Pasaulyje

2020.05.26 17:52

Pavyzdingai ir rimtai reagavusi į pandemiją, Peru vis tiek virto COVID-19 židiniu

LRT.lt 2020.05.26 17:52

Peru buvo viena iš pirmųjų šalių Amerikoje, kuri ėmėsi griežtų priemonių koronaviruso prevencijai – nurodyta likti namuose, įvesta komendanto valanda ir uždarytos šalies sienos, rašo CNN. Tad kaip ši valstybė tapo dar vienu koronaviruso židiniu?

Peru tapo antrąja Lotynų Amerikos valstybe po Brazilijos, kurioje buvo nustatyta daugiau kaip 123,9 tūkst. koronvirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, rodo antradienio Johnso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys.

Bendras mirties atvejų nuo COVID-19 skaičius šalyje perkopė 3 tūkst. ir pagal šį rodiklį Peru regione lenkia tik Brazilija bei Meksika.

CNN atkreipia dėmesį, kad Brazilija ir Peru į pandemiją reagavo visiškai skirtingai: kol Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro menkino koronaviruso keliamą pavojų, Peru prezidentas Martinas Vizcarra kovo 15 dieną visoje šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį, taip pat buvo nurodyta karantinuotis namuose, buvo uždarytos šalies sienos.

Tačiau tai nesustabdė viruso nuo plitimo šalyje.

Nuo balandžio 30-osios Peru nustatytų COVID-19 atvejų ir mirčių nuo šios ligos skaičiai išaugo tris kartus. Peru jau devynias savaites galioja karantinas, paralyžiavęs šalies ekonomiką. Dauguma COVID-19 atvejų užregistruota sostinėje Limoje ir Kaljao uostamiestyje, kur gyvena trečdalis iš 32 mln. šalies gyventojų.

Peru sveikatos apsaugos sistema sunkiai tvarkosi su ligonių antplūdžiu ir yra atsidūrusi prie žlugimo slenksčio, o valstybinėse ligoninėse drastiškai trūksta medicinos įrangos.

„Tai lyg siaubo filmas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hipolito Unanue ligoninėje Limoje slaugytoju dirbantis Miguelis Armasas.

„Viduje atrodo, lyg būtum kapinėse, aplink pilna lavonų. Pacientai miršta tiesiog sėdėdami ant kėdžių ar vežimėliuose“, – kalbėjo jis.

Kaip šalis, kuri rimtai ir staigiai reagavo į koronaviruso pandemiją, atsidūrė tokioje padėtyje?

Poreikiai vs. karantino sąlygos

Peru gydytojo ir CNN bendradarbio iš Ispanijos dr. Elmerio Huertos teigimu, didžiulė nelygybė Peru yra viena iš priežasčių, kodėl išaugo COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius.

„Supratau, kad šis virusas demaskuoja socialines ir ekonomines sąlygas“, – sakė jis.

Daugelis nepasiturinčių gyventojų Peru neturi kito pasirinkimo, kaip tik imtis darbo ir eiti apsipirkti. Pavyzdžiui, remiantis 2017 m. duomenimis, tik 49 proc. Peru namų ūkių turi šaldytuvą, 61 proc. – šaldiklį. Tai reiškia, anot E. Huertos, kad daugeliui žmonių reikia kasdien lankytis maisto prekių parduotuvėse, nes jie paprasčiausiai negali sandėliuoti atsargų.

Balandžio 14 d., praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Peru priėmė privalomą buvimo namuose politiką ir įvedė komendanto valandą, CNN žurnalistai rodė vaizdus iš turgaus, esančio Limos pakraštyje. Pirkėjai kelias valandas laukė eilėje. Daugelis dėvėjo kaukes, tačiau socialinis atsiribojimas atrodė neįmanomas.

Nenumatyto pasekmės

Šalis taip pat susidūrė su nenumatyta problema, kuomet gyventojai užgulė bankus, bandydami gauti lėšų ir koronaviruso paramos fondų.

Vyriausybės skatinimo paketas, skirtas padėti milijonams pažeidžiamiausių šeimų, buvo gera idėja, tačiau paskirstymas buvo blogai parengtas, sako Peru ekonomistas ir Kalifornijos universiteto docentas Kristianas Lopezas Vargas.

Praėjusių metų ataskaitoje Peru bankus reguliuojanti agentūra pranešė, kad banko sąskaitą turi tik apie 38 proc. suaugusiųjų. Dėl nepakankamos prieigos prie finansų sistemos dauguma paramos gavėjų turi asmeniškai vykti į bankus, kad gautų savo pinigus.

Ekonomistas pabrėžė, kad daugelis Peru gyventojų gyvena ir dirba taip, kad jiems tiesiog neįmanoma laikytis socialinio atsiribojimo. Pasak L. Vargos, daugiau nei 30 proc. Peru namų ūkių gyvena perpildytomis sąlygomis, o tame pačiame kambaryje miega keturi ar daugiau žmonių.

Peru nacionalinio statistikos ir informacijos instituto duomenimis, daugiau kaip 72 proc. dirba šešėlinėje ekonomikoje. Kasdien dirbantiems neoficialiame sektoriuje, dažnai gaunamos pajamos priklauso nuo atėjimo į darbą.

Milijonų poreikiai gauti maisto ir kitų daiktų iš perpildytų rinkų, buvo „sprogstamasis mišinys“, CNN sakė L. Vargas.

Penktadienį Peru prezidentas pratęsė nepaprastąją padėtį iki birželio 30 dienos.