Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su dar aštuonių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių vadovais NATO Bukarešto susitikime aptarė, kokių gynybos bei atgrasymo priemonių NATO dar turi imtis regiono saugumui užtikrinti.
Bukarešte susirinkusios NATO narės, susirūpinusios savo saugumu, pačios imasi iniciatyvos ir pabrėžė svarbą gynybai skirti bent 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Tačiau svarbesnė žinia – NATO priklausančios Rytų Europos šalys kvies vis daugiau NATO pajėgumų į savo teritorijas.
„Tai yra didžiulis ir rimtas signalas, nes pastangų skaldyti šalis, pastangų mėginti išskirti interesus, nuomones, iš ties yra daug. Ir mes žinome, kad mūsų reakcija, mūsų patirtis, Baltijos šalių, Lenkijos, yra visai kitokia negu, pavyzdžiui, Čekijos ar Vengrijos, nes pasienis yra daug toliau. Nepriklausomai nuo to, kokia yra patirtis ir Rusijos vertinimas, vis tik bendras supratimas apie kolektyvinę gynybą yra vienodas“, – teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kitais metais į Varšuvą susirinksiančios viso aljanso narių viršūnės gali nuspręsti dėl didesnių ir ilgalaikių pajėgumų rytinėse NATO sąjungininkėse, tarp jų ir Lietuvoje. Prie Bukarešte priimtos deklaracijos kviečiamos prisidėti ir kitos aljanso narės, o Lenkijos prezidentas sakė, jog tikisi konkrečių NATO sprendimų Varšuvoje.
„Svarbiausia, kad mes parodėme, jog esame vieningi, ir tai bus svarbu priimant sprendimus per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje. Kaip vienas šio susitikimo šeimininkų, sakau – Varšuvos susitikime bus priimti sprendimai, ir Šiaurės Atlanto sutarties aljansas pademonstruos vienybę, ryžtingumą, parodys, kad NATO yra gyvybingas ir esant dabarties grėsmėms iš Rytų ir Vakarų. Kitaip tariant – daugiau pajėgų, daugiau bendrų veiksmų, daugiau infrastruktūros“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
NATO Varšuvos viršūnių susitikimas vyks kitų metų birželio 8–9 dienomis.
