Pasaulyje

2020.05.29 16:11

Lukašenkos era baigiasi? Ekspertai perspėja apie neramumus Baltarusijoje

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.05.29 16:11

Baltarusijoje siaučiančios COVID-19 pandemijos piko dar nematyti, bet šalyje didėja nepasitenkinimas prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Rugpjūtį šalyje numatoma surengti prezidento rinkimus, kurie, anot baltarusių žurnalisto Franako Viačorkos, gali atnešti didelius politinius pokyčius. Analitikas Jamesas Sherras mano, kad Vakarams gali tekti priimti itin sudėtingą sprendimą.

Oficialiai Baltarusijoje užfiksuota beveik 40 tūkst. užsikrėtimų COVID-19 ir šis skaičius toliau auga, o oficialūs šalies pareigūnai kreivės išsilyginimą prognozuoja vasarą, nors ankstesnės prognozės nepasitvirtino. Padėtį šalyje ekspertai aptarė Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje diskusijoje.

Anot V. Viačorkos, prie sudėtingos padėties šalyje prisidėjo pradinis A. Lukašenkos pandemijos grėsmės neigimas, organizuoti vieši renginiai ir net mokytojų vertimas tęsti darbą šalies mokyklose, pasakoja F. Viačorka. Valstybinė Baltarusijos žiniasklaidai platina sąmokslo teorijas, esą koronavirusą į šalį atvežė JAV Valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, NATO moka opozicionieriams už kiekvieną užkrėstą žmogų ir panašiai.

„Manau, kad jo (A. Lukašenkos – LRT.lt) ekspertai, patarėjai ar pasąmoniniai konsultantai rekomendavo bandyti kurti bandos imunitetą. Bet elgiantis taip, kaip jis elgėsi – nieko nedarant – tam prireiktų bent 15 metų“, – ilgamečio Baltarusijos prezidento veiksmus koronaviruso akivaizdoje apibendrina F. Viačorka.

Kitokie rinkimai

Baltarusijos valdžia žada rugpjūčio 9-ąją surengti prezidento rinkimus, kuriuose „perrinkimo“ siektų jau 26 metus šalį valdantis A. Lukašenka. Norą dalyvauti rinkimuose jau išreiškė virš tuzino potencialių kandidatų, kurie ėmė rinkti parašus, nors pandemijos metu surinkti reikiamą 100 tūkst. yra sudėtinga.

V. Viačorka sako, kad auga politinių pokyčių tikimybė, nes visuomenėje didėja nepasitenkinimas A. Lukašenkos neveiksnumu, interesų grupės galios struktūroje ima kovoti dėl dominavimo, o nepasitenkinimas „sujungė elitus su masėmis ir sukūrė pokyčių reikalavimą“.

„Lukašenka nebėra jaunas, anksčiau jis statė galios vertikalę, o dabar yra labiau moderatorius skirtingų galios grupių. (...) Dabar Lukašenkos pozicija yra silpniausia nei kada nors anksčiau. Pirmiausiai dėl to, kad klanai sugebėjo susiorganizuoti (...). Lukašenkos rėmimas tiek elite, tiek visuomenėje yra gana mažas. Tai sukūrė galimybę. Nekalbu apie jo nuvertimą, bet apie pokyčių atnešimą, kuriuos remtų minios gatvėse“, – teigia V. Viačorka.

Jis prognozuoja, kad po rinkimų kils masiniai protestai, kuriuos rengti kviečia populiarus „Youtube“ tinklaraštininkas Syarhejus Cikhanouskis, kuriam buvo neleista užsiregistruoti dalyvauti rinkimuose dėl ankstesnio suėmimo per protestą gegužės 9-ąją. Todėl rinkimuose dalyvauti užsiregistavo jo žmona Svyatlana.

Todėl, anot žurnalisto, Baltarusijos valdžia imsis visų priemonių, kad tik užkirstų kelią protestams – bus rengiami opozicionierių sulaikymai, o jėgos struktūros jau treniruojasi sklaidyti žmonių minias.

Revoliucija?

Europos Sąjunga (ES) ir tarptautinės organizacijos siuntė paramą su koronavirusu kovojančiai Baltarusijai, nors Minskas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pagalbos siūlymo atsisakė.

Valdžios besąlygiškai nepalaikantys baltarusiai tikisi pagalbos iš užsienio ir artėjant minėtiems prezidento rinkimams. V. Viačorka teigia, kad nei Briuselis, nei Vašingtonas jau seniai nerodo susidomėjimo remti kokias nors organizacijas Baltarusijoje.

