Pasaulyje

2020.05.23 18:35

Kremliaus propaganda bando kiršinti Lietuvą ir Baltarusiją: meluoja, kad Lietuva trukdo gauti COVID-19 paramą

Julija Šakytė, LRT.lt2020.05.23 18:35

Kremliaus propagandos ir dezinformacijos mašina nestoja, o pagrindiniai taikiniai išlieka tie patys – Ukraina, Baltarusija ir Baltijos šalys. Nors ekspertai sako, kad Kremlius nelinkęs keisti naratyvų, bet vis didesnę grėsmę kelia socialinės medijos. Ką privalu žinoti ir kaip nepakliūti ant Rusijos kabliuko?

Kremliaus tikslai mažai kuo keičiasi – Europos Sąjungos (ES) ir NATO silpninimas, siekis diskredituoti liberaliąją demokratiją, sukiršinti visuomenes bei sukurti chaosą, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į vis didėjantį dezinformacijos srautą socialiniuose tinkluose.

Kokias taktikas naudoja Kremliaus propagandistai skleisdami dezinformaciją Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Baltarusijoje? Kaip nuodingą Kremliaus propagandos kokteilį paveikė COVID-19 pandemija? Šie klausimai buvo nagrinėjami tarptautiniame renginyje, skirtame pristatyti Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) naują studiją „Rusijos propagandos taktikos Baltijos šalyse ir regione“.

Kokias strategijas naudoja Kremlius?

Studijos autorius, VPAI asocijuotas analitikas ir Atlanto Tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotasis vadovas Lukas Andriukaitis išskyrė strategijas, kuriomis, atrodo, vadovaujasi Rusija kurdama savo požiūrį į propagandą.

L. Andriukaitis nurodo, kad Kremliaus dezinformacija pasikartoja – tik tos pačios istorijos pasirodo skirtingose šalyse. Ši tendencija, eksperto teigimu, prasidėjo nuo garsiosios „Lisos istorijos“ apie 13-metę rusę, kurią neva išprievartavo į Vokietiją suplūdę migrantai.

„Labai panaši istorija pasirodė ir Lietuvoje, – sako L. Andriukaitis, – kuomet buvo skleidžiama, kad Lietuvoje reziduojantys NATO Vokietijos kariai prievartauja merginas Lietuvoje. Ši istorija buvo gana greitai atskleista, tačiau tai rodo, kaip tas pačias istorijas galima perdirbti“.

Naujos studijos autorius atkreipia dėmesį, kad Kremliaus dezinformacija plinta įvairiais kanalais. Kremliaus propagandos „Sputnik“ platforma aktyviai veikia ne tik žiniasklaidos priemonėse, bet ir socialinėse medijose. Anot L. Andriukaičio, nerimą kelią itin dramatiškai išaugęs jų feisbuko puslapio sekėjų skaičius.

„Tai kelia nerimą, nes šie tikri „Facebook“ vartotojai seka šiuos „Facebook“ profilius ir dezinformacija juos tiesiogiai pasiekia į jų sklaidos kanalus labai trumpomis žinutėmis, o tai daro jiems daugiau įtakos nei žiniasklaidoje patalpintas straipsnis“, – teigia ekspertas.

L. Andriukaitis sako, kad niekada nereikėtų pamiršti, kad Kremliaus dezinformacija darosi inovatyvesnė. Vienas geriausių, anot jo, to pavyzdžių, kaip „Sputnik“ naudoja atbulines nuorodas. Atbulinė nuoroda („Backlink“) yra kitoje svetainėje skelbiama nuoroda, kuri nukreipia vartotoją atgal į pradinę svetainę. Kuo daugiau tokių nuorodų yra skirtingose svetainėse, tuo labiau tikėtina, kad „Google“ ar kiti mechanizmai palankiai įvertins paieškų rezultatus, aiškina L. Andriukaitis.

Baltarusija ir Ukraina – Kremliaus dezinformacijos taikinyje

Pandemijos kontekste Kremliaus propaganda ir dezinformacija tapo kone ryškiausių politinių diskusijų objektu, ypač aršiai už tai kritikuojama Vakarų žiniasklaidos. Varšuvos „EAST“ analitinio centro tyrimų direktorius Andrejus Jeliseyeu sako, kad Baltarusija taip pat yra ir Kremliaus dezinformacijos taikinyje.

Ekspertas analizavo „Sputnik Belarus“ skleidžiamos dezinformacijos naratyvus. Anot jo, Kremlius, pasinaudodamas pandemija, šalia kitų narativų nusitaikė ir į koronaviruso protrūkį.

