Pasaulyje

2020.05.26 21:37

Rusijoje padaugėjo smurto prieš moteris, bet politikai tai neigia ir kaltina žiniasklaidą „šeimų griovimu“

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.05.26 21:37

Paskelbus įsakymą likti namuose, Jevgenija liko įkalinta viename bute su smurtautoju, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (RFE/RL).

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Vyras ją sumušė prieš dvi savaites, tad moteris buvo tikra, kad tai gali bet kada pasikartoti. Ji jau buvo pradėjusi kurti planus, kaip nuo jo pasprukti.

„Jei ne karantinas, galbūt man būtų pavykę išvengti šios situacijos,“ – telefonu iš Jekaterinburgo RFE/RL aiškina Jevgenija.

Kivirčas kilo dėl pakelio sviesto. Moteris, taupydama pinigus, nupirko pigesnį, nes abu su vyru prarado darbus, o jis pasiuto. Jevgenija išbėgo iš buto, užrakino duris iš išorės ir iškvietė policiją.

„Šį kartą norėjau eiti iki galo, – pasakoja ji. – Man būtų užtekę drąsos pateikti pareiškimą policijai, išsiimti sužeidimų abdukciją, palikti jį, pasirūpinti, kad jis dingtų iš mano gyvenimo.“

Tačiau atvykę pareigūnai moters nuogąstavimų nesuprato. Jie atsisakė suimti vyrą ir liepė jiem susitaikyti. Galiausiai Jevgenija susirado rajone patruliavusį vyresnį pareigūną, kuris priėmė jos pareiškimą ir nuvežė moterį į ligoninę.

Moteris apsistojo pas draugę, kad nereikėtų matytis su vyru. Dėl rizikos užsikrėsti COVID-19 ir mobilumo ribojimų, įvestų, siekiant stabdyti koronaviruso plitimą, ji negalėjo išvykti pas kitame mieste gyvenančius gimines.

Tačiau ji neatsisakė reikalavimo nutraukti ryšius su vyru. „Jo draugai ir giminės kaip visada kaltina mane, – sako Jevgenija. – Mano vyras visuomet aiškina, kad aš jį privedu iki tokios būsenos, kad aš pati kalta dėl to, kad esu mušama.“

Kultūriniai karai

Jevgenijos, kuri pageidavo, kad dėl saugumo jos pavardė nebūtų viešinama, istorija panaši į daugelio smurtą artimoje aplinkoje patiriančių Rusijos moterų istorijas. Įvedus griežtas karantino sąlygas, ši problema išryškėjo ir daugelyje kitų šalių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo apie staigų smurto artimoje aplinkoje atvejų augimą balandį ir nurodė, kad tuo laikotarpiu moterų pagalbos skambučių skaičius Europos Sąjungos (ES) šalyse išaugo net 60 proc.

Tačiau Rusijoje skaičiai, liudijantys apie smurto artimoje aplinkoje atvejų augimą, peraugo į akivaizdų ir ilgalaikį kultūrinių vertybių susidūrimą, išryškinantį neįveikiamą takoskyrą tarp moterų teisių gynėjų, įspėjančių apie vis gilėjančią socialinę problemą, ir konservatyvių jų oponentų, teigiančių, kad toks terminas kaip „smurtas artimoje aplinkoje“ iš viso neturėtų egzistuoti.

„Tai yra iš oro sukurta problema, – sako parlamento žemuosiuose rūmuose dirbantis įstatymų leidėjas Vitalijus Milonovas, garsėjantis pasisakymais prieš homoseksualių asmenų teises ir liberalias vertybes. – Smurtas yra baustinas nusikaltimas. Kodėl dar turėtume išskirti smurtą artimoje aplinkoje?“

Kartu su kitais konservatyviais įstatymų leidėjais V. Milonovas kreipėsi į Rusijos generalinę prokuratūrą, reikalaudamas pradėti tyrimą dėl naujienų agentūrų, skelbiančių, kad išaugo smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius, nes, anot jo, tokie tvirtinimai „griauna šeimą kaip instituciją“.

Įstatymų leidėjų požiūris atspindi garsiai savo pažiūras reiškiančios Rusijos visuomenės mažumos nuomonę, kurią neoficialiai palaiko ir Rusų stačiatikių bažnyčia, siūlomas kovos su smurtu artimoje aplinkoje priemones vadinanti bandymu griauti vadinamąsias „tradicines“ vertybes.

Pastarojo meto nepasitenkinimo pliūpsnį išprovokavo balandžio 22 d. verslo dienraštyje RBC pasirodęs straipsnis, kuriame teigiama, kad moterų skambučių į šalies mastu veikiančias karštąsias pagalbos linijas skaičius išaugo net 24 proc.

Įrodymų apie prastėjančią situaciją šioje srityje pateikia ne vien žiniasklaida ir pilietinė visuomenė. Gegužės 5 d. Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova pranešė apie pustrečio karto nuo kovo pabaigoje įvesto karantino pradžios išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių. „Perspektyvos nenuteikia optimistiškai“, – sakė ji valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.

Tuo tarpu V. Milonovas pateikia visiškai kitokius skaičius. Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad užregistruoto „smurto šeimoje ir namų aplinkoje“ atvejų skaičius šiais metais net 13 proc. mažesnis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Moterų teisių aktyvistai teigia, kad šie skaičiai visiškai neatspindi realybės. Jie aiškina, kad tik nedaugelis smurtą patiriančių Rusijos moterų apie tai praneša policijai, o net ir pranešus, pareigūnai, dėl administracinės naštos ir didelės tikimybės, kad įtariamas smurtautojas bus išteisintas, dažnai atsisako pateikti kaltinimus ar atlikti tyrimą. 2017 m. vasarį prezidento Vladimiro Putino pasirašytas smurtą artimoje aplinkoje dekriminalizuojantis įstatymas, kritikų teigimu, sukūrė šalyje smurtautojo nebaudžiamumo atmosferą.

Jų nuomone, karantino priemonės, kurių buvo imtasi pandemijos metu, išeiti iš namų ir ieškoti pastogės kitur negalinčias moteris įstūmė į dar pavojingesnę situaciją.

„Smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius krito dėl to, kad moterys bijo kviesti policiją, – sako Smurto prevencijos regioninio centro direktorė Jelena Zolotilova. – Paskambinti ji galėtų tik vyrui išėjus. Bet kurgi jis eis?“

„Šiuo metu realiai moterims niekuo padėti negalime“

Telefonu iš Rostovo prie Dono, kur įsikūrusi organizacija, J. Zolotilova pasakojo, kad neseniai jiems paskambino apsvaigusio vyro sumušta ir su neįgaliu sūnumi ir anyta namuose palikta moteris. Ji negali išeiti iš namų dėl griežtų karantino sąlygų, kurių pažeidimas užtraukia mažiausiai 4 tūkst. rublių (50 eurų) baudą. Tačiau ji taip pat baiminasi, kad vyrui grįžus, smurtas tęsis.

J. Zolotilovos atstovaujama nevyriausybinė organizacija turi trijų kambarių butą, kuris pasitarnauja kaip prieglauda smurto artimoje aplinkoje aukoms. Tačiau šiuo metu ten jau gyvena viena moteris, o tai reiškia, kad dėl karantino J. Zolotilova negali minėtai sumuštai moteriai pasiūlyti apsigyventi kitame to buto kambaryje.

„Šiuo metu realiai moterims padėti negalime. Visi viešbučiai uždaryti, neturime pakankamai lėšų, kad galėtume išnuomoti daugiau butų, o Rostove prie Dono krizių centro nėra, – aiškina ji. – Anksčiau siųsdavome moteris į kitus regionus, bet šiuo metu tiesiog niekuo negalime padėti.“ Todėl ji ir organizacijoje dirbantys savanoriai siūlo tiktai žodinę pagalbą, telefonu pataria, kaip elgtis.

Centras ANNA – moterų teises ginanti nevyriausybinė organizacija, kurią V. Putinas priskyrė „užsienio agentams“, nes ji iš dalies yra finansuojama užsienio valstybių lėšomis – RFE/RL teigė, kad nuo tada, kai kovo mėnesį Rusijoje prasidėjo koronaviruso epidemija, moterų skambučių organizacijos karštuoju pagalbos telefonu padaugėjo 31 proc. Direktoriaus pavaduotojo Andrejaus Sinelnikovo teigimu, vasarį jie sulaukė 2 050 skambučių, o balandį šis skaičius išaugo iki 2 682.

„Mūsų konsultantai tikrąja to žodžio prasme atakuojami skambučiais, – teigia jis. – Atsakyti pavyksta tik į maždaug 20 proc. įeinančių skambučių.“

Gavęs kovos su smurtu prieš moteris kampanijas organizuojančio britų kosmetikos gamintojo AVON finansinę paramą, centras ANNA padvigubino dirbančiųjų skaičių ir šiuo metu samdo daugiau kaip 20 nuotoliniu būdu visoje Rusijoje dirbančių darbuotojų ir savanorių. Iki šiol nuo 7 iki 21 valandos veikusi karštoji telefono linija netrukus bus pasiekiama visą parą.

Siūlomas smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris Rusijos teisinę sistemą priartintų prie daugelio Vakarų valstybių sistemų, užstrigo parlamente. Tuo tarpu grupelė už šio įstatymo priėmimą pasisakančių parlamentarių paprašė Vyriausybės atleisti smurto artimoje aplinkoje aukas nuo bausmės už karantino taisyklių pažeidimą.

Viename Sibiro mieste dėl seksualinio priekabiavimo policijai pasiskundusios septyniolikmetė ir aštuoniolikmetė buvo nubaustos už karantino taisyklių pažeidimą. Panašių scenarijų minėtos parlamento narės ir kiti moterų teisių aktyvistai norėtų išvengti. Priekabiavimu prie merginų įtariamas vyras buvo sulaikytas.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų (Federacijos Tarybos) pirmininkė Valentina Matvijenko pažadėjo, kad įstatymų leidėjai grįš prie smurto artimoje aplinkoje įstatymo svarstymo, pasibaigus pandemijai. „Abejoju, ar bus smarkus smurto artimoje aplinkoje atvejų augimas, – balandžio 22 d. kalbėdama su RBC sakė ji. – Atvirkščiai, šeimos stengsis šį sudėtingą laikotarpį ištverti kartu.“

Už smurtą artimoje aplinkoje draudžiantį įstatymą pasisakančios parlamentarės Oksanos Puškinos prognozės kur kas niūresnės.

„Jei nepriimsime šio įstatymo, pandemijos pasekmes „srėbsime“ dešimtmečiais“, – sakė ji.