Pasaulyje

2020.05.21 18:46

Kinijos ambasadorius: virusą vadinti kinišku – neteisingas elgesys su Kinija

Tarptautinis tyrimas dėl kornoviruso suvaldymo Kinijoje yra politizuotas. JAV ir ES viešina gandus bei melą. Lino Linkevičiaus raginimas pakviesti Taivaną į PSO asamblėją – Lietuvos ir Kinijos dvišalių santykių pažeidimas. Taip teigia Kinijos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei, anot kurio, žmonės stigmatizuoja koronavirusą, vadina jį kinišku, o tai esą neteisingas elgesys su Kinija.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) asamblėjoje šalys bendru sutarimu priėmė rezoliuciją, kuria raginama atlikti tarptautinio atsako į krizę dėl COVID-19. Tuo metu Kinijos valdžia aršiai priešinasi teiginiams, kad koronavirusas atsirado ir pradėjo plisti pirmiausiai Kinijoje.

Lietuvoje reziduojantis Kinijos ambasadorius Shen Zhifei interviu LRT teigia, kad tarptautinį tyrimą skatina politinės motyvacijos, o Kinija nesistengia nuslėpti realios situacijos. Apskritai, esą, Vakarų šalys skleidžia įrodymais nepagrįstą melą.

Kinijos ambasados inicijuotame interviu aptariamos ne tik aktualijos, susijusios su koronavirusu, tačiau ir konfliktas dėl Taivano dalyvavimo PSO asamblėjoje, Lietuvos žvalgybos ataskaitos, kuriose Kinija įvardijama grėsme, bei pernai rugpjūčio 23 d. sostinės Katedros aikštėje kilęs incidentas, kurio metu susidūrė Lietuvos ir Kinijos protestuotojai.

– Ambasadoriau, Kinijos vyriausias epidemiologas paskelbė, kad Uhano valdžia slėpė koronaviruso protrūkio mastą. Kiek dar ko gali būti Kinijoje slepiama, jei kalbėtume apie infekciją?

– Faktai nėra slepiami, bet turiu pripažinti, kad epidemijos pradžioje Uhane žmonėms buvo sunku, jie nereagavo laiku, trūko profesionalumo. Turime išmokti šią pamoką. Tikiu, kad niekas specialiai nebuvo slepiama.

Uhano valdžia privalėjo laikytis Kinijos taisyklių, kaip teikti informaciją užfiksavus naują ligą. Privalome tobulinti tam tikrus biurokratinius mechanizmus. Nesakau, kad iš pradžių viską padarėme tobulai, vietinė valdžia specialiai to nedarė.

– Tai sakote, kad jeigu ir buvo slepiama, tai nebuvo slepiama specialiai?

– Pačioje pradžioje manėme, kad tai plaučių uždegimas, nes įprastai jis pasireiškia žiemą. Niekas nesuvokė, kad tai naujasis koronavirusas. Buvo galvojama, kad tai plaučių uždegimas, kurį sukėlė nežinomos priežastys.

Reikėjo laiko ir tyrimų, kad būtų išaiškintas naujasis koronavirusas. Netikiu, kad pirmieji individualūs atvejai buvo slepiami specialiai.

– Jeigu Kinija neturi ko slėpti, kodėl priešinamasi tarptautiniam tyrimui?

– Mes nesipriešinam jokiam tyrimui, nes tikime, kad profesionalus tarptautinis tyrimas ir mokslininkų bendradarbiavimas yra būtinas. Šia tema kaip tik yra diskutuojama Pasaulio sveikatos organizacijos sesijoje. Jeigu bus kokia nors PSO rezoliucija dėl koronaviruso tyrimo, Kinija bus atvira tokiems tarptautiniams žingsniams.

– Taip, Kinija yra atvira, bet su sąlyga, ką Jūsų prezidentas sakė pirmadienį, kad tyrimas bus atliekamas tik pasibaigus epidemijai, o tai gali trukti labai ilgai, nors reakcijos reikia jau dabar.

– Mes pritariame bet kokiam moksliniam tyrimui, bet priešinamės veiksmams, susijusiems su politiniais motyvais, nes koronavirusas – ne politinė problema, tai mokslo ir medicinos iššūkis.

– Kodėl kalbate apie politines intencijas, kai valstybės nori ištirti viruso plitimo situaciją?

– Nė viena valstybė neturi teisės daryti jokio tyrimo kitoje suverenioje valstybėje. Tokį tyrimą privaloma atlikti per tarptautines organizacijas. Apie politinius motyvus kalbu todėl, kad mus supa per daug gandų ir melo. Kai kurie žmonės stigmatizuoja virusą, vadina jį kinišku. Tai neteisingas elgesys su Kinija.

– Bet tarptautinis tyrimas leistų išsklaidyti visus įmanomus gandus.

– Nebūtinai. Yra labai daug gandų. Tikiu, kad skaitėte daugelį ataskaitų iš Jungtinių Valstijų ar Europos, kuriose viešinami gandai ir melas tik įrodo, kad tai tik gandai ir melas. Nėra jokių pagrindžiančių įrodymų.

– Tyrimas leistų išsiaiškinti faktus.

– Žinote, bet koks tyrimas turi būti pagrįstas faktais, bet negali manyti, kad kažkas yra kaltas, ir tada ieškoti tai pagrindžiančių įrodymų. Tai nebūtų protingas veikimo būdas. Tai privalo būti objektyvus įvertinimas, o ne įrankis kam nors ieškoti įrodymų.

– Bet Kinija vis dėlto stengiasi slėpti tiesą: trinami pirmieji spaudos pranešimai apie epidemijos pradžią, net dingo juos archyvavę žmonės, bent jau taip skelbia žiniasklaida. Primenu ir precedento neturintį atvejį, kai išcenzūruotas Europos Sąjungos ambasadorių laiškas.

– Nežinau, kaip priėjote prie išvados, kad koronavirusas prasidėjo Kinijoje. Manau, kad jums pernelyg daug įtakos padarė Vakarų žiniasklaida, kuri kaltina Kiniją, kad ši nesugebėjo suvaldyti viruso, leido jam plisti po pasaulį.

Bet aš turiu kitą nuomonę. Kinija pirmoji pranešė apie šią ligą ir pirmoji ėmėsi griežtų priemonių, siekė suvaldyti virusą. Be Kinijos veiksmų, situacija pasaulyje būtų kur kas prastesnė. Nesakau, kad Kinija viską daro tobulai, bet ji ėmėsi veiksmų, siekė suvaldyti šią ligą.

– Noriu pabrėžti, kad kol kas nė karto nepasakiau, kad virusas prasidėjo Kinijoje ir labai atidžiai rinkau savo žodžius. Bet noriu grįžti prie laiško. Jums atrodo normalu cenzūruoti viešą diplomatų laišką?

– Ambasadoriai turi teisę kalbėti, jie nusiuntė laišką, jis buvo priimtas. Jie turi laisvę reikštis. Bet, manau, kad dauguma ES ambasadorių, kurie buvo Kinijoje per epidemiją, matė procesą, pastangas, dedamas Kinijos valdžios ir jos žmonių. Jie turi teisę kritikuoti, bet taip pat turi pasitikslinti faktus. Manau, kad tai jų pareiga.

– Iš Jūsų atsakymo suprantu, kad cenzūruoti laišką buvo labai normali praktika.

– Kaip ir sakiau, jie turi teisę kalbėti, ir tokia teisė yra apsaugota tarptautinių konvencijų.

– Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad tai nepagarba ne tik Europos Sąjungai, bet ir pačios Kinijos piliečiams.

– Iki galo nesuprantu, apie kokią cenzūrą kalbame. Bet ambasadorių laiškas yra atviras, jie turi savo komunikacijos priemones paviešinti visą laišką Kinijos piliečiams.

– Ambasadoriau, jūs išreiškėte griežtą nepasitenkinimą, kai Linas Linkevičius paragino pakviesti Taivaną į Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėją stebėtojo teisėmis. Manote, kad galite diktuoti Lietuvos politiką?

– Aš nediktuoju Lietuvos užsienio politikos, aš tiesiog primenu Lietuvos valdžiai, kad ši remia „vienos Kinijos politiką“. Ne aš tai diktuoju, tai susitarimas tarp Lietuvos ir Kinijos, kai buvo sukurti diplomatiniai santykiai. Tai yra dvišalių santykių pagrindas.

Gerbiu ministrą Linkevičių, bet jo atviras Taivano kvietimas yra vienos Kinijos politikos pažeidimas, nes Pasaulio sveikatos organizacijai gali atstovauti tik suverenios valstybės, o ne regionų atstovai.

– Bet ministras, išsakydamas raginimą, pabrėžė „vienos Kinijos politiką“. Lietuva, beje, tiesiog atsiliepė į savo strateginio sąjungininko, Jungtinių Valstijų, raginimą paremti Taivaną darbiniais klausimais. Tuo labiau, Taivanas jau yra dalyvavęs asamblėjoje stebėtojo teisėmis ir, mano žiniomis, „vienos Kinijos politika“ nuo to laiko nelabai pasikeitė.

– Kelerius metus Taivanas buvo kviečiamas į PSO, nes tuo metu Taivano valdžia gerbė „vienos Kinijos politiką“. Taivanas yra Kinijos dalis ir būtent ši sąlyga leido Taivanui dalyvauti PSO veikloje.

Šiandieninė Taivano valdžia nepripažįsta, kad yra Kinijos dalis. Kinija tam priešinasi, tam prieštarauja ir tarptautinė bendruomenė. Techniniu, profesiniu lygmeniu Taivano ekspertai turi visus įmanomus kanalus bendradarbiauti su PSO.

– Kalbėdamas apie Kiniją ir Lietuvą, jūs komentavote, kad pernai kilęs incidentas Katedros aikštėje buvo spontaniškas, o ambasados darbuotojai, tarp jų ir Jūs, ten dalyvavote kaip apsaugos priemonė savo tautiečiams. Mes turim vaizdo įrašus, rodančius, kad iš diplomatinių automobilių buvo traukiami transparantai. Tai jau yra tiesioginis ambasados prisidėjimas prie protesto. Kodėl Jums reikėjo kištis?

– Manau, kad vietinė kinų diaspora Lietuvoje pasielgė teisingai ir ji turi teisę pasakyti, kad yra prieš riaušes Honkonge, prieš Honkongo vadinamą nepriklausomybę. Kinijos ambasada neturi politinių sąsajų su kinų bendruomene, bet mūsų darbas yra ginti jos teises, verslą ir teisėtą buvimą Lietuvoje.

Kai jie paprašė mūsų pagalbos, mes ją galėjome suteikti, nes jie neturėjo, pavyzdžiui, pakankamai vėliavų. Aš ir mano darbuotojai aikštėje turėjo užtikrinti, kad kinai elgiasi teisėtai, užtikrinti, kad jie yra saugomi Lietuvos teisės, policija su jais elgiasi sąžiningai.

– Nuo ko konkrečiai saugojote savo tautiečius, nes Lietuvoje nėra žinoma faktų, kad per protestą būtų areštuojami žmonės?

– Aš tiesiog buvau atsargus. Ambasados žmonės turėjo užtikrinti, kad protestas būtų taikus ir teisėtas. Ir jeigu būtų atsitikę kas nors nemalonaus, mes iš karto galėtume padėti.

– Jūs antrus metus iš eilės sakote, kad Lietuvos žvalgybos ataskaita Kinijos atžvilgiu yra nepagrįsta, neparemta svariais įrodymais. Bet Lietuvos ataskaita niekuo nesiskiria nuo kitų Vakarų valstybių žvalgybos ataskaitų, t. y. skirtingose šalyse matomos panašios Kinijos veikimo tendencijos.

– Nemanau, kad mes keliame grėsmę jūsų valstybei. Norime draugystės ir bendradarbiavimo. Grėsmė yra nenaudinga. Kodėl mes turėtume kelti grėsmę valstybei, kurioje gyvena 3 mln. žmonių? Tai nėra naudinga Kinijos strateginiams interesams.

Mūsų interesas Baltijos regione – santykių su gerais partneriais plėtra. Bet kokia prielaida, kad Kinija ir jos investicijos kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui neturi jokio loginio pagrindo.

– Ne tik Lietuvos žvalgyba prieina prie panašių išvadų. Ar norite pasakyti, kad įžvelgiate pasaulinį sąmokslą prieš Kiniją dėl kurio visi meluoja, o tik Kinija yra teisi?

– Žvalgyba ir grėsmė yra suvokiama skirtingai. Jūs turite informacijos iš ekspertų, bet jie visi – Vakaruose. Jie traktuoja Kiniją kaip potencialų priešą. Taip mąstant, visada bus galima įžvelgti grėsmių iš Kinijos.

Jeigu valstybės Kiniją traktuotų kaip verslo partnerę, tokiu atveju grėsmių nebūtų. Mes turime atsikratyti pasenusio Šaltojo karo mentaliteto, kad privalo būti priešas ir taikinys.