Pasaulyje

2020.05.24 16:40

Politologas Nye: pasaulis turi rimčiau žiūrėti į silpstančią Rusiją

Vienas iškalbingiausių pasaulinės „tarpusavio priklausomybės“ tarptautiniuose reikaluose šalininkų Josephas Nye įspėja, kad Jungtinės Valstijos ir visas likęs pasaulis turėtų „kur kas rimčiau“ žiūrėti į Rusiją.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL)“ originalus kūrinys.

Politologas, kurio įtaka padėjo formuoti Vakarų mąstymo būdą paskutiniuose Šaltojo karo etapuose, atmetė būgštavimus, kad transatlantinių ryšių sąskaita Europa gali siekti gerokai sustiprinti ryšius su Rusija ar Kinija.

„Aš manau, kad iš esmės europiečiai nėra tiek susižavėję Kinija ir taip pat manau, kad vis dar turi tam tikrų nuogąstavimų dėl Rusijos, – gegužės 11 d. interviu RFE / RL Balkanų tarnybai kalbėjo buvęs Harvardo universiteto Johno. F. Kennedy valdymo mokyklos dekanas J. Nye. – Be abejo, Europa yra išorinių valstybių tarpusavio kovos centras, tačiau niekaip neįžvelgiu, kad susidariusi situacija kuo nors primintų, pavyzdžiui, šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį.“

Kalbėdamas apie tarptautinę įtaką, atsižvelgiant į besitęsiančios pasaulinės koronaviruso pandemijos sukeltą krizę ir dabartinės JAV administracijos pasirinktą „pirmiausia Amerika“ darbotvarkę, J. Nye atkreipė dėmesį į kliūtis, su kuriomis Rusijos vadovai susiduria šiuo klausimu, ir teigė nematąs „ryškesnių poslinkių“ JAV ir Kinijos pusiausvyroje.

Būdamas vienu iš 8 deš. neoliberalizmo kūrėjų, J. Nye pasisako už „tarpusavio priklausomybę“ tarptautinėje arenoje.

Jo idėjos laikomos panašiomis į užsienio politikos principų organizavimą keliose demokratų dominuojamose prezidento administracijose ir dažnai prieštarauja neorealizmui, kuris akcentuoja šalies karinės galios vaidmenį, siekiant tam tikrų tikslų užsienyje.

J. Nye yra aršus JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikas.

Prieš dešimtmetį jis įvedė į vartoseną „išmaniosios galios“ terminą, apibūdinantį polinkį labiau kliautis tikslia informacija ir kultūriniais bei politiniais argumentais, kurie papildytų karinę jėgą, įgyvendinant užsienio politikos tikslus.

RFE / RL J. Nye teigė esąs įsitikinęs, kad nuo 2015 m., kai savo knygos antrašte jis uždavė klausimą „Ar Amerikos amžius jau baigėsi?“, „JAV minkštosios galios susilpnėjo“.

Silpstanti, pavojinga

Tačiau jis taip pat teigė, kad žmonės Lenkijoje ir kitose Vidurio Europos valstybėse neabejotinai pasakytų, jog neįsivaizduoja sąjungos su Rusija.

J. Nye atkreipė dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Europa remia JAV ir NATO įsitraukimą, tačiau pridūrė, kad Rusijos taip pat negalima ignoruoti. „Manau, kad į Rusiją reikėtų žiūrėti labai rimtai“, – kalbėjo jis.

Politologas Rusiją pavadino „silpstančia valstybe“ dėl to, kad pastaruoju metu šalis kasmet praranda apie 750 tūkst. jos darbo jėgą sudarančių žmonių ir negeba „pertvarkyti savo ekonomikos iš energija paremtos į šiuolaikinėmis technologijomis grįstą“.

Tačiau bet kuriuo atveju tai yra labai didelė, „daug talentingų žmonių“ ir branduolinį arsenalą turinti šalis, pridūrė jis.

„Kad ir kaip ten būtų, kartais būtent silpstančios šalys yra pavojingiausios, nes jos yra labiausiai linkusios rizikuoti, – aiškino J. Nye. – Todėl nevertėtų pašalinti Rusijos iš radaro ekrano; tai yra šalis, kurią turėtumėme vertinti kur kas rimčiau.“

Santykius su Vakarais Maskva vis išbando Rusijos karinėmis užmačiomis, tokiomis kaip Ukrainai priklausančio Krymo aneksija, tačiau taip pat ir nepaliaujamu taikių disidentų persekiojimu ir kitais žmogaus teisės pažeidimais bei, kaip įtariama, Rusijos inicijuotomis žmogžudystėmis ir pasikėsinimais, įskaitant ir naujausius kaltinimus dėl neva Rusijos žvalgybos agento į Prahą atsivežto ricino.

ES problemos vidinės, ne išorinės

Tuo tarpu Kinija vis daugiau investicijų ir paskolų nukreipia į Europą, pirmiausia, į narystės ES siekiančias Balkanų šalis, o šiuo metu viešai skelbiasi aukojanti ir parduodanti medicinines priemones Europai, kovojančiai su koronavirusu – iš Centrinės Kinijos pasklidusia infekcija, kuria iki gegužės 17 d. pasaulyje jau buvo užsikrėtę 4,8 mln. žmonių ir kuri nusinešė daugiau kaip 315 tūkst. gyvybių.

