Pasaulyje

2020.06.07 13:25

„Antifa“ – ar komunistines šaknis Vokietijoje turintis judėjimas veikia JAV?

LRT.lt2020.06.07 13:25

Po to, kai Donaldas Trumpas pareiškė, kad daugelis protestuotojų JAV priklauso „Antifa“, Vokietijos socialdemokratai suskubo demonstruoti solidarumą su šiuo judėjimu. Tačiau kuriuo judėjimu? Ir kodėl tam prieštarauja kiti politikai, klausia „Deutsche Welle“. 

Panašu, kad nemažai žmonių, tarp kurių ir Jungtinių Valstijų prezidentas, nelabai susigaudo, kas yra „Antifa“. Skirtingai nuo daugelio kitų Donaldo Trumpo žinių spragų, šiai ypatingai painiavai yra keletas pagrįstų istorinių pateisinimų.

Vokietijos politikai ir visuomenė jau maždaug šimtą metų galynėjasi su šiuo terminu, tačiau taip ir nepriartėja prie vieno konkretaus ir neginčytino apibrėžimo.

Ką šis žodis reiškia vokiečių kalboje, pakankamai aišku. „Antifa“ yra žodžio „antifaschistisch“ arba „anti-fascist“ trumpinys. Būtų galima tikėtis, kad tiesiogine prasme ši etiketė tiktų daugeliui šiuolaikinių Vokietijos žmonių ir politikų.

Tačiau ar „Antifa“ taikytina tik tiems, kas nepritaria fašizmui, ar tik Vokietijos gatvėse policiją gluminantiems juodai apsirengusiems anarchistams ir leftistams? Paskutinė didelio masto konfrontacija, kurioje dalyvavo Vokietijos „Antifa“ nariai, įvyko Hamburge 2017 m. viršūnių susitikimo metu.

Šiuolaikinis judėjimas

Tikroji žodžio „antifa“ reikšmė Vokietijoje yra sudėtinga dar nuo tada, kai stalinistinė Vokietijos komunistų partija (KPD) šį terminą ir dviejų vėliavų logotipą pasirinko savo 1932 m. rinkimų kampanijai. Jie dar nuo trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio reikalavo įvairių partijų „antifaschistische Aktion“ (antifašistinių veiksmų).

Paskutiniuose laisvuosiuose rinkimuose, kurių Adolfas Hitleris ir jo vadovaujama NSDAP nelaimėjo, bet kurie atvėrė jiems kelią į valdžią, KPD save pristatė kaip vienintelę Veimaro Vokietijoje „antifašistinę“ partiją. KPD, socialdemokratų ir kitų demokratinių jėgų negebėjimas veikti kartu, nepaisant to, kad šios partijos kartu gavo daugiau balsų nei NSDAP, kaip visi žinome, leido Hitleriui paimti valdžią Vokietijoje į savo rankas. Netrukus po to naciai sistemingai išardė ir už įstatymo ribų paskelbė abi didžiausias centro kairės partijas, rašo „Deutsche Welle“.

Nemažai aktyviausių tarpukario Vokietijos KPD narių vėliau, Šaltojo karo metu, vadovavo komunistinei Rytų Vokietijai. Kalbėdama apie savo vyriausybę, Rytų Vokietijos valdančioji partija SED žodį „antifašistinis“ laikė praktiškai žodžio „socialistinis“ sinonimu. Net ir knygos apie judėjimo „Antifa“ istoriją Vokietijoje autorius Berndas Langeris pastebi, kad aistringiausi judėjimo rėmėjai antikapitalizmą suprato kaip jo pamatinį elementą.

Šaltojo karo pradžioje Vakarų Vokietijoje judėjimas išsisėmė, tačiau aštuntajame ir devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose ėmė po truputį atsigauti tradiciškai kairuoliškuose miestuose – Hamburge ir Berlyne. Pagrindinės jo šaknys buvo skvoterių ir kairiųjų pažiūrų studentų judėjimuose, save vadinusiuose „ekstraparlamentine opozicija“. Po šalies suvienijimo jis vėl įgavo pagreitį ir dar labiau sustiprėjo, prisišliejus tokiems dariniams kaip antiglobalistinis judėjimas ar protestuotojai dėl klimato kaitos.

Apie šį sąjūdį galvoti kaip apie vienalytį judėjimą įprasta šio žodžio prasme, būtų klaidinga. Daugelis kraštutinių kairiųjų autonominių grupių daugiau ar mažiau tapatinasi su „Antifa“, dažnai taip pat remdamiesi anarchizmu ir nepolitinėmis oponavimo bei pasipriešinimo priemonėmis. Pavyzdžiui, tarp šiuolaikinių su „Antifa“ besitapatinančių vokiečių judėjimų yra ir antisionistai, gluminantys konkuruojančias grupes, kurios teigia, kad tai yra nepriimtina, atsižvelgiant į Vokietijos istoriją, rašo „Deutsche Welle“.

