Pasaulyje

2020.05.27 17:12

LRT trumpai. Valstybės susitaiko su COVID-19 aukų netektimis – skelbia nacionalinį gedulą

LRT.lt 2020.05.27 17:12

Pasaulyje vien oficialiais duomenimis, nuo koronavirusinės infekcijos mirė virš 350 tūkst. žmonių. Dėl karantino ribojimų ir izoliacijos priemonių, žmonės ne visada galėjo atsisveikinti su savo artimaisiais. Keitėsi ir gedėjimas, tačiau vos kelios šalys paskelbė nacionalinius gedulus.

Ispanijoje antradienį prasidėjo 10 dienų nacionalinis gedulas, skirtas pagerbti virš 27 tūkst. nuo COVID-19 mirusių šalies gyventojų. „Aštuoni iš 10 aukų buvo vyresni kaip 70-ies, jie buvo tie, kurie padėjo sukurti mums šiandien pažįstamą šalį“, – sakė Vyriausybės atstovė Maria Jesus Montero.

Kaip skelbia šalies premjeras Pedro Sanchezas, tai ilgiausias gedėjimo laikotarpis demokratinės Ispanijos istorijoje. Gedulo metu valstybės vėliavos plevėsuoja perpus nuleistos, perrištos juodais kaspinais.

„Mirę epidemijoje nusipelno mūsų amžino atminimo. Jie nusipelno dar didesnio pagerbimo: mūsų sugyvenimo ir visuomenės harmonijos. Kartu mes turime gyventi toje pačioje šalyje, kurią jie pastatė. Ispanija jiems tai skolinga“, – sakė P. Sanchezas.

Mirusieji taip pagerbti ir jau nuleidus Ispanijos vėliavą prie NATO būstinės Briuselyje, o Ispanijos miestų gyventojai šalies vėliavas iškabino šalies balkonuose.

Specialioje ceremonijoje pagarbą mirusiesiems atiduos ir Ispanijos karalius Felipe VI.

Tūkstančiai per karantiną mirusių žmonių visame pasaulyje į amžinojo poilsio vietą buvo išlydėti kitaip, nei anksčiau. Pandemijos įkarštyje pasaulį apskriejo nuotraukos iš Italijos, kur buvo užfiksuoti kariniai konvojai, vežantys į krematoriumus mirusius žmones.

Jų artimieji negalėjo atsisveikinti su mirusiaisiais, dalyvavimas laidotyuvėse buvo ribotas. Aplankyti sergančių artimųjų žmonės negalėjo ir dėl keliavimo ribojimų.

Todėl kai kuriose valstybėse organizuojamas masinis gedulas, turintis padėti gyventojams susitaikyti su išgyventa netektimi.

Kaip teigia Ulmo universiteto Psichologijos ir edukacijos instituto doktorantė Justina Pociūnaitė, koronaviruso sukeltos mirtys pasižymi kolektyviniu stresu, todėl artimųjų netekę žmonės galėtų tikėtis rasti kitų tokio paties likimo ištiktų paramą. Jausmų slopinimas gedulo metu, anot mokslininkės, gali neigiamai paveikti žmogaus psichologiją, nors Vakarų kultūroje tai įprasta.

„Mes neturime palikti jų (žmonių – LRT.lt) vienų su jų skausmu, tų, kurie matė savo artimųjų išnykimą į nebūtį“, –sakė Bergamo Italijoje vyskupas Francesco Beschi, rengęs bendrą maldą už virš 1,8 tūkst. mirusiuosius ir jų artimuosius Bergamo kapinėse.

Vis dėlto, tik nedidelė dalis pasaulio valstybių pasirinkto nacionaliniu mastu paminėti mirusiuosius nuo infekcijos.

Italija kovo 31-ąją buvo paskelbusi nacionaline gedulo diena, skirtą pagerbti visus mirusius nuo koronaviruso pandemijos. Tą dieną Italijos vėliavos spalvomis buvo apšviestas ir Trijų Kryžių kalnas Vilniuje, Katedros varpinės bokštas, prezidentūra, kitų šalies institucijų pastatai.

„Ritualai ir struktūros suteikia tam tikrus rėmu ar pastolius tai intensyviai emocinei ir trikdančiai gedulo patirčiai, – „The Washington Post“ sakė psichiatrė Kathy Shear. – Kai esi emocinio sąmyšio sūkuryje ir atrodo, kad visas pasaulis apsivertė aukštyn kojom, pasitikėjimo suteikia žinojimas, ką turėtum daryti. Manau, ritualas gali tai padaryti.“

Kinija, kur virusas oficialiais Pekino duomenimis pražudė virš 4,6 tūkst. žmonių, nacionalinę gedulo dieną minėjo balandžio 4-ąją, kai visoje šalyje buvo paskelbta 3 minučių tylos pertrauka. Tą pačią dieną kinai minėjo ir vieną svarbiausių Činmingo šventę, kai įprasta aplankyti kapinėse palaidotus protėvius. Dėl koronaviruso daugelis kapinių nepriėmė lankytojų ir skatino su mirusiaisiais atsisveikinti per transliacijas internetu, į kapines nuvykus vienam žmogui.

Labiausiai koronaviruso paveikta valstybė JAV, kur nuo infekcijos mirė virš 100 tūkst. žmonių, nacionalinio gedulo neskelbia. Per Atminimo dieną – kai JAV gegužės 25-ąją mini žuvusiuosius kare – šalies prezidentas Donaldas Trumpas nurodė iki pusės nuleisti vėliavas ir pagerbiant koronaviruso aukas.

Nors D. Trumpas ne kartą sakė, kad JAV kariauja prieš koronavirusą, o amerikiečiai kolektyviai pagerbia mūšyje žuvusius karius, Vašingtonas specialios gedulo dienos neskelbia, „The Washington Post“ rašo Konektikuto universiteto istorijos profesorė Micki McElya. Anot mokslininkės, amerikiečiai nelaiko koronaviruso aukų bendra visos šalies netektimi.

Daug kur jie yra laidojami ir masinėse kapavietėse. Dažnai artimieji neturėjo progos su jais asmeniškai atsisveikinti, kai užsikrėtę žmonės buvo hospitalizuoti, kontaktais su jais apriboti. Kaip „The Conversation“ rašo Bristolio universiteto tyrėja Lucy Selman, tai sukelia papildomo skausmo.

Negalėjimas ištarti paskutinio „sudie“ blogėjančios būklės artimam žmogui sukelia „komplikuotą gedulą“, todėl JK svarstė leisti artimiesiems aplankyti savo sergančius giminaičius ir su jais atsisveikinti, kai „tai įmanoma surengti“. Kitais atvejais – skatinta naudotis skaitmeniniais prietaisais. Bet specialistai perspėja, kad tokie vaizdai, matant savo mirštančius artimuosius intensyvioje terapijoje, žmonėms gali sukelti potrauminio streso sindromo (PTSS) simptomus.

Artimųjų netekusiems žmonėms gedėjimas karantino sąlygomis taip pat kitoks – ribojant socialinius kontaktus ir judėjimą, dažnai su savo skausmu jiems tenka susidurti būnant namuose vieniems arba su artimiausiais šeimos nariais.

Todėl, kaip pažymi L. Selman, rekomenduojama siekti kontakto su kitais artimais žmonėmis naudojantis internetu ar kitomis komunikavimo priemonėmis.

Tačiau kitos valstybės kol kas neskelbia apie nacionalinį gedulą, skirtą pagerbti žuvusiuosius nuo COVID-19.