Sankcijų Baltarusijai pristabdymas gali būti suprantamas kaip ženklas, kad nei sankcijos Baltarusijai, nei Rusijai nepasiteisina, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Teisė žinoti“ sako politologas Vytis Jurkonis. Lietuvos užsienio reikalų ministro manymu, sankcijos Rusijai yra per švelnios. Laidos dalyviai sutinka, kad Vakarai neturi aiškios ilgalaikės strategijos, kaip elgtis su diktatūromis.
ES skelbia stabdanti keturiems mėnesiams kelionių suvaržymus 170 asmenų, siejamų su Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimu, taip pat stabdomas sąskaitų įšaldymas. ES paskelbė taip reaguojanti į politinių kalinių paleidimą rugpjūčio pabaigoje, artėjant Baltarusijos prezidento rinkimams.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo V. Jurkonio teigimu, šis ES poelgis palieka klausimą, kas bus po keturių mėnesių ir kokius namų darbus turėtų atlikti Baltarusija mainais į šį sankcijų sustabdymą.
„Deja, kiek tenka šnekėti su politikais, tų namų darbų sąrašo nėra. Klausimas, ar mes tikimės kažkokio progreso, ar tiesiog norime matyti, kad situacija neblogėja.
Taip pat man kyla klausimas, ar užšaldydami sankcijas mes nepasakome, kad sankcijų politika nepasiteisino, kaip greičiausiai sankcijų politika nepasiteisina ir Rusijos atžvilgiu. Tai man atrodo labai pavojinga tendencija“, – kalba V. Jurkonis.
Pašnekovo teigimu, ES turėtų laikytis pozicijos, kad žmogaus teisės yra vertybė ir ilgalaikis interesas. Anot V. Jurkonio, už žmogaus teisių pažeidimus sankcijų turėtų susilaukti ir Rusijos bei Azerbaidžano režimai.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius pažymi manantis, kad dabartinės sankcijos Rusijai yra nepakankamos.
„ES nuleidžia kartelę režimams. Jei jūs manote, kad pakankamai sankcijų taikome prieš Rusiją, tai aš manau, kad ne. 150 asmenų [įtrauktų į sankcijų sąrašą – LRT.lt], vertinant Rusijos dydį ir turint mintyje, kiek jie turi įtakos sprendimų priėmimui... Situacija tikrai savotiška.
ES yra nelabai gerų tendencijų: pragmatizmas ima viršų prieš vertybes. Todėl yra diskutuojama, norime surasti argumentų, kad mūsų kolegos išgirstų. Kartais pavyksta, tačiau turime būti kantrūs, nes esame 28 valstybių klube, kuris priima sprendimus bendru sutarimu“, – sako ministras.
Savo ruožtu „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris pragmatizmo ir vertybių sąvokų „kovą“ vadina nuvalkiota kliše.
„Pragmatizmas vs vertybės“ yra kiek nuvalkiota klišė. Kaip tik pragmatizmas mums ir turėtų padėti suprasti, kad žaisti su diktatūromis, joms nuolaidžiauti ir flirtuoti yra pavojinga. Diktatūros nuo to nesikeičia, jos kaip tik tampa įžūlesnės. Istorija rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje situacija ne tik nesikeičia – ji blogėja.
Čia kyla klausimas, ar Vakarai, ES, JAV turi kažkokį strateginį ilgalaikį supratimą, galimus scenarijus, kaip elgtis su Rusijos diktatūra ir jos satelitais, kurių viena kaip tik ir yra Baltarusija. Panašu, kad neturi, todėl atliekami trumpalaikiai taktiniai žingsniai“, – apgailestauja V. Bruveris.
Pasak pašnekovo, realus pokalbis su kiekvienu diktatoriumi yra įmanomas tik iš jėgos pozicijų. Ypač, kai diktatoriaus situacija yra prasta.
„Logika, kuria, panašu, vadovaujasi ir ES, sako, kad diktatorių prispausti pavojinga, nes jis darosi neprognozuojamas. Neduok Dieve, jei stipriau spustelėsime, pradės kvailioti ne tik Vladimiras Putinas, bet ir V. Lukašenka, bus visai blogai.
Tačiau manau, kad koordinuota, išmintinga palaipsniui didinamo spaudimo politika gali padėti juos prispausti ir būti veiksminga. Bet šiuo atveju einama priešinga kryptimi. Kita vertus, sankcijos A. Lukašenkai buvo visiškai simboliškos“, – pažymi V. Bruveris.
