o Floydo atvejį ir protestus JAV visi pažiūrės ne tik kaip į to, kas vyksta JAV atspindį, tačiau ir į tai, kaip visuomenės kaip kad Lietuva gali tapti labiau priimančiomis, atviresnėmis mažumoms ir tiems, kas atrodo kitokie.

– Kai kurie ekspertai sako, kad egzistuoja tam tikras tylusis rasizmas Jungtinėse Valstijose. Ar sutiktumėte su tuo? Kaip jūs matote besikeičiančią situaciją?

– Visada yra kur pasistūmėti. Kaip visuomenė su laiku mes keitėmės, tačiau manau, kad turime tęsti darbą ties tuo. Kaip minėjau, skatinu kitus pasimokyti iš mūsų, pagalvoti, ką visi galime padaryti, kad būtume labiau įtraukios visuomenės, kad būtume akylesni spąstams, į kuriuos dažnai patenkame elgesio su mažumomis atžvilgiu.

– Kai prasidėjo protestai čia, Lietuvoje, prie Jungtinių Valstijų ambasados, Lietuvos pareigūnai bandė tai pristabdyti ir nemažai kas nustebo, kad Jungtinių Valstijų ambasada pasakė: gerai, tegul protestuoja. Kodėl toks sprendimas?

– Taip, buvo diskusija dėl iškabos priešais ambasadą, kuri buvo pašalinta, bet mes jos nepašalinome. Mes tvirtai tikime susirinkimų ir spaudos, žodžio laisvėmis – ir tai buvo reprezentuojama tame proteste ir kontrproteste. Ir tie protestai buvo taikūs.

– Jungtinėse Valstijose yra viena geriausių medicinos sistemų, ten kuriamos vakcinos, vaistai, bet situacija su koronavirusu yra sudėtinga, labai daug sergančių. Kaip atrodo, kodėl šalyje, kur tokio aukšto lygio medicina, virusas taip išplito?

– Susirgimų skaičius kai kuriose vietose krenta, kitose – kyla, mūsų situacija yra panaši į tai, kas vyko Europoje. Niujorke, Niudžersyje ir Konektikute atvejų mažėja, (...) bet kyla kitur. Tai yra iššūkis, aš manau, tai yra iššūkis, kurio neatmename nuo 1919 metų. Aš tikiu institucijomis, kai kurie sprendimai priimami, kaip žinote, valstijų lygiu ir jie skiriasi priklausomai nuo aplinkybių, nuo populiacijos. Dėl to nerimaujame, tačiau tikiuosi, kad greitai skaičiai ims kristi.

– Kokia šiuo metu situacija su kelionėmis į Jungtines Valstijas ir kokios perspektyvos? ES svarsto uždrausti atvykti turistams iš JAV, o kokia situacija su kelionėmis į JAV?

– Kelionės į JAV šiuo metu labai apribotos. Kaip ir visi tikiuosi, kad greitai įveiksime viruso krizę ir galėsime vėl atverti sienas, o dėl detalesnių klausimų nukreipčiau į mūsų ambasados tinklapį, kuriame yra daug informacijos apie specifines keliautojų kategorijas. Tačiau mano lūkestis toks, kad mūsų ekonomikos ir sienos bus atvertos kuo greičiau, kai tik tai bus įmanoma.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.