Pasaulyje

2020.05.20 20:18

ES paslaptis Kinija įtariama vagianti per Maltos ambasadą, bet Belgija tai žinojo?

euobserver, LRT.lt 2020.05.20 20:18

Sulaukus naujų žinių apie šnipinėjimą Briuselyje, ES užsienio reikalų pasitarime ir vėl nepavyko išvengti skausmingų su Kinija susijusių klausimų.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

„Jei belgai turi mums kažką pasakyti [apie Kiniją], jie neabejotinai pasakys, bet kol kas tai neįvyko“, – penktadienį (gegužės 15 d.) žiniasklaidos atstovams teigė ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis.

„Buvau apie tai informuotas, tačiau žinau tik tiek, kiek rašoma žiniasklaidoje“, – pridūrė jis, po vaizdo konferencijos su ES užsienio reikalų ministrais.

Prancūzų leidinyje „Le Monde“ penktadienį pasirodė žinia, kad, remiantis britų ir belgų žvalgybos duomenimis, prieš keletą metų Kinija Maltos ambasadoje Briuselyje sumontavo sekimo įrangą.

Maltos atstovybės pastatas stovi priešais Europos Komisijos būstinę, kur dirba J. Borrellis ir kiti aukščiausi ES pareigūnai.

Kaip teigia konfidencialiomis Belgijos bylomis besiremiantis „Le Monde“, Belgijos žvalgybos agentūros vadovas Alainas Winantsas įspėjo tuometį šalies užsienio reikalų ministrą Didier Reyndersą apie Kinijos–Maltos grėsmę.

Neaišku, ką su šia informacija darė D. Reyndersas, kuris šiuo metu eina ES komisaro pareigas ir bent kartą per savaitę kalbasi su J. Borrelliu.

Belgija privalo saugoti šalies teritorijoje veikiančias ES ir NATO institucijas nuo priešiškų valstybių šnipų.

Pamatęs, kaip penktadienį išgirsta žinia nustebino J. Borrellį, Nyderlandų atstovas Europos parlamente liberalas Bartas Groothuis panoro apie tai sužinoti daugiau.

Jis paprašė Komisijos viceprezidento Valdžio Dombrovskio nuodugniau pasidomėti „Kