Pasaulyje

2020.05.24 14:01

Kas vyksta Pakistane – valdžia kaltinama po COVID-19 priedanga užgniaužianti demokratiją

Valdydamas geležiniu kumščiu, Pakistano karinis diktatorius Pervezas Musharrafas nuvertė išrinktą Vyriausybę, atleido teisėjus, sustabdė konstitucijos veikimą ir įvedė nepaprastosios padėties režimą.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL)“ originalus kūrinys.

1999 m. generolo P. Musharrafo be kraujo praliejimo įvykdytas valstybės perversmas grąžino valdžią kariškiams, kurie, surengę net tris perversmus, šalį valdė maždaug pusę iš 73 valstybės gyvavimo metų.

Kai dėl didelio masto protestų 2008 m. P. Musharrafas buvo priverstas atsistatydinti, naujoji civilinė Pakistano Vyriausybė ir opozicinės partijos susivienijo, kad užkirstų kelią kariškių bandymams vėl paimti valdžią į savo rankas.

2010 m. prezidentas Asifas Ali Zardari įgyvendino plačios apimties konstitucinę reformą, kuria buvo panaikintos karinių diktatorių įvestos pataisos, leidusios jiems sukoncentruoti valdžią ir įteisinti įvykdytus valstybės perversmus.

Remiantis 18-ąja pataisa, prezidentas neteko teisės paleisti parlamentą ir savo nuožiūra įvesti nepaprastąją padėtį. Buvo panaikinta teismų jurisdikcija įteisinti konstitucijos veikimo stabdymą. Dalį įgaliojimų prezidentas perdavė ministrui pirmininkui ir jo suformuotai Vyriausybei.

Pagal šią pataisą daugiau galių buvo suteikta regionams, atkurta parlamentinė demokratija, generolams užkirstas kelias nuversti civilinę valdžią.

Šiandien, praėjus dešimtmečiui po šio lemiamo lūžio, vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad kariuomenės remiamo ministro pirmininko Imrano Khano Vyriausybė siekia atšaukti šias 220 mln. gyventojų turinčią Pietų Azijos šalį į demokratiją atvedusias pataisas.

Valdančioji „Tehrik-e Insaf“ partija (PTI) ragina peržiūrėti ir ištaisyti tai, ką ji laiko 18-osios pataisos trūkumais, įskaitant įstatymų leidimo ir finansų valdymo įgaliojimų grąžinimą federalinei valdžiai.

Vyriausybė atkreipia dėmesį į besitęsiančią koronaviruso pandemiją, teigdama, kad minėta konstitucijos pataisa apribojo federalinės vyriausybės įgaliojimus sukurti nacionalinę kovos su COVID-19 strategiją. Gegužės 14 d. Pakistane oficialiai buvo užregistruota 35 tūkst. užsikrėtimo ir 770 mirties nuo koronaviruso atvejų.

Kritikai ir opozicijos partijos kaltina Vyriausybę pasinaudojus pandemija kaip pretekstu sumenkinti įstatymų galią ir dar kartą įtvirtinti visos šalies valdymą iš vieno politinio centro.

Vašingtone įsikūrusio Woodrow Wilsono tarptautinio mokslininkų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Pietų Azijos klausimais Michaelas Kugelmanas teigia, kad pataisos galiojimo apribojimas „prilygtų demoralizuojančiam demokratinių jėgų sutriuškinimui valstybėje, kur tokios jėgos ne vienerius metus kovojo, siekdamos tvirtesnių pozicijų“.

„18-oji pataisa ilgą laiką buvo laikoma drąsiu pasiekimu, liudijančiu realų tvirtos demokratijos potencialą Pakistane“, – sako jis.

Silpnosios vietos

Valdančioji PTI partija apie 18-osios pataisos peržiūrą ir galimą keitimą kalba nuo tada, kai prieš dvejus metus atėjo į valdžią.

Opozicijos politikai kaltina įtakingus kariškius manipuliacijomis 2018 m. rinkimuose, padėjusiomis PTI laimėti.

Pakistane prasidėjus koronaviruso pandemijai, I. Khano Vyriausybė vis garsiau kritikuoja reformas, suteikusias regionams daugiau galių ir išteklių.

Gegužės 1 d. Informacijos ministras Shibli Farazas įspėjo, kad Pakistanas dėl koronaviruso susiduria su „precedento neturinčiais“ iššūkiais, o pataisa yra surišusi federalinės Vyriausybės rankas ir, kaip apgailestavo ministras, palikusi vienintelę galimybę – „leisti politikos gaires“.

Gegužės 12 d. Užsienio reikalų ministras Shahas Mehmoodas Qureshi teigė, kad Vyriausybė nenorinti visiškai atsisakyti šios pataisos, tačiau reikėtų „peržiūrėti ir pataisyti jos silpnąsias vietas“.

Federalinė Vyriausybė kritikuojama dėl netinkamo infekcijos protrūkio valdymo ir tik dalinio karantino įvedimo.

Sindho provinciją, kurioje įsikūręs šalies pramonės ir finansų centras Karačis, valdanti opozicinė Pakistano liaudies partija (PPP) įvedė griežtą karantiną ir buvo giriama už sėkmingą krizės suvaldymą.

