Pasaulyje

2020.05.28 10:23

EK atstovas Pranckevičius: tai bus didžiausia Lietuvos istorijoje finansinė injekcija

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2020.05.28 10:23

Europos Komisijos (EK) vadovė trečiadienį pristatė siūlymą sukurti 750 mlrd. eurų atsigavimo fondą. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus, Lietuvai kartu su daugiamečiu ES biudžetu tai bus didžiausia finansinė injekcija šalies istorijoje.

Iš viso ES ekonomikos atkūrimo paketo dydis siekia 1,8 trln. eurų, iš kurio 1,1 trln. sudaro daugiametis ES biudžetas. Jeigu būtų priimtas, šis paramos paketas būtų didžiausias per ES istoriją. Lietuvą galėtų pasiekti apie 6,3 mlrd. eurų.

„Tai yra solidarumo paketas, nes jis bando vienyti valstybes nares padėti viena kitai ir šią pandemiją įveikti kartu“, – Vyriausybės spaudos konferencijoje teigia A. Pranckevičius. Jis sako, kad siūlomas paketas turi padėti ES narėms įveikti krizę kartu, kad būtų išvengta didelių ekonominių nuopuolių kurioje nors narėje.

„Kartu tai ir sanglaudos paketas, nes nemaža dalis tų investicijų yra nukreipta į regionus“, – sako A. Pranckevičius.

Kad būtų užtikrintas efektyvus lėšų panaudojimas, anot A. Pranckevičiaus, bus svarbi ir EK, ir nacionalinių institucijų priežiūra, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos įsitraukimas, dėmesį skiriant skaidrumui, efektyvumui ir investicijų kuriamai pridėtinei vertei.

„Nes ir Lietuvos kontekste artimiausi 7 metai turbūt matys didžiausią Lietuvos istorijoje finansinę injekciją“, – pabrėžė EK atstovybės vadovas.

Šis siūlymas dėmesį teikia ir svarbiausioms ES ateities kryptims – žaliajai ekonomikai ir inovacijoms – „kurios, EK manymu, gali garantuoti ne vien ES atsigavimo pagreitį, bet ir padėti pamatus ateities ekonomikos modeliui“.

750 mlrd. eurų atsigavimo fondą sudaro: parama valstybėms, privačioms investicijoms ir krizės atsparumui, pamokoms iš pandemijos ir pasirengimui ateities sukrėtimams. Atskiroms ES narėms siūlomos išmokos ir paskolos sudarytų daugiau kaip 650 mlrd. eurų, o dar 100 mlrd. eurų galėtų būti skirta bendroms ES vadovaujamoms pagalbos programoms.

„Ši priemonė (...) yra riboto laiko, ji yra išskirtinė, kaip ir ši pandemija. Dėl to ji reikalaus labai greitų sprendimų, reikalaus labai didelės valstybių narių politinės valios ir Europos Parlamento. Tačiau ji yra reikalinga, nes to reikalauja mūsų piliečiai. Jie reikalauja efektyvesnės Europos Sąjungos, vieningesnės ES, solidaresnės ES“, – teigia A. Pranckevičius.

Siūloma parama valstybėms narėms, anot A. Pranckevičiaus, siekia 560 mlrd. eurų, iš kurių 310 mlrd. sudarytų dotacijos ir 250 mlrd. – paskolos. Visos valstybės galės naudotis parama, „bet pirmenybė bus teikiama toms valstybėms ir regionams, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos ir kuriuose atsigavimo poreikis yra didžiausias“, pabrėžia A. Pranckevičius.

Dar 50 mlrd. būtų skirta papildomoms sanglaudos fondo lėšoms, kurios būtų paskirstytos atsižvelgiant į socialinį ir ekonominį krizės mastą Bendrijos narėse. 40 mlrd. būtų skirta priemonėms, kurios padėtų užtikrinti valstybių perėjimą prie klimatui neutralių priemonių. 15 mlrd. skiriama Europos žemės ūkiui.

Privačioms investicijoms yra numatyta 26 mlrd. eurų vertės priemonė mokumo palaikymui, kuri remtų perspektyvias Europos įmones labiausiai paveiktuose sektoriuose, regionuose ir valstybėse, kad šios galėtų pritraukti papildomų investicijų. 30,3 mlrd. eurų papildomai būtų skiriama „Invest EU“ programai, kuri bandys pritraukti iki 150 mlrd. eurų ir padidinti prioritetinių sektorių finansavimą.

„Ši krizė mus labiausiai išmokė, kad trūksta visoms valstybėms narėms ir Europos Sąjungai, kaip organizacijai, tam tikrų instrumentų. Dėl to Europos Komisija siūlo skirti šioje „Next Generation Europe“ priemonėje 7,7 mlrd. eurų naujai sveikatos programai kurti“, – sako A. Pranckevičius. Programa vadintųsi „ES sveikatos labui“.

Ši programa turėtų stiprinti Bendrijos sveikatos sektorių ir padėti „rengtis būsimoms sveikatos krizėms“. Bendras ES finansavimas sveikatos sektoriui per 7 metų laikotarpį siektų 9 mlrd. eurų.

Dar 2 mlrd. eurų būtų skiriama kitam ES mechanizmui – „RescEU“, kuris padėtų pasirengti būsimoms krizėms ir į jas reaguoti. „Prisiminsite, kad „RescEU“ buvo labai aktyviai naudojama šios krizės metu tiek repatrijuojant piliečius iš įvairių pasaulio vietų, tiek kaupiant medicinos atsargas ir suteikiant pagalbą valstybėms narėms“, – sako A. Pranckevičius.

13,5 mlrd. eurų būtų papildomai skiriama mokslo ir tyrimų programai „Europos horizontas“, o bendras programos biudžetas išaugs iki beveik 95 mlrd. eurų ir „taps didžiausiu tyrimų biudžetu pasaulyje“.

15,5 mlrd. eurų papildomai būtų skiriama ES išorės veiksmams – pagalbai partneriams – ypač Vakarų Balkanams, Rytų partnerystės šalims ir Afrikos kontinento valstybėms.

Siūlymui dar turi pritarti Europos Parlamentas (EP) ir Europos Vadovų Taryba (EVT), priemones ratifikuoti turi ir nacionaliniai šalių parlamentai.

„Mes tikimės greito sutarimo dėl šio paketo, kadangi jau 2021 m. pradžioje jis turėtų pradėti gyventi, kaip ir ilgalaikis daugiametis biudžetas, todėl sprendimų reikės greitų“, – sako A. Pranckevičius.

Anot EK atstovybės vadovo, nacionalinėms valdžioms siūloma sutelkti šias lėšas atsigavimui finansuoti padidinant nuosavų išteklių ribą iki 2 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų. „Tai leis EK pasinaudoti savo tvirtu kredito reitingu ir skolintis tarptautinėse rinkose, kad pasiektų 750 mlrd. eurų sumą“, – teigia A. Pranckevičius.

Šią sumą EK siūlo pradėti grąžinti ne anksčiau nei 2028 metais ir ne vėliau nei 2058 metais.