Pasaulyje

2020.05.26 15:54

Baltarusijos politikas Viačorka: niekas nesikeičia, „Baltarusijos dangus toliau gins Maskvą“

LRT.lt 2020.05.26 15:54

Baltarusijoje plintant koronavirusui, šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos poltikos kryptis nesikeičia – jis ir toliau nenusisuka nuo Rusijos – nors visuomenėje pastebimos proeuropietiškos nuotaikos. Tačiau kylanti Astravo atominė elektrinė tik padidins šalies priklausomybę nuo didžiosios rytų kaimynės, teigia Baltarusijos politikas Vincukas Viačorka.

V. Viačorka yra filologas, publicistas, Liaudies fronto įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Kalbėdamas lietuviškai su Lietuvos europarlamentarais Rasa Juknevičiene ir Andriumi Kubiliumi, jis sakė, kad baltarusiai ir lietuviai turi „tiek daug bendros istorijos, mentaliteto, ne tik geopolitinių interesų ir perspektyvos”.

Europarlamentarų paprašytas paaiškinti tikrąją COVID-19 padėtį Baltarusijoje, V. Viačorka apibendrina, kad duomenys yra slepiami, o tikrojo pandemijos paplitimo masto šalyje gali nežinoti ir oficialus Minskas.

„Galbūt tik rajonų centrų ligoninės turi savo statistiką, kiek pacientų mirė nuo lėtinių ligų ir sirgo koronavirusu“, – teigia V. Viačorka.

Oficialiais Minsko duomenimis, šalyje patvirtinta virš 37 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka pandemijos plitimo pradžioje sakė, kad šalies gyventojai nuo infekcijos nemiršta. Tačiau apie tikrąją padėtį išdrįstantys prasitarti medikai ir kiti specialistai sulaukia teisėsaugos persekiojimo.

„Yra daug kitokios informacijos, gaunamos iš felčerių, medikų regionuose, Minske, bet tie, kurie atvirai kalba apie tikrąją situaciją, pvz. Laisvės radijui ar blogeriams, yra areštuojami, kaip atsitiko Lydoje, kur du felčeriai už tiesą apie pandemiją buvo pasodinti į areštinę“, – sako V. Viačorka.

Anot jo, dalis Baltarusijos gyventojų galbūt supranta, kad tikroji situacija yra slepiama, todėl šalyje veikia savanoriška pagalba medikams, pilietinė visuomenė, jaunimas, verslo atstovai organizuoja paramos akcijas.

Visuomenės susitelkimą padidino ir švietimo problemos, kai ministerija draudė pradėti nuotolinį ugdymą. „Švietimo sferoje formuojasi pilietinė visuomenė be valstybės ir tai pedagogams parodė, kad galime kažką daryti ir be ministerijos“, – nurodo V. Viačorka.

Santykiai su Putinu

V. Viačorka pabrėžia, kad Rusija dar prieš pandemiją spaudė Baltarusiją pasirašyti ekonominius susitarimus, kurie mažintų Minsko ekonominį suverenitetą. Tačiau su koronavirusu didėjančios ekonominės krizės grėsmės akivaizdoje Baltarusija rado gelbėtojų kitur, o pats A. Lukašenka žada, kad karantino neįvedimas padės Baltarusijos ekonomikai greičiau atsigauti.

„Sudėtinga situacija buvo dar iki pandemijos dėl problemų su nafta ir dujomis, kai Maskva ir Minskas negalėjo susitarti. Maskva bandė priversti Minską pasirašyti dokumentus, naikinančius mūsų ekonominį suverenitetą. Pandemija bei istorija su naftos kainomis pakeitė šią situaciją. Valdžia kažką daro dėl naftos ir dujų diversifikacijos. Čia ir Lietuva dalyvauja. Tai, kas buvo pažadėta iš Vašingtono, jau yra realybė. Jau mus pasiekė per Ukrainą pirmoji nafta iš Amerikos ir iš Saudo Arabijos, tai reiškia, kad ši krizė nėra tokia kritinė“, – teigia politikas.

Bet, anot V. Viačorkos, A. Lukašenka savo pozicijos radikaliai nekeičia, jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino „vertybių laukai“ yra tokie patys.

„Jie supranta vienas kitą ir tik dėl konkurencijos šioje sferoje gali būti konfliktai. Nemanau, kad be Lukašenkos yra geresnių variantų Maskvai, kas turėtų valdyti Baltarusijoje“, – sako V. Viačorka.

Jo nuomone, A. Lukašenkos manevrai palaikant ryšius su Europos Sąjunga (ES) ir Vašingtonu, neperžiangia raudonųjų linijų.

„Strateginiu požiūriu Baltarusija yra Maskvos karinis sąjungininkas. Baltarusijos armija yra Rusijos Federacijos Vakarų apygardos sudėtinė dalis de facto. Visi manevrai vyksta kartu. Baltarusijoje manevruose dažni svečiai yra rusų kariai, kurie kariavo Gruzijoje ar Donbase. Baltarusijos dangus gina Maskvą, kaip ne kartą kartojo Lukašenka ir tai tiesa. (...) Nėra strateginio perbėgimo į kitą pusę“, – teigia Baltarusijos politikas.

Baltarusiai sukasi į Europą?

V. Viačorka A. Lukašenką apibūdina kaip promaskvietiškų pažiūrų valstybės vadovą, kurio valstybės politika šalies gyventojus ir toliau palieka „tipiniais homo sovieticus“.

Tačiau europarlamentaras A. Kubilius teigia, kad sociologiniai Baltarusijos tyrimai rodo stiprėjančias proeuropietiškas nuotauikas šalyje.

„Praėjusių metų duomenimis atrodė, jog proeuropietiškos nuotaikos gali tuoj pralenkti prorusiškas nuotaikas. Ir sociologų išvada, jog tai lemia Lukašenkos žodžiai, kai jis supyksta ant Putino ar Kremliaus ir pasako, jog bandoma juos parklupdyti, tai labai paveikia nuotaikas“, – sako A. Kubilius.

Į tai V. Viačorka atsako pabrėždamas, jog valstybė ir visuomenė Baltarusijoje yra skirtingi dalykai.

„Ne dėl oficialios propagandos, švietimo ar informacijos Baltarusijos visuomenė tampa labiau proeuropietiška, bet dėl kontaktų su Europa. Baltarusiai yra labai atvira tauta. Lyginant su Rusija, mūsiškiai žymiai daugiau keliauja į ES šalis, taip pat ir į Lietuvą“, – teigia politikas.

Neefektyvi šalies ekonomika taip pat skatina gyvetojų suprantimą, kad perspektyvų dabartinėje situacijoje nėra daug, tačiau, anot V. Viačorkos, tikėtis permainų po Baltarusijoje rengsimų prezidento rinkimų, neverta.

„Taip vadinami pseudo rinkimai – vasaros sapnas. Tai reiškia, kad, deja, nieko nebus. Bet visada yra galimybė, kad protinga opozicijos politika, gali būti gera investicija į perspektyvą. Pamatysime, kaip bus“, – sako V. Viačorka.

Astravas bus?

R. Juknevičienės paprašytas pasvarstyti, ar Astravo atominė elektrinė prie Lietuvos sienos pradės veikti, V. Viačorka sako, kad elektrinė padarys Minską dar labiau priklausomu nuo Rusijos energetikos milžino „Gazprom“, o Kremliui projektas taip pat itin svarbus.

„Oficialusis Minskas ir Maskva norėjo naudotis Astravo atomine elektrine dėl energetinio karo, agresijos prieš ES, todėl turėti šį Rusijos geopolitinį instrumentą mūsų teritorijoje nėra gerai mūsų nepriklausomybei. Iš kitos pusės, dabar yra informacija, propaganda, kad atidarius elektrinę mažės elektros kaina“, – teigia V. Viačorka.

A.Kubiliui teigia, kad Kremliaus suteiktos paskolos Minskui elektrinėms statyboms rodo, kokia didelė yra ši geopolitinė investicija. Tačiau ar Baltarusijai pavyks ją grąžinti?

„Ši skola jau kelis kart augo. Buvo pradėta nuo kelių milijardų, dabar yra 10 milijardų. Tai yra vienas iš Kremliaus metodų, kaip turėti Baltarusiją savo įtakos sferoje. Tai ‒ Kremliaus strateginė investicija ne tik energetiniam šantažui, bet ir Baltarusijos kontroliavimui“, – sako V. Viačorka.

Jis sako, kad aštrėjant geopolitiiams procesams Baltarusijoje ir regione, pasikeitusi valdžia Minske galėtų prašyti Vakarų pagalbos, tačiau kol kas to tikėtis neverta.