Pasaulyje

2020.06.17 17:54

Ar Europa liovėsi krypti į dešinę – kas laukia europiečių politikos?

LRT „Mažoji studija“, laida „Popiežius ir pasaulis“, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.06.17 17:54

Kairiosios ir socialdemokratinės partijos nebesugeba iškovoti valdžios, tačiau panašu, kad posūkis į nacionalistinę dešinę visoje Europoje sustojo. Tradicinės politinės partijos ir sąjūdžiai skaidosi į dar smulkesnius darinius.

Konservatyvių nuotaikų stiprėjimas

Ar Europoje yra atsvara nacionalistinei ir prieš imigraciją pasisakančiai politikai? Matteo Salvinis, garsėjantis audringais pasisakymais ir mėgstantis viešumoje demonstruoti rožinį, netikėtai pralaimėjo regioninius rinkimus labai svarbiame Italijos regione. Ir tai tik vienas ženklų, leidžiančių manyti, kad dešiniosios pakraipos populizmas nėra toks jau neišvengiamas.

Praėjusį dešimtmetį akademinės visuomenės atstovai ir žurnalistai atrodė pavergti idėjos, kad netrukus Europą užvaldys nauja nacionalistinė ir populistinė politika. Tokie veikėjai kaip Marine Le Pen, Geertas Wildersas ir Nigelas Farage`as skynė pergales Prancūzijoje, Nyderlanduose ir rinkimuose į Europos Parlamentą (EP).

Rašytojai, pasibodėję politinėmis vidutinybėmis, ėmėsi populiarinti tokias egzotiškas partijas kaip Alternatyva Vokietija (AfD) ir Austrijos Laisvės partija, kurią įkūrė asmenys su nacistine praeitimi. Jie kalbėjo apie nacionalistines-klerikalistines partijas Lenkijoje ir Ispanijoje ir linksniavo Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, vadinamosios „neliberalios demokratijos“ šalininką Vengrijoje.

„Nacionalistinis populizmas yra nesustabdomas“, – prieš dvejus metus teigė britų dienraštis „The Guardian“. Konservatyvių nuotaikų stiprėjimą patvirtino tiek Donaldo Trumpo išrinkimas 2016 m., tiek Boriso Johnsono pergalė praėjusį gruodį – ir reakcingi išpuoliai prieš popiežių Pranciškų Katalikų Bažnyčios viduje (nepamirškime, kad Vatikanas yra mažytė Europos valstybė).

Lanksti Marine Le Pen taktika

Popiežiaus Pranciškaus prašymai parodyti solidarumą migrantams ir pabėgėliams buvo lyg ašaka gerklėje Salviniui ir jo sekėjams. Steve`as Bannonas, benediktinų mokyklos auklėtinis, Nigelo Farage`o kolega ir D. Trumpo ideologijos skleidėjas Europoje, pernai prieš EP rinkimus surengė Europos nacionalistinių partijų lyderių suvažiavimą Milane ir paskelbė, kad jie laimės EP rinkimus.

Tarp dalyvių buvo M. Salvinis, M. Le Pen, G. Wildersas ir Austrijos Laisvės partijos lyderis Heinzas-Christianas Strache.

Tačiau rinkėjų tokie lozungai neįtikino. G. Wildersas neteko visų parlamente turėtų vietų. H.–C. Strachė buvo priverstas trauktis iš koalicijos. Turtingame Emilijos-Romanijos regione, šalia Bolonijos, M. Salvinis kandidatavo į regioninės valdžios vietą, bet pralaimėjo, o į valdžią atėjo centro kairė.

M. Salvinis vis dar galėtų sugrįžti, tačiau Benito Mussolinį primenančia savo demagogija jis atbaido net ir labiausiai užkietėjusius konservatorius.

Salvinis vis dar galėtų sugrįžti, tačiau Mussolinį primenančia savo demagogija jis atbaido net ir labiausiai užkietėjusius konservatorius.

