Latvijoje kovo mėnesį buvo įvestas švelnesnis karantinas nei Lietuvoje – kavinės, restoranai ir parduotuvės nebuvo uždarytos, o kaukes nešioti niekada nebuvo privaloma. Latvijoje nustatytas užsikrėtimo atvejų ir mirčių skaičius milijonui gyventojų – mažiausias Baltijos šalyse. Apie kaimyninės šalies karantino strategiją iš Rygos pasakoja LRT TELEVIZIJOS žurnalistas Augustinas Šemelis.
„Įtakingiausias Latvijos infektologas sako, kad nėra įsitikinęs kaukių efektyvumu. Išties, nuo pat karantino pradžios Latvijoje taip ir nebuvo duota nurodymo viešumoje dėvėti kaukes. Čia, Rygoje, niekas jų ir nedėvi“, – teigia žurnalistas.
Prieš kelias savaites Latvijos valdžia nurodė viešajame transporte dėvėti kaukes, tačiau Rygos tramvajuose dauguma vis tiek be jų.
„Ta situacija iš tikrųjų yra labai įdomi palyginus su Lietuva. (...) Nuo pat pradžių yra kaukės tik rekomenduojamos, ir žmonės po šiai dienai nežino, kur jas įsigyti, ir tikrai neskuba jų įsigyti. Vaikšto be kaukių, pardavėjos be pirštinių parduotuvėse“, – sako Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius.
Latvijos valdžia taip pat neuždarė restoranų, kavinių, kirpyklų ar ne maisto prekių parduotuvių, neužvėrė ir valstybės sienų. Nepaisant to, užsikrėtimo atvejų milijonui gyventojų čia skaičiuojama mažiau nei Lietuvoje, o mirčių milijonui gyventojų – net perpus mažiau.
Ketvirtadienį Latvijos Vyriausybė nusprendė dar labiau sušvelninti karantiną ir leisti į šalį atvykti keliautojams iš visų ES valstybių, Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino. Atvykę į Latviją jie privalės 14 dienų saviizoliuotis. Karantino laikytis nereikia tik žmonėms, atvykstantiems iš Lietuvos ir Estijos.
Dalis politikų Latvijoje reikalavo griežtesnio karantino, tačiau Latvijos sveikatos ministrė palaikė švelnias priemones. Pasak jos, anksčiau visuomenės apklausos rodė, kad Latvijos sveikatos minisiterija pasitikima mažiausiai iš visų šalies institucijų. Dabar viskas apsivertė – pasitikėjimas ja šovė į pačią viršūnę, pralenkė prezidentą ir premjerą.
„Mūsų prielaida buvo, kad jeigu viską iškart griežtai uždarysime, nežinodami, kiek laiko tai tęsis, ir pradėsime nuo drastiškų priemonių, tai nebus tvaru. (...) Kai kurie kolegos reikalavo imtis drastiškų priemonių. Tačiau, mano nuomone, ir aš jos vis dar laikausi, visų pirma turime klausyti infektologų ir epidemiologų. Tik po to priimti politinius sprendimus“, – sako Latvijos sveikatos ministrė Ilze Vinkele.
Įtakingiausias Latvijos infektologas, prisidėjęs prie sveikatos ministerijos sprendimų – Uga Dumpis – į interviu ir pats ateina be kaukės. Jo nuomone, lauke jos nereikalingos, svarbiau laikytis dviejų metrų atstumo.
Latvijoje COVID-19 testų atlikta perpus mažiau nei Lietuvoje. Tačiau infektologas nemano, kad tyrimų čia atliekama per mažai. Testuoti, jo nuomone, svarbiau ne plačiai, o tikslingai.
„Nesutinku, kad daugiau testų reiškia didesnį diagnozių skaičių. Latvija vis tiek yra tarp daugiausia testų atliekančių valstybių pasaulyje. Žinau, kad Lietuvoje daroma daugiau tyrimų, bet iš pradžių daugiau darėme mes. (...) Nemanau, kad platus testavimas ką nors keičia. Manau, reikia tirti rizikos grupėje esančius žmones, o svarbiausia – atsekti kontaktus ir izoliacija“, – sako Latvijos Sveikato ministerijos vyr. infektologas U. Dumpis.
Mokyklų problemos panašios
Latvijos švietimo sistema tokioje pat padėtyje, kaip ir Lietuvos. Rygos lietuvių mokyklai, kaip ir visoms kitoms Latvijos mokykloms, per karantiną teko užsidaryti.
Šalyje reikėjo skubiai organizuoti visuotinį nuotolinį mokymą. Iškilo tie patys sunkumai kaip ir Lietuvoje: daug mokytojų nemokėjo naudotis programine įranga, daliai mokinių namuose trūko kompiuterių.
„Ministrė yra vieną kartą paminėjusi garsiai, kad neaišku, ar rugsėjį galėsime grįžti į darbą. (...) Daugeliui mokytojų tai tiesiog tragedija girdėti, kad jie galbūt dar negrįš į darbą kaip įprasta. (...) Nes mokytojai iš tikrųjų yra labai išvargę. Labai sudėtinga per dieną atsakyti šimtams mokinių į žinutes, į telefono skambučius“, – sako Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Nagle.
Savaip Latvija saugo senjorus ir kitus rizikos grupėje esančius žmones. Jiems laikinai panaikintos viešojo transporto nuolaidos, kad liktų namuose.
