Pasaulyje

2020.06.09 16:12

Pietų Amerikoje – COVID-19 susirgimų lavina: perspėja apie kritinį mėnesį, situaciją apsunkina skurdas

euobserver, LRT.lt2020.06.09 16:12

Lotynų Amerika pastarosiomis savaitėmis tapo naujuoju COVID-19 pandemijos epicentru, kuriame nustatyta daugiau nei milijonas atvejų. Kitas mėnuo bus lemiamas, siekiant sulėtinti ligos protrūkio plitimą regione, teigia visos Amerikos sveikatos organizacijos ekspertas Marcosas Espinalis.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

M. Espinalis, Amerikos sveikatos organizacijos (PAHO) užkrečiamųjų ligų departamento direktorius, naujienų agentūrai „Efe“ sakė, kad birželis bus „kritinis mėnuo“, per kurį šalys, anksti įgyvendinusios karantino švelninimo etapą, „galės šiek tiek geriau suvaldyti situaciją savo perkrautose sveikatos sistemose“.

Jis perspėjo, kad kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Brazilijoje, Čilėje ir Meksikoje, korovirusinės infekcijos atvejų kasdien padidėja iki 4–5 procentų, o kitose šalyse, pavyzdžiui, Bolivijoje ir Venesueloje, taip pat pastebimas naujų atvejų padaugėjimas.

Brazilija yra antra labiausiai nukentėjusi šalis pasaulyje nuo COVID-19, joje užfiksuota beveik 700 tūkst. atvejų ir 37 tūkst. mirčių. Peru užregistruota beveik 200 tūkst. atvejų, Čilėje – 134 tūkst., o Meksikoje – beveik 120 tūkst.

M. Espinalis perspėjo, kad padėtis „vis dar labai kebli“ ir ją dar labiau apsunkina ekonominės regiono problemos.

Lotynų Amerikoje – didelis skurdo lygis, daug žmonių dirba neoficialiai, todėl neturi sveikatos draudimo. Gyventojams sunku išgyventi karantino sąlygomis, todėl kai kurios šalys buvo priverstos apsvarstyti deeskalacijos galimybę anksčiau nei sumažėjo užsikrėtimo atvejų.

Nepaisant PAHO rekomendacijų, kad dar per anksti grįžti į normalų gyvenimą, M. Espinalis teigė, kad „kiekviena šalis yra suvereni“.

Jis pridūrė, kad organizacija supranta, „kad daugelis stabilaus darbo neturinčių žmonių turi ieškoti būdų, kaip išlaikyti šeimą“. Ekspertas paragino šalis atsiverti „palaipsniui ir apsvarsčius“, taip pat paragino kiekvieną tautą kartu su visuomenės sveikatos priežiūros institucijų ir bendruomenių atstovais apsispręsti dėl ekonominių ir finansinių priemonių.

M. Espinalio teigimu, kad Lotynų Amerikos šalys turėjo daugiau laiko nei Europa įgyvendinti prevencijos priemones, tokias kaip socialinis atsiribojimas ir sąmoningumo didinimo kampanijos, tačiau perspėjo, kad daugelis šių šalių sveikatos priežiūros paslaugų nėra pakankamai finansuojamos tokio pobūdžio kritinėms situacijoms.

„PAHO rekomenduoja šalims investuoti bent 6 procentus bendrojo vidaus produkto į visuomenės sveikatą, tačiau dauguma jų to neįgyvendina“, – pridūrė jis.

Jis sakė tikintis, kad pandemija padės Vyriausybėms geriau suvokti tinkamai finansuojamų sveikatos paslaugų poreikį.

„Investicijos turi būti kiekybiškos ir kokybiškos daugelį metų, nes tai susiję ne tik su koronavirusinės infekcijos prevencija, bet ir su kitomis ligomis, kurios pasireikš regione, čia jau buvo sergama Zika ar H1N1 gripu“, – įspėjo jis.

PAHO ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išreiškė susirūpinimą dėl Haičio ir Nikaragvos, kuriuose – vienaos silpniausių sveikatos sistemų regione. M. Espinalis teigė, kad Nikaragva „de facto bando priimti grupinį imunitetą“, kuris jau buvo bandytas ir nepavyko, tokiose Europos šalyse kaip Švedija ar Jungtinė Karalystė.

Jis pridūrė, kad kai kurios Lotynų Amerikos Vyriausybės gana anksti ėmėsi prevencinių priemonių, pavyzdžiui, Kolumbija ir Dominikos Respublika, ir pabrėžė „puikios testų programos“ svarbą, to pavyzdys – Čilė ir Urugvajus, kurios atliko 30 tūkst. ir 14 tūkst. testų dėl COVID-19 milijonui gyventojų.

Venesuela buvo viena mažiausiai nukentėjusių šio regiono šalių ir iki šiol yra – čia patvirtinta tik 2 300 atvejų, nepaisant rimtų šalies ekonominių sunkumų, kurie paveikė ligonines ir sveikatos institucijas.

„Tai šalis, į kurią buvo vykdoma mažai skrydžių dar iki COVID-19 pandemijos“, – aiškino M. Espinalis.