N. Farage`as buvo išrinktas į EP, tačiau net septynis kartus pralaimėjo vietos parlamento rinkimus. Regis, tiek Italijos, tiek visos Europos rinkėjai balsuoja už populistus protesto ženklan, – bet jie nėra tikri, ar norėtų jiems patikėti valdžią. Tą suprato vienintelė M. Le Pen.

Ji pervadino Nacionalinį Frontą į Nacionalinį sambūrį ir gerokai sušvelnino savo spalvingas tiradas apie žydus, musulmonus ir Briuselį, kurias taip mėgo partiją įkūręs jos tėvas Jeanas-Marie Le Penas.

Ji siekia tapti tradicinių ir konservatyvių vertybių simboliu ir nori patraukti į savo pusę tuos, kurie nemėgsta prezidento Emmanuelio Macrono ir jo liberalių, centristinių reformų. Kovo mėnesį per rinkimus ji surinko nemaža balsų, tačiau ne didžiąją daugumą. Ir niekas nemano, kad ji galėtų laimėti 2022-ųjų prezidento rinkimus.

M. Le Pen bėdos atspindi platesnę Europos problemą – nė viena tradicinė partija šiandien nesugeba laimėti politinės daugumos. Kairiajame sparne irgi netrūksta populistinės politikos, be to, auga progresyvios politikos, paremtos žaliąja ideologija, sąjūdis.

Žalieji puikiai pasirodė praėjusį gruodį Šveicarijos parlamento rinkimuose, tuo tarpu nacionalistinė, prieš Europos Sąjungą (ES) pasisakanti Šveicarų tautos partija pralaimėjo.

Europa išgyvena politikos išsibarstymą

Lenkijoje ir Vengrijoje pasipriešinimas populizmui įgauna tokį pavidalą, kai didžiųjų miestų merais išrenkami ES palankūs politikai. Taip pernai kovą Slovakijoje prezidente buvo išrinkta aplinkosaugos aktyvistė, nugalėjusi klerikalistinių ir nacionalistinių pažiūrų kandidatą.

M. Le Pen bėdos atspindi platesnę Europos problemą – nė viena tradicinė partija šiandien nesugeba laimėti politinės daugumos.

Europa išgyvena ne posūkį link nacionalistinės dešinės, bet labiau politikos išsibarstymą, kai randasi ištisas kaleidoskopas partijų, skelbiančių regioninį nacionalizmą, utopinį leftizmą arba klimato kaitos aktyvizmą. Paradoksalu, bet jei Salvinis nori iškovoti valdžią kraštutinei dešinei Italijoje, jam teks grįžti arčiau centro, sušvelninti savo retoriką ir pačiam pritilti.

Jo viešam įvaizdžiui ypač nepritaria vadinamosios „sardinės“ – nepartinis Italijos sąjūdis, surenkantis sausakimšas miestų ir miestelių aikštes (iš čia ir sardinių pavadinimas), kad primintų italams po karo jų sunkiai iškovotą demokratiją ir europietišką tapatybę. Toks Europos politikos vaizdas nelabai guodžia tradicines socialdemokratines partijas ar kairiuosius leiboristus. Šioms partijoms tikrai sunku, tačiau beveik nėra rimtų įrodymų, kad į valdžią ateitų kraštutinė dešinė.

Taigi, šio dešimtmečio Europos politikos veidas išlieka mįslingas.

Tekstą pagal britų savaitraščio „Tablet“ apybraižą parengė „Mažoji studija“ redakcija

Publikaciją svetainei LRT.lt parengė Vismantas Žuklevičius

Populiariausi

Aliaksandras Lukašenka lankosi ligoninėje

Pasaulyje

2020.11.27 07:37

Naujausia informacija. Lukašenka pirmą kartą užsidėjo veido kaukę, bet ligoninėje ją čiupinėjo rankomis Brazilijos prezidentas sako, kad nesiskiepys nuo koronaviruso; atnaujinta 21.00

20
Aliaksandras Lukašenka

Pasaulyje

2020.11.27 16:04

Įvykiai Baltarusijoje. Lukašenka pareiškė, kad pasitrauks iš posto priėmus naują Konstituciją politologas: Lukašenka nėra žmogus, kuris laikosi žodžio; atnaujinta 16.31

10