„Žmonėms Baltarusijoje, Vakarų organizacijoms ir sostinėms svarbu pasinaudoti momentu ir sustiprinti partnerius Baltarusijoje. Nekalbu apie sunaikintas partijas, bet apie tinklaraštininkus, kurių dalis jau yra remiami. Tokiu būdu galima veikti, galima plėsti alternatyvios nuomonės ribas, – sako V. Viačorka, pridėdamas, kad ypač paramos reikia tiek su A. Lukašenkos, tiek su Kremliaus propaganda kovojančioms medijoms. – Reikia ir signalų, kai kalbama apie klaidų Ukrainoje nekartojimą, revoliucijų nerėmimą, tai mažina reformų siekiančių žmonių pasitikėjimą. Tad reikia gerų signalų.“

Diskusijoje dalyvavęs Estijos Tarptautinio Gynybos ir saugumo studijų centro (ICDS) ekspertas Jamesas Sherras pabrėžia, kad Vakarų parama nepakeis pamatinės situacijos Baltarusijoje, nes viską lems A. Lukašenka ir jo režimas bei V. Putino atstovaujamos galios.

„Žinoma, neturėtume stabdyti spalvotųjų revoliucijų, jei tokios vyktų, bet tokiu atveju jos tikriausiai turėtų pasekmių ir už Baltarusijos sienų, todėl šalies kaimynai turėtų būti tam pasirengę“, – perspėja J. Sherras.

Jo nuomone, spalvotoji revoliucija Vakarams sukurtų dilemą: ar stovėti nuošalyje žiūrint, kaip nukenčia gyventojai ir veikiausiai įsikiša Rusija, ar patiems įsitraukti ir patvirtinti Kremliaus mąstymą, kad tokius perversmus rengia būtent Vakarai.

Rusijos įtaka

J. Sherras teigia, kad kaimyninė itin Rusija nepalankiai žiūrėtų į pokyčius šalyje, nes Baltarusiją mato pagrindinę sąlygą savo pasaulinės galios statusui. O Rusijos valdžia 3 šiaurines Baltarusijos apskritis laiko rusų „dovana“ baltarusiams, panašiai, kaip anksčiau galvojo apie Krymo pusiasalį.

„Nuo 1994 metų Lukašenka buvo daugiausiai problemų Rusijai keliantis jos vasalas ir tokiu jis nori likti. (...) Lukašenkos sukurta valstybė Rusijai tapo kietu riešutėliu suskaldyti“, – teigia J. Sherras.

Anot jo, Rusiją valdant Vladimirui Putinui, spaudimas Baltarusijai tęsiasi, ypač po 2014 metų Rusijos karo Rytų Ukrainoje, nes Kremlius siekia priversti Baltarusiją giliau integruotis su Rusija.

„Lukašenka mato, kad nepaklusimas Maskvai kainuoja daugiau ir sukuria trintį šalyje“, – teigia J. Sherras.

„Gerai, kad nėra ženklų kol kas, kad į tai ruoštųsi kištis Rusija. (...) Tačiau nežinau, kas įvyks, šie rinkimai visiškai nenuspėjami“, – teigia V. Viačorka.

J. Sherras prideda, kad Rusija šiandien yra nusilpusi ekonomiškai, ypač dėl jos pačios pradėto naftos karo su Saudo Arabija, kai smukusi pasaulinė naftos kaina pakirto šalies biudžetą. Savo ruožtu Baltarusija staiga dėl to gavo visas nuolaidas energijos ištekliams, kurių A. Lukašenka norėjo.

O sudėjus tai su Vakarų taikomų sankcijų Rusijai pasekmėmis „atsiduriame situacijoje, kai šiandien Rusija labai nenoriai svarstytų imtis naujų karinių kampanijų Europoje“, teigia J. Sherras.

Vakarai nesugeba keistis

Po 2014 m. Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos ir karo Donbase, Vakarų požiūris į Baltarusiją ėmė keistis – J. Sherro nuomone, vertybių ir demokratizacijos klausimas buvo nustumtas į antrą planą, o svarbiausiu motyvu tapo Minsko nepriklausomybės išsaugojimas.

„Tačiau praktikoje tai nieko nesukūrė“, – apibendrina J. Sherras kritikuodamas Vakarų negebėjimą žaisti paprasto geopolitinio žaidimo.

„Manau, kad jei Vakarai imtųsi ryškių priemonių paremti Baltarusiją, Lukašenka atsidurtų pozicijoje, kur galėtų atsilaikyti Rusijos spaudimui gilesnei integracijai. (...) Bet tada Lukašenka turėtų būtent tai, ko jis nori. Fundamentaliai, Baltarusijos ir Rusijos, Baltarusijos ir Vakarų santykiai nepasikeistų. Dabar, tiek kiek ir anksčiau, Baltarusija su esama politine sistema, neturi galimybės prasmingiau integruotis į Europą“, – sako J. Sherras.