Norint geriau įsivaizduoti susiskaldymą judėjimo viduje, tereikia pasakyti, kad jį sudarančios grupės negali sutarti dėl vieningo logotipo. Originaliame KPD ketvirtojo dešimtmečio ženkle buvo pavaizduotos dvi į dešinę pusę vėjo plaikstomos raudonos (socialistinės) vėliavos, kurių stiebai buvo kairėje.

Daugelyje šiuolaikinių logotipų vėliavos plaikstosi į kairę. Visgi dažniausiai sutinkamoje logotipo versijoje žemesnė vėliava yra juoda, tokiu būdu atiduodant duoklę tiek anarchistinei, tiek ir socialistinei judėjimo atšakai. Kai kurie mieliau renkasi variantą, kur didesnioji vėliava ir rėmelio sritis yra juodos, o raudona vėliavėlė vaizduojama kiek žemiau. Akivaizdu, kad konsensusas nėra stiprioji judėjimo pusė.

Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra „Bundesverfassungsschutz“ „Antifą“ apibūdina kaip „pagrindinį agitacijos lauką“ autonominėms kairiųjų grupėms. Ji pažymi, kad kai kurie jo šalininkai palaiko „agresyvius veiksmus, pirmiausia nukreiptus prieš politinius oponentus, ypač tikrus ar tariamus „nacius“. Tokiais atvejais dažnai padaroma rimta žala turtui, o kartais ir asmenims“.

Dažnai dalyvių skaičius ir pobūdis „Antifa“ grupių organizuojamuose renginiuose priklauso nuo jų tikslo. Mažiau kontraversiški protestai gali pritraukti daugiau prijaučiančios publikos, kuri visiškai nelaiko savęs anarchistais ar kraštutiniais kairiaisiais. Dažniausiai didžiausio dalyvių skaičiaus Vokietijos „Antifa“ grupių organizuojamuose protestuose sulaukiama tuomet, kai jie būna nukreipti prieš kraštutinės dešinės maršus. Tokie renginiai sutraukia žmones iš įvairių gyvenimo barų, rašo „Deutsche Welle“.

„Maždaug 100 metų ir „Antifa“. Matyt.“

Donaldo Trumpo bandymai priskirti kur kas jaunesnes, bet ne mažiau tarpusavyje skirtingas JAV „Antifa“ grupes teroristams jau anksčiau yra įplieskę politinių diskusijų Vokietijoje, tačiau toli gražu ne tokias aistringas kaip šią savaitę.

Socialdemokratų lyderė Saskia Esken parodė pavyzdį, į D. Trumpo grasinimą atsakydama trumpu įrašu savo „Twitterio“ paskyroje: „58 metų ir „Antifa“. Matyt." Vienoje iš SPD paskyrų į S. Esken įrašą buvo sureaguota, nurodant partijos amžių: „157 metų ir „Antifa“. Matyt.“

Nors kai kurie kiti SPD nariai pasekė lyderės pavyzdžiu, kitų partijų atstovai S. Esken griežtai sukritikavo, rašo „Deutsche Welle“.

Generalinis CDU sekretorius Paulis Ziemiakas savo atsakyme akcentavo kiek labiau ginčytiną „Antifos“ aspektą: „Prieš fašizmą ir už demokratiją bei žmogaus teises. Be smurto. Matyt. Labai liūdna, kad SPD pirmininkė nėra pajėgi atskirti tam tikrų dalykų.“

Angelos Merkel CDU / CSU aljanso jaunimo organizacija „Junge Union“ (įkurta 1947 m.) be jokios abejonės sureagavo kūrybiškiausiai, parašydama: „73 metų ir priblokšta.“

Visgi Žaliųjų partijos narys Konstantinas von Notzas atkreipė dėmesį į tokių diskusijų dviprasmiškumą, pavyzdžiu atsakyme „Junge Union“ paimdamas vieną konservatyviausių krikščionių demokratų politikų.

„Net ir [Vidaus reikalų ministras Horstas] Seehoferis parlamento Vidaus reikalų komitete save apibūdino kaip antifašistą. Kaip ir pridera. Tai, ką jūs rašote, šiek tiek neišprusėliška arba tai – istorinis revanšizmas, arba ir viena, ir kita.“

Vėlesnis S. Esken atsakymas į kilusią kritikos bangą grąžino diskusijas į pradinį tašką: „Antifa“ nėra organizacija. Antifašizmas yra ta pasaulėžiūra, kurią turi remti visi demokratiškų pažiūrų žmonės.“

Vokiečių kalbos „Duden“ žodyno internetiniame variante „Antifaschismus“ apibūdinamas kaip „fašizmui ir nacionalsocializmui priešiškų judėjimų ir ideologijų visuma“. Tačiau į internetinę paiešką įvedus tiesiog „Antifa“, judėjimo tinklalapis jokio konkretaus apibrėžimo nepasiūlo. Šis terminas apibūdinamas tik kaip „Antifaschismus“ ar „Antifaschistische Aktion“ trumpinys. Tačiau daugelis vokiečių, nepriklausomai nuo to, ar jie save sieja su „Antifa“, ar ne, jums pasakys, kad šios dvi sąvokos nėra tapačios.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt