LRT FAKTAI
Protestai prie parlamento Tbilisyje 2019 m. rudenį

Pasaulyje

2020.05.25 13:17

LRT FAKTAI. Kodėl Sakartvelo politikai kaltina Andrių Kubilių?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.05.25 13:17

Spalio mėnesio rinkimai Sakartvele – vienas svarbiausių šių metų politinių įvykių regione, tačiau dar neseniai trys opozicijos lyderiai sėdėjo kalėjime.

Valdantieji aiškino, kad kalėjimas politiniams varžovams niekuo nesusijęs su politika, be to, jie apkaltino susirūpinimą išreiškusius Lietuvos europarlamentarus darant neteisėtą spaudimą kitos šalies valdžiai ir teismams. LRT FAKTAI aiškinasi, kas šiandien vyksta Sakartvele.

Kaltina darant spaudimą

„Ponas Kubilius tiesiogiai kreipėsi dėl politinės intervencijos ir dėl to, kad būtų duodami nurodymai teismui, tokie pareiškimai yra išties nepriimtini“, – žurnalistams šį mėnesį sakė Sakartvelo parlamento pirmininkas Archilas Talakvadzė.

Taip jis komentavo A. Kubiliaus laišką šalies lyderiams, jame išreikštas susirūpinimas dėl kaltinimų trims opozicijos politikams ir dėl ateinančių rinkimų tvarkos. Būtent A. Kubilius yra parlamentinės asamblėjos, per kurią ES palaiko ryšį su Rytų partnerystės valstybėmis, pirmininkas.

Netrukus po to du opozicijos veikėjai sulaukė Sakartvelo prezidentės malonės ir buvo paleisti į laisvę.

Kodėl Sakartvele vėl kyla įtampa?

Vasarą Tbilisį apėmė tūkstantiniai kelias savaites trukę protestai, vienas iš protestuotojų reikalavimų buvo įvesti proporcinę rinkimų sistemą. Protestai peržengė grėsmingą ribą – susirėmimuose nukentėjo žmonės, gyventojai bandė veržtis į parlamentą.

Nauja rinkimų sistema nebūtų palanki dabar šalį valdančiai partijai „Kartvelų svajonė“, ir parlamentas nubalsavo prieš konstitucijos pokyčius. Raginamos užsienio, partijos kovo mėnesį pasirašė susitarimą, kad rinkimų sistema vis dėlto bus pakeista, tačiau vienas opozicijos politikų, buvęs ministras, balandį buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo, kaltinant jį smurtu per Tbilisio protestus. Laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs Tbilisio meras ir dar vienas opozicijos veikėjas, televizijos savininkas.

A. Kubilius: Sakartvelas įsipareigojęs

„Susitarimo neįgyvendinimas ir opozicijos narių laikymas kalėjime kenkia pačiam Sakartvelui ir aiškinimas, kad jie yra kriminaliniai nusikaltėliai, bent jau mūsų neįtikina. Mes, kaip ir Gruzija, ir Ukraina, esame iš to paties posovietinio bloko ir žinome, kaip šiuose kraštuose valdžios kartais naudoja teisingumo sistemą persekiodamos opoziciją“, – sakė europarlamentaras A. Kubilius.

Jo teigimu, su politiniais veikėjais siekiama susidoroti juos kaltinant kriminaline veikla – dalyvavimu riaušėse, nelegaliu disponavimu ginklais. Jis sako, kad šalyje pernai liepą prasidėjo nauja politinė krizė.

„Kad rinkimai būtų labiau proporciniai ir kad valdžia nustotų naudoti teisinę sistemą opozicijai persekioti – mes tuos klausimus aštriai kėlėme kartu su ES atstovais Tbilisyje. Buvo tiek mūsų raginimų, tiek JAV Kongreso atstovų, ir tada buvo pasirašytas susitarimas tarp valdžios ir opozicinių partijų.

Susitarimą labai sveikinome, bet po to prasidėjo pandemija, ir galbūt Tbilisyje valdantieji galvojo, kad niekas nematys, kas čia vyksta, ir vėl pradėjo nebeįgyvendinti to susitarimo dėl nenaudojimo teisinės sistemos prieš opoziciją“, – sako jis.

Jis patvirtino, kad tai, ką Sakartvelo parlamento vadovas pavadino „kišimusi“ į šalies politiką, buvo jo laiškai prezidentei, premjerui ir tam pačiam parlamento lyderiui.

„Nuomones visi gali pareikšti, klausimas, kiek ta nuomonė rūpi Sakartvelo vadovybei. Galų gale jie suvokia, kad prarasti tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą gali būti didelė klaida ir todėl bendrom pastangom pavyksta įtikinti, arba kad pasirašytų susitarimą, arba kad po to jį įgyvendintų.

Galų gale su Sakartvelu, ir su Ukraina ar Moldova yra pasirašytos asociacijos sutartys, ir abi pusės yra įsipareigojusios. Pats Sakartvelas yra įsipareigojęs siekti europinių standartų, ir kaip tai pavyksta įgyvendinti, turi įvertinti pati ES, tą mes ir bandome daryti“, – Europos Sąjungos poziciją aiškino A. Kubilius.

Jo teigimu, situacija Sakartvele primena Ukrainą, kai jos prezidentu buvo Viktoras Janukovičius, o opozicijos veikėjai – Julija Timošenko ir Jurijus Lutsenko – buvo nuteisti už esą kriminalinę veiklą.

Rinkimų baigtį pakoreguoti gali ir pandemija

Iki šiol Europos Sąjungos institucijos laikė rinkimų sistemą Sakartvelo vidaus politikos dalyku ir jos nekomentuodavo, sako Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūtė-Kereselidzė.

„Niekad iki šiol ES parama nebuvo sieta su konkrečiais pasiekimais, skirtingai nuo kitų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos, Sakartvelui nebuvo keliamos sąlygos paramai gauti. Galbūt tai iš dalies irgi sukėlė parlamento pirmininko reakciją ir viešą atsaką į šį kreipimąsi“, – sako Sakartvelo politikos ekspertė.

Būtent užsienio valstybių raginimai lėmė, kad „Sakartvelo svajonė“ ir opozicija pradėjo derėtis po to, kai buvo suimti politikai, teigia ji.

„Opozijos partijos kalinių paleidimą laiko antrąja susitarimo dalimi ir tvirtina, kad apie tai buvo kalbėta per derybas. Nors vadinamųjų politinių kalinių klausimas nėra įrašytas į kovo 8-osios susitarimą, jis yra susijęs su rinkimų reforma. Mažoritarinių vietų sumažinimas nepadės, jei opozicijos partijų lyderiai negalės dalyvauti rinkimuose“, – pridūrė R. Skardžiūtė-Kereselidzė ir sakė, kad situaciją padėjo sušvelninti prezidentės amnestija, nors vienas iš opozicijos lyderių dar tebėra sulaikytas.

Tuo tarpu Sakartvelo prezidentė Salomė Zourabišvili amnestiją paskelbė penktadienį.

„Sakartvele nėra „politinių kalinių“, – paskelbė ji „Twitteryje“.

R. Skardžiūtė-Kereselidzė sako, kad rinkimų kampanijai Sakartvele ne į naudą išeis koronaviruso pandemija. Pavasarį turėjo prasidėti susitikimai su rinkėjais, važinėjimai po regionus, vieši renginiai – tačiau dabar miestai uždaryti, susisiekimas apribotas, o kampanijas teko perkelti į internetinę erdvę.

„Tokie metodai Sakartvele dar mažai naudoti, bet ne visi gyventojai turi vienodą priėjimą prie interneto, socialinių tinklų – gyvas bendravimas, rinkėjų lankymas buvo itin svarbūs mažoms partijoms. Vos kelios partijos turi pakankamai narių ir resursų pritraukti palaikymo, reikalingo rinkimams laimėti“, – sako ji.

Pasak R. Skardžiūtės-Kereselidzės, jei rinkimų reforma ir pandemijos suvaržymai užsitęs, galima tikėtis, kad į parlamentą pateks nedaug partijų – sėkmė tvarkantis su pandemija greičiausiai dar labiau sustiprins valdančiųjų pozicijas.

„Mažoms partijos ir naujiems politiniams veikėjams reikia tikėtis, kad bus pakankamai laiko savo platformas pristatyti rinkėjams, ir kad rinkimų reforma iš tikrųjų įsigalios, nepaisant sunkumų“, – sako ji.

Vienpusiška ir šališka informacija

Sakartvelo parlamento pirmininko žodžiai, kad europarlamentaras A. Kubilius darė spaudimą šalies politikai ir teismams nėra tiesa ta prasme, jog jis išsiuntė laišką politiniams lyderiams, primindamas apie jau įvykusį susitarimą tarp šalies politikų. Jis taip pat primena, kad Sakartvelas pasirašė Asociacijos sutartį – tai reiškia atitinkamus įsipareigojimus, kuriuos stebi ir Europos Sąjunga.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra