Pasaulyje

2020.05.21 21:01

Siūlo JAV branduolinius ginklus perkelti į Lenkiją – Rusija suirzo, bet ne visi NATO nariai pritartų

EurActiv, LRT.lt2020.05.21 21:01

Vokietijos socialdemokratams atnaujinus diskusijas apie tai, ar šalis turėtų likti po Vašingtono branduolinės ginkluotės skėčiu, kai kurie JAV pareigūnai atsigręžė į Lenkiją kaip į naują JAV branduolinio arsenalo dislokavimo Europoje vietą.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Euractiv“ originalus kūrinys.

Šis posūkis nebuvo palankiai sutiktas Rusijoje – didžiojoje Lenkijos rytinėje kaimynėje.

Vokietija ateityje turėtų „atsisakyti JAV branduolinės ginkluotės dislokavimo šalyje“, – gegužės pradžioje teigė socialdemokratų lyderis Bundestage Rolfas Muetzenichas, savo pasisakymu iššaukęs neigiamą koalicijos partnerių ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso reakciją.

R. Muetzenicho reikalavimą parėmė partijos lyderiai, pacifistinėse nuostatose įžvelgę galimą kozirį kitais metais vyksiančiuose parlamento rinkimuose – partija taip pat pasisako ir prieš JAV gamybos F-18 naikintuvų, galinčių transportuoti branduolines galvutes, įsigijimą, nors tokia yra viena iš Vokietijai keliamų sąlygų, norint kad JAV branduolinis arsenalas liktų šalyje ir po 2030 metų.

JAV ambasadorius Berlyne Richardas Grenellis apkaltino Vokietiją nesilaikant NATO branduolinio atgrasymo politikos įsipareigojimų. JAV ambasada išplatino pranešimą, kuriame Berlynui primenama, kad šalis yra įsipareigojusi prisidėti prie NATO pajėgumų didinimo ir teigiama, kad „jei Vokietija iš tiesų siekia būti taiką užtikrinančia valstybe, dabar kaip tik yra tas laikas, kai reikia parodyti solidarumą“.

„Ar Vokietija vykdys įsipareigojimus, ar tiesiog sėdės ir džiaugsis jos sąjungininkų užtikrinamo saugumo teikiama ekonomine nauda?“ – klausiama pranešime.

Buvo priminta ir 2016 m. Varšuvos deklaracija, kurioje NATO valstybių lyderiai teigė, kad „svarbiausias NATO branduolinių pajėgumų tikslas yra išsaugoti taiką, užkirsti kelią prievartai ir atgrasyti agresiją“.

Pastarojo meto diskusijose Vokietijos saugumo ekspertai išaiškino, kokį domino efektą sukeltų branduolinių ginklų išgabenimas iš Vokietijos.

„Vokietija gali pasitraukti iš branduolinio atgrasymo programos. Tai verčia Lenkiją persvarstyti branduolinio atgrasymo klausimą. Ir tai skatina Rusiją intensyviau įgyvendinti įtakos strategijas Vidurio ir Rytų Europoje. Rezultatas: dar daugiau konfliktų Rytuose ir susilpnėjusi Europa“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Vokietijos Maršalo fondo vyresnysis bendradarbis Ulrichas Speckas.

Lenkija kaip pakaitalas?

JAV ambasadorė Varšuvoje Georgette Mosbacher padidino statymus, pareikšdama, kad jei Vokietija bandys „sumažinti savo branduolinį potencialą ir susilpninti NATO, galbūt Lenkija, uoliai vykdanti įsipareigojimus, suprantanti riziką ir esanti NATO rytiniame sparne, galėtų šį potencialą priimti pas save“.

Nors Varšuva oficialiai tokio sprendimo kol kas nesiekia, apie tokią galimybę nuo 2015 m. gruodžio kalba tuometis Lenkijos gynybos viceministras, o šiuo metu Lenkijos ambasadorius NATO Tomaszas Szatkowskis.

Visgi JAV branduolinės ginkluotės perdislokavimas į Lenkiją būtų „brangus ir kariniu požiūriu neprotingas žingsnis, nes tokiu būdu ginklai taptų labiau pažeidžiami prevencinės atakos atveju, iššauktų bereikalingų provokacijų ir sukeltų nesutarimų NATO viduje“, – įspėja buvęs JAV diplomatas Lenkijoje, o šiuo metu Brookingso ginklų kontrolės ir neplatinimo iniciatyvos bendradarbis (nerezidentas) Stevenas Piferis.

Jo teigimu, tokiam žingsniui būtų reikalinga speciali infrastruktūra, užtikrinanti įrangos saugumą, ir specialiai izoliuoti oro bunkeriai, kuriuos tektų pastatyti Lenkijoje.

Dėl to Lenkija taptų labiau pažeidžiama kaip galimas taikinys, be to, NATO viduje gali įvykti skilimas, nes kai kurie Aljanso nariai gali nepritarti branduolinių ginklų perdislokavimui į Lenkiją.

„Geriau jau šis komentaras tviteryje nebūtų pasirodęs. Vienintelė jo nauda ta, kad nuo šiol ponas Muetzenichas turės dar vieną argumentą diskusijose dėl branduolinio arsenalo išgabenimo iš Vokietijos – cituodamas ambasadorę G. Mosbacher, jis gali aiškinti, kad ginklus priims Lenkija“, – reziumuoja S. Piferis.

Rusija toli gražu nesužavėta

G. Mosbacher pareiškimas dėl galimybės dislokuoti JAV branduolinius ginklus Lenkijoje sulaukė aršios Rusijos užsienio reikalų ministerijos reakcijos.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad G. Mosbacher nori „pakalbėti apie galimybę priartinti branduolinę ginkluotę ir jos infrastruktūrą prie Rusijos sienos“.

Anot jos, tai pažeistų vieną iš pagrindinių 1997 m. pasirašyto NATO ir Rusijos steigimo pakto nuostatų.

Šiuo paktu, kuris yra politinis susitarimas, o ne teisiškai įpareigojanti sutartis, NATO įsipareigojo kolektyvinės gynybos ir kitas misijas vykdyti, „užtikrinant reikiamą sąveiką, integraciją ir sustiprinimo galimybes, o ne papildomai dislokuojant nuolatines karines pajėgas“ buvusių Varšuvos pakto valstybių teritorijose.

„Tikimės, kad Vašingtonas ir Varšuva supranta tokio pobūdžio pareiškimų keliamą pavojų“, – kalbėjo M. Zacharova ir tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, kai tokie pasisakymai „tik dar labiau apsunkina Rusijos ir NATO santykius, kurie šiuo metu ir taip išgyvena ne geriausius laikus“, bei „kelia grėsmę materialiajai Europos saugumo bazei“.

Anot jos, didesnis saugumas būtų užtikrintas, jei „amerikiečiai išsivežtų savo branduolines galvutes atgal į JAV“.