Nedemokratiniai elementai

Opozicinės partijos pasmerkė vyriausybės raginimus peržiūrėti 18-ąją pataisą.

Opozicinę Pakistano musulmonų lygos „Nawaz“ (PML-N) partiją atstovaujantis buvęs parlamento narys Ahsanas Iqbalas RFE / RL teigė, kad vyriausybė minėtos pataisos peržiūrėjimą „inicijuoja, siekdama užmaskuoti nevykusį šalies valdymą“.

Valdančioji PTI partija vis daugiau dėmesio susilaukia dėl nedžiuginančių šalies ekonominių rezultatų, kuriuos dar labiau pablogino prasidėjęs koronaviruso protrūkis.

„Pakhtunkhwa Milli Awami“ partijos narys Senatorius Usmanas Khanas Kakaras RFE / RL teigė, kad bet kuri partija, parėmusi konstitucijos pataisos keitimą, pakenktų šalies nacionaliniams interesams, bet pirmiausia – tautinių mažumų, tokių kaip etniniai beludžiai, puštūnai ir sindhai, interesams.

„Pataisos atšaukimas ar keitimas turėtų rimtų atgarsių“, – sakė jis.

Buvęs senatorius Afrasiabas Khattakas yra vienas iš tų, kurie kūrė 18-ąją pataisą.

A. Khattakas kaltina kariškius, bandant prastumti pataisos peržiūrėjimą.

„18-oji pataisa buvo didžiulis žingsnis į priekį, įtvirtinant demokratiją Pakistane, – sakė jis RFE / RL. – Tačiau nedemokratiniai elementai, besipriešinantys provincijų autonomijai, yra nusistatę prieš šią pataisą.“

Jis taip pat teigė, kad Vyriausybė naudojasi koronaviruso protrūkiu kaip „nevykusiu pasiteisinimu“, siekiant sumenkinti aptariamos pataisos svarbą, ir pridūrė, kad jei Islamabadas iš tiesų būtų rimtai svarstęs vieningos kovos su infekcija strategijos kūrimą, jis tą galėjo padaryti per parlamentą.

Valdančioji PTI partija nei Nacionalinėje Asamblėjoje, nei Senate neturi dviejų trečdalių daugumos, kurios jai prireiktų 18-ajai konstitucijos pataisai atšaukti ar keisti. Vyriausybė teigė ketinanti tartis su regionų valdžios institucijomis ir opozicijos partijomis dėl galimų pataisymų šiame įstatyme.

A. Khattakas teigė nuogąstaujantis, kad opozicijos partijos „jau ne kartą yra pasidavusios valdančiosios partijos spaudimui, todėl negalima atmesti galimybės, kad ir šį kartą jos nusileis valdantiesiems ir pritars pataisos keitimui ar atšaukimui“.

„Pavojingas“ žingsnis

Pakistano kariškiai, kurie ir taip per daug kišasi į šalies vidaus ir užsienio reikalus, teigia neprieštaraujantys 18-osios pataisos nuostatoms.

Tačiau analitikai tvirtina, kad kariuomenė siekia ją susilpninti, nes ji trukdo kariškiams daryti įtaką politikoje ir neleidžia perimti nacionalinių išteklių kontrolės.

Armija susikirto su I. Khano pirmtaku Nawazu Sharifu, bandžiusiu pažaboti tradicinį kariškių dominavimą šalies politikoje. Tris kadencijas ministro pirmininko pareigas ėjęs N. Sharifas 2017 m. Aukščiausiojo teismo sprendimu buvo pašalintas iš posto.

Šių metų pradžioje dėl korupcijos septynerius metus kalėti nuteistas N. Sharifas neigė bet kokią savo kaltę, aiškindamas, kad neva slaptas kariuomenės ir teismų sąmokslas jam kainavęs postą.

Anot M. Kugelmano, kariškiai ir valdančioji partija sutaria daugeliu klausimų, o civilinė šalies vadovybė yra linkusi suteikti armijai daugiau erdvės politikoje.

„Kariuomenė šiuo metu įgyja vis didesnį pagreitį, o PTI Vyriausybė, skirtingai nuo savo pirmtakių, sudaro sąlygas karinėms pajėgoms įgyvendinti savo augančias politines ambicijas, – aiškina jis. – Todėl panašu, kad šiuo metu yra tinkamas metas kariuomenei pasinaudoti dabartine civiline valdžia ir pabandyti atsikratyti vieno iš svarbiausių ir demokratiškiausių pastarojo meto Pakistano įstatymų.“

Kariuomenės vadas generolas Qamaras Javedas Bajwa 2018 m. kovą vykusiame ne spaudai skirtame susitikime su žurnalistais neva pasakęs, kad 18-oji pataisa yra „kur kas pavojingesnė už Sheikho Mujiburo Rehmano šešis punktus“.

S. M. Rehmanas buvo Bangladešo, kuris po nuožmaus karo 1971 m. išsikovojo nepriklausomybę, įkūrėjas. Jo „šeši punktai“ buvo didesnės autonomijos reikalavimas, paskelbtas likus penkeriems metams iki bengalų nepriklausomybės karo.

Pakistano kariškiai teigė, kad Q. J. Bajwa pastaba buvo išimta iš konteksto.