Jo teigimu, naujausi teiginiai – esą NATO kariai platina koronavirusą Baltijos šalyse. Savo ruožtu Latvijoje, prasidėjus COVID-19 protrūkiui, esą populiarėja neonacių idėjos. A. Jeliseyeu sako, kad viename baltarusių „Sputnik“ straipsnyje buvo teigiama, kad Lietuva planuoja atkirsti Baltarusiją nuo tarptautinės pagalbos dėl COVID-19.

Taip pat skaitykite

Šis pasakojimas pasirodė po to, kai balandžio pradžioje Lietuvos valdžios atstovai teigė, jog situacija dėl koronaviruso Baltarusijoje kelia nerimą ir kaimyninė valstybė gali būti plėstis nevaldomas ligos židinys. Tuo smetu prezidentas Aliaksandas Lukašenka ironizavo nematąs niekur skraidančio viruso ir ragino Lietuvos vadovą rūpintis „savo virusu“.

Ukraina taip pat nėra išimtis. Kremliaus propagandistai metai iš metų siekia įrodyti, kad Ukraina yra politiškai ir ekonomiškai žlugusi valstybė. Ukrainos krizės medijų centro (UCMC) hibridinio karo analizės grupės įkūrėja ir vadovė Liubova Tsybulska sako, kad pagrindinės dezinformacijos platformos yra žiniasklaida, o ypač – socialinės medijos.

Anot jos, po to, kai 2016 m. Ukraina uždraudė prorusišką žiniasklaidą, Kremliui prireikė keleto metų sugalvoti išeitį, bet ją rado – suformavo ukrainietiška žiniasklaidą su prorusiškus turiniui.

„Techniškai, tai yra ukrainiečiai, jie turi turi ukrainiečių nuosavybės dokumentus, tačiau iš tikrųjų reklamuoja prorusiškus politikus ir Rusijos naratyvus. Kartais sunku juos apriboti, nes baiminamasi, kad tai bus įvardijama cenzūra. Bet mes matome, kad šių priemonių finansavimas yra abejotinas ir, žinoma, kyla klausimas, kam jie iš tikrųjų dirba“, – teigia ji.

Didžiausia problema – „Viber“ ir „Telegram“

L. Tsybulskos teigimu, populiariausios socialinių tinklų ir susirašinėjimo platformos Ukrainoje yra „Viber“ bei „Telegram“, kurios yra vienos iš pažeidžiamiausių Kremliaus dezinformacijos. Nors Kremliaus naratyvai sklinda ir tokiose platformose kaip „Facebook“ arba „Twitter“, anot jos, šie socialiniai tinklai sugeba kovoti su skleidžiama dezinformacija.

Vis dėlto, ekspertės teigimu, didžiausią nerimą kelia būtent „Viber“ ir „Telegram“, kadangi šiuose tinkluose labai lengva susikurti grupes, kanalus tam tikromis specifinėmis temomis. Anot jos, šie socialiniai tinklai ypač išpopuliarėjo Ukrainoje rinkiminių kampanijų metu ir yra neatsparūs Kremliaus dezinformacijos atakoms.

L. Tsybulska išskyrė pagrindinius Kremliaus dezinformacijos tikslus Ukrainoje. Pirmiausia, anot jos, sukelti nepasitikėjimą valdžios institucijomis, taip pat nepriklausoma žiniasklaida ir apskritai demokratinėmis institucijomis. Taip pat skleisti chaosą, paniką ir skaldyti visuomenę.

„Tiesa, nematyti reikšmingų pokyčių Kremliaus taktikose ar tiksluose. Bet matome, taktinį skirtingų situacijų panaudojimą. Kremliaus įrankių rinkinys yra gerai žinomas, nusistovėjęs ir stabilus. Tai susiję ne tik su dezinformacija, bet pažvelkime ir į jų slaptą tarnybą. Naujausias pavyzdys – Prahoje“, – teigia ekspertė.

Įtampa tarp Prahos ir Maskvos paaštrėjo, kai Čekijos žiniasklaida pranešė apie Rusijos šnipų planus nunuodyti 3 čekų politikus ir į Čekiją atvykusį Rusijos žvalgybos pareigūną, kuris su savimi atsigabeno ricino. Maskva kaltinimus neigė ir pareiškė, kad tai gali pabloginti šalių santykius. Anot L. Tsybulkos, šis pavyzdys rodo, kad Kremliaus taktika nesikeičia – nuodų naratyvas Rusijos portfolio buvo ilgą laiką.

Taip pat skaitykite