Pasaulyje

2020.05.25 19:53

Sausasis įstatymas: kaip prieš šimtą metų mėginta prievarta išblaivinti amerikiečius

Voice of America, LRT.lt 2020.05.25 19:53

Koronaviruso pandemija ir dėl jos įvestas karantinas privertė daugelį Jungtinių Valstijų barų ir naktinių klubų užsidaryti ir užkelti kėdes ant stalų, rašo „Voice of America“.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Voice of America“ originalus kūrinys.

Prieš šimtą metų tavernos JAV taip pat ištuštėjo ir užsidarė, kai 1920 m. priimtu Volsteado įstatymu, geriau žinomu kaip Prohibicija, buvo uždrausta ir kriminalizuota bet kokio alkoholio gamyba, pardavimas ar transportavimas.

Pirmieji raginimai uždrausti demoniškąjį romą JAV pasigirdo dar šeštajame 19 a. dešimtmetyje. Dievobaimingos moterėlės inkštė, kad viskis paverčia vyrus valkatomis ir girtuokliais. Jų teigimu, gėrimas veda link smurto ir skurdo, ardo šeimas.

Blaivybės sambūriai, kovos su salūnais lygos ir į tavernas įsiveržiančios bei viskio butelius daužančios moterys iš baro šeimininko galvos skausmo tapo teisėtu politiniu judėjimu.

„Prohibiciją iš esmės nulėmė tam tikrų gyventojų grupių, nors visiškai nėra jokių įrodymų, kad jos atstovavo daugumą, įsitikinimas, kad alkoholis yra blogis ir turi būti su šaknimis išrautas iš amerikiečių gyvenimo“, – aiškina į „The New York Times“ bestselerių sąrašą patekusios knygos „Paskutinis šauksmas: Prohibicijos iškilimas ir žlugimas“ (angl. „Last Call: The Rise and Fall of Prohibition“) autorius Danielis Okrentas.

D. Okrento teigimu, aludariai ir degtindariai organizavo įvairias kampanijas, mėgindami nurungti prieš alkoholį nusistačiusius politikus, populiariai vadinamus „sausaisiais“, net bandė klastoti rinkimų rezultatus. Tačiau, anot knygos autoriaus, šių dviejų pramonės šakų atstovai nesugebėjo pirmiausia įveikti tarpusavio nesutarimų.

„Aludariai aiškino, kad pirmiausia reikia stabdyti degtindarius, kad šie neplatintų viskio, nes alus, anot jų, yra sveika. Alus – tai skysta duona. Degtindariai nekentė aludarių už tai, kad šie akcentuoja šią takoskyrą. Taigi akivaizdu, kad jie tiesiog negalėjo tarpusavyje koordinuoti veiksmų“, – sako D. Okrentas.

Pirmaisiais Prohibicijos metais alkoholio suvartojimas Jungtinėse Valstijose iš tiesų smuko, tačiau netrukus bandymai apeiti įstatymą daugeliui šalyje tapo tiesiog gyvenimo būdu.

Spykyziais (angl. „speak easy“ – lengvai kalbėk) vadinami salūnai it grybai po lietus dygo didžiuosiuose miestuose.

Vonios ilgam užmiršo savo pirminę paskirtį ir tapo milžiniškais namudinio alkoholio, kurio gamyboje neretai būdavo panaudojamas ir benzinas ar medžio spiritas, laikymo rezervuarais.

Staiga labai madingi pasidarė platūs paltai ir ilgi batai, mat juose nesunkiai buvo galima paslėpti plokščią alkoholio buteliuką. Vyrai vis dažniau pradėjo vaikščioti pasiramsčiuodami lazdomis, nes tuščiavidures jų ertmes buvo galima užpildyti viskiu.

Pagautieji vartojant alkoholį nė nemirktelėdami tvirtino, kad tinktūra geriama „medicininiais tikslais“.

Daugelis alkoholio kontrabandininkų, spykyzių savininkų ir viskio perpardavinėtojų buvo glaudžiai susiję su organizuotu nusikalstamumu. Tokius vardus kaip Alas Capone, Bugsas Moranas ar Olandas Schultzas žinojo ir senas, ir jaunas, nes jie buvo iš alkoholio turtus susikrovusios legendos. Viskio kontrabanda užsiimančių nusikaltėlių skaičius gerokai viršijo su jais narsiai kovojusių federalinių agentų skaičių.

D. Okrento teigimu, ilgai netruko, kol Prohibicija tapo visiškos pajuokos objektu.

„Bet kas bet kuriuo paros metu galėjo gauti išgerti, – sako jis. – Galima buvo ateiti 10 valandą ryto ir gauti išgerti. Penkiolikmetis galėjo gauti išgerti. Jokio reglamentavimo nebuvo. Kaip sakė H. L. Menckenas, Baltimorėje sunku buvo gauti alkoholio, jei nepažinojote policininko ar teisėjo.“

Į JAV atvykę užsieniečiai Prohibiciją laikė visišku absurdu.

„Winstonas Churchillis – o jūs puikiai galite įsivaizduoti, ką jis galvojo apie Prohibiciją – trečiojo dešimtmečio antroje pusėje atvyko į JAV ir keliavo po vakarinę šalies dalį. Jis atvyko į Vašingtono valstiją ir pirmasis žmogus, padavęs jam nelegalaus alkoholinio gėrimo buvo muitinės pareigūnas. Kartu su sūnumi Randolphu jie keliavo į pietus palei vakarinę pakrantę ir be jokių problemų vos užsinorėję galėjo gauti alkoholio“, – pasakoja D. Okrentas.

Anot jo, Prohibiciją galutinai palaidojo Didžioji depresija. „Vyriausybė tuo metu jau buvo ištuštinusi visas atsargas, tad kažkas pasiūlė: „Yra vienas būdas gauti papildomų lėšų – apmokestinti legalų alkoholį“, – sako knygos apie sausąjį įstatymą autorius.

Kai prieš 1931 m. beisbolo Pasaulio serijos rungtynes stadione pasirodė prezidentas Herbertas Hooveris, ištroškę aistruoliai jį pasitiko garsiu švilpinu ir skanduotėmis: „Norim alaus!“

H. Hooveris buvo „sausasis“. Franklinas Rooseveltas buvo „šlapiasis“, tad kai 1932 m. jis nurungė H. Hooverį prezidento rinkimuose, tapo aišku, kad Prohibicijos dienos suskaičiuotos.

Priėmus 21-ąją pataisą, buvo panaikinta 18-oji ir 1933 m. gruodį alkoholio vartojimas Jungtinėse Valstijose vėl tapo legalus.

Šiandieninis alkoholio prekybos ir vartojimo reglamentavimas, įskaitant mokesčius, amžiaus ribojimus, nustatytas barų darbo valandas ir ribotas jų atidarymo šalia bažnyčios ar mokyklos galimybes, galima sakyti, yra pagirių po Prohibicijos rezultatas.

D. Okrentui ironiška atrodo tai, kad šiandien, kai alkoholis yra legalus, gauti išgerti yra sunkiau, nei trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai alkoholio vartojimas buvo griežtai draudžiamas.