Paklaustas apie pastarojo meto Rusijos ir Kinijos pastangas didinti įtaką Europoje, J. Nye atmetė mintį, kad Europa blaškosi, neapsispręsdama, kam suteikti pirmenybę.

Tokie dalykai kaip dujotiekio tiesimo politika ar nesutarimai dėl Kinijos technologijų, kaip antai „Huawei“ 5G įrangos, naudojimo „tikrai nėra Europą suskaldyti galinčios problemos“.

„Mane kur kas labiau neramina pačios Europos reakcija į koronavirusą“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į nesutarimus dėl pagalbos po COVID-19 pandemijos atsigaunančioms šalims.

J. Nye teigia, kad vidiniai nesutarimai kelia kur kas didesnę grėsmę ES nei bet kokie išorės jėgų manevrai.

„Viliuosi, kad europiečiai ras būdų įsteigti atsigavimo po COVID-19 fondą ir sugebės pagelbėti su rimtesniais sunkumais susiduriančioms [Europos] šalims ir tokiu būdu Europa tik dar labiau sustiprės, – kalbėjo jis. – Šis aspektas mane neramina kur kas labiau nei rusų, kinų ir amerikiečių tarpusavio konkurencija“.

Tuo tarpu, anot J. Nye, „kinai bando pasinaudoti ekonomine pažanga ir įgyti daugiau įtakos Europoje... Pažiūrėkite, kaip Europa reaguoja į Kinijos minkštųjų galių iniciatyvas pandemijos metu. Ji juk neužkibo ant Kinijos propagandos kabliuko“.

Bendradarbiaujanti konkurencija

Po keletą metų trukusių prekybos karų pasirašiusi prekybos susitarimą su Kinija, D. Trumpo administracija iš karto apkaltino Kinijos pareigūnus melavus ir slėpus informaciją, tokiu būdu prisidėjus prie COVID-19 pandemijos plitimo ar net apskritai ją sukėlus, nes neva yra duomenų, kad virusas išplito iš laboratorijos Uhane.

Nenuostabu, kad dvišaliai santykiai atsidūrė aklavietėje, o dviejų galingiausių pasaulio ekonomikų bendradarbiavimas apskritai gali nutrūkti.

J. Nye kaltina ir Kiniją, ir JAV „neigimu“ ir „kaltės permetinėjimu“ nuo pat pandemijos pradžios, atkreipdamas dėmesį į smūgius, kuriuos patyrė abiejų šalių „minkštosios galios“ ir ekonomikos.

Tačiau jis taip pat tvirtino nejaučiantis kokių nors „ryškesnių poslinkių“ šių valstybių įtakos pasaulyje srityje.

J. Nye teigia, kad Vašingtonas ir Pekinas turėtų bendradarbiauti, sprendžiant tokias problemas kaip pandemija ar klimato kaita. Jis tai įvardina kaip „ekologinės globalizacijos“ klausimus, kurie nekur nedings net ir silpnėjant „ekonominei globalizacijai“.

„Nei JAV, nei Kinija negali šių problemų išspręsti pavieniui, – teigė jis. – Todėl manau, kad netrukus vietoje Šaltojo karo stebėsime labai keistą sumišusią situaciją, man atrodo, kad turėsime tai, ką aš vadinu „bendradarbiaujančia konkurencija“: bus sričių, kur konkuruosime, tačiau bus ir tokių sričių, kur būsime priversti bendradarbiauti.“

Politologas atkreipė dėmesį į „gilius skirtumus“ tarp šių dviejų šalių, įskaitant teritorinius klausimus, tokius kaip Taivanas, ir „ideologinius nesutarimus“, kaip antai, bausmės disidentams ar priverstinis šimtų tūkstančių uigūrų (Vakarų Kinijoje gyvenančios musulmonų mažumos) įkalinimas.

Tačiau jis atmetė bet kokias kalbas apie šeštojo dešimtmečio stiliaus JAV–Sovietų Sąjungos Šaltąjį karą, šįkart tarp Pekino ir Vašingtono.

„Man atrodo, kad JAV ir Kinijos santykiuose matysime selektyvų atsiribojimą, o ne visišką atsiribojimą“, – teigė jis.

J. Nye kartu su JAV akademiku Robertu Keohane prieš keturis dešimtmečius suformulavo neoliberalią tarptautinių santykių teoriją, teigiančią, kad nors karinė jėga ir galių pusiausvyra tebėra svarbios, tarptautinius santykius vis labiau keičia „sudėtinga tarpusavio priklausomybė“, kuri vis labiau skatina bendradarbiavimą.

J. Nye įspėjo dėl pernelyg didelio kliovimosi kariniu pranašumu ir pasisakė už „išmaniosios galios“ strategiją, kurią taikant, tarptautinė įtaka pasiekiama, derinant „minkštąją galią“ (šį terminą jis įvedė 9 deš. pabaigoje) ir karinę jėgą.