Europoje jau registruota 170 tūkstančių mirčių nuo koronaviruso infekcijos. Didžiausia susirgimų nustatyta Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.
Nors perspėjama dėl antrosios bangos, kol kas blogiausia – praeityje. Todėl Europos šalys toliau švelnina karantiną ir rengiasi turizmo sezonui.
Atėnų Akropolis jau atidarytas, bet turistų iš užsienio dar nėra. Tačiau vyriausybei paskelbus, kad nuo birželio tai keisis, turizmo sektoriuje – viltis.
„Dėl pandemijos netekome visos sezono pradžios. Žiemos periodas – miręs. Todėl jei prarasime ir likusius mėnesius – mūsų laukia finansinis krachas“, – teigia Graikijos licencijuotų gidų asociacijos vadovė Elena Soulioti.
Graikija ketina įsileisti turistus iš šalių, kur epidemiologinė padėtis gera, o turizmą skatins mokesčių lengvatomis transportui, įskaitant skrydžius.
„Jeigu viskas toliau klostysis sklandžiai, kaip iki šiol, galima drąsiai sakyti, kad šalys nuo Balkanų iki Baltijos bus tarp pirmųjų, su kuriomis atkursime jungtis“, – apie vasaros planus kalba Graikijos turizmo ministras Haris Theocharis.
Tai ypač svarbu nuo turizmo priklausomoms pietų Europos šalims, kurioms vasara be turistų gali reikšti visišką ekonomikos griūtį. Pirmoji Europoje pandemiją pasitikusi Italija jau nuo birželio 3-iosios į šalį įsileis Europos Sąjungos piliečius, jiems izoliuotis nereikės. Bet italus ragina atostogauti gimtinėje.
„Noriu pasinaudoti proga ir paraginti visus piliečius atostogauti Italijoje. Atraskite dar nepažįstamas grožybes, grįžkite į vietas, kur jau buvote. Taip kiekvienas padėsime ekonomikai atsigauti“, – sako Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte.
Poilsis paplūdimyje šią vasarą pietų Prancūzijoje turėtų būti laikantis atstumo ir taisyklių.
Orams atšilus ir kiek toliau šiaurėje, kai kur žmonės į paplūdimius patraukė per daug entuziastingai. Jų prašoma laikytis saugumo. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įspėja, kad antroji banga – tik laiko klausimas. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sako, kad ir pirmoji pandemijos banga dar toli gražu nesibaigė.
„Mums labai didelį nerimą kelia augantis atvejų skaičius žemų ir vidutinių įplaukų šalyse“, – pabrėžė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.
Jungtinėse Valstijose gyventojams karantinui priešinantis protestais, prezidentas Donaldas Trumpas birželį į susitikimą kviečia atvykti Didžiojo septyneto lyderius. Baltieji rūmai sako, kad metas „normalizuoti“ padėtį ir akis į akį aptarti ekonominius iššūkius.
„Tai būtų labai svarbi stiprybės ir optimizmo išraiška, jei visi šie lyderiai čia atvyktų, jei per šią pandemiją judėtume grįždami į įprastas vėžes“, – nurodė Baltųjų rūmų sekretorė Kayleigh McEnany.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad bus matyti, bet jau dabar aišku, jog jos vizija skiriasi nuo Trumpo, raginančio susigrąžinti gamybą ir pasisakančio už didesnį protekcionizmą.
„Kad ir kokiu formatu vyks Didžiojo septyneto susitikimas, labai aiškiai kovosiu už daugiašališkumą <...> Tarptautinių tiekimo grandinių renacionalizacija dabar tikrai nėra tinkamas atsakas į pandemiją. Tokiu atveju visi mokėtume didelę kainą. Todėl protekcionizmą privalome vertinti skeptiškai“, – kalbėjo A. Merkel.
Kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu A. Merkel jau paskelbė pusės trilijono vertės dotacijų paketą, kuriuo tikimasi padėti labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims ir verslo sektoriams vėl atsistoti ant kojų.
