Pasaulyje

2020.06.22 10:09

EP rekomendacijos dėl santykių su Rytų partnerystės šalimis – skatina bendradarbiavimą, bet reikalauja vykdyti reformas

LRT.lt2020.06.22 10:09

Europos Parlamentas (EP) penktadienį priėmė rekomendacijas dėl ateities santykių su Rytų partnerystės šalimis. Rezoliuciją šiuo klausimu parengė frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Petras Auštrevičius, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Europarlamentarai siūlo sustiprinti ES įsipareigojimus ir perkelti bendradarbiavimą į naują lygį su sąlyga, kad Rytų Europos šalys toliau vykdys reformas. EP pabrėžia, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir žmogaus teises, gali pareikšti norą tapti ES nare.

„Nors pagal Rytų partnerystę stojimas nenumatytas, Rytų partnerystės politika gali palengvinti laipsniškos integracijos į ES procesą“, – sakoma rezoliucijoje.

Parlamentas prašo padidinti Rytų partnerystės šalims teikiamą ES finansinę paramą, tačiau susieti ją su demokratizacija ir reformomis. Jų nuomone, svarbu stiprinti Rytų partnerystės šalių demokratines institucijas, gerą valdymą ir teisinę valstybę, kovoti su korupcija, dezinformacija ir politiniu nepotizmu, užtikrinti žiniasklaidos laisvę, kai įmanoma – stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.

EP ypač ragina stiprinti dialogą su tomis šalimis, kurios yra pasirašiusios asociacijos susitarimus su išsamia ir visapuse laisvosios prekybos erdve – Moldova, Sakartvelu ir Ukraina, siekiant toliau skatinti šių šalių įstatymų derinimą su ES teise ir ekonominę integraciją į ES.

Kaip pažymima pranešime, daugelyje neišspręstų regioninių konfliktų „Rusija aktyviai atlieka agresorės vaidmenį, vykdydama hibridinio karo, neteisėtos okupacijos ir aneksijos politiką, kibernetinius išpuolius, propagandą ir skleisdama dezinformaciją, o tai kelia grėsmę visam Europos saugumui“.

Taip pat teigiama, kad EP smerkia trečiųjų šalių įtaką siekiant pakenkti Rytų partnerystės šalių demokratinei tvarkai, daryti įtaką rinkimams ir skleisti dezinformaciją. Kartu europarlamentarai ragina priimti ES „Magnitskio aktą“, kuris numatytų sankcijas asmenims ar subjektams, šiurkščiai pažeidusiems žmogaus teises ar pagrindines laisves, taip pat figūruojantiems aukšto lygmens korupcijos bylose.

Savo ruožtu Parlamentas ragina „užtikrinti, kad esami ir nauji branduoliniai įrenginiai Rytų partnerystės šalyse atitiktų aukščiausius aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartus pagal tarptautines konvencijas“, o „nesaugūs energetikos projektai, pavyzdžiui, Astravo atominė elektrinė, nebūtų Europos elektros energijos tinklo dalis“.

EP pranešėjas šiuo klausimu P. Auštrevičius pažymėjo: „Lyderystė reikalauja tvirto įsipareigojimo. Toks įsipareigojimas turėtų būti parodytas perduodant istoriškai pagrįstą ir politiškai patvirtintą žinią mūsų partneriams, kad pripažįstami jų europiniai siekiai ir kad dirbdami kartu galime pasiekti reikiamą reformų pažangą. Tai tik laiko klausimas. Mūsų artimiausio Rytų partnerystės dešimtmečio moto turėtų būti „daugiau už daugiau“, ji turėtų skatinti laipsnišką ir diferencijuotą integraciją. Tai turėtų priklausyti nuo Europos vertybių ir demokratinių principų taikymo.“

Tekstas buvo patvirtintas 507 europarlamentarams balsavus už, 119 prieš ir 37 susilaikius. Rekomendacijos priimtos kitą dieną po birželio 18 d. surengtos Rytų partnerystės politinių lyderių vaizdo konferencijos. Šešios ES rytinės kaimynės, dalyvaujančios Rytų partnerystėje, yra Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Moldova, Sakartvelas ir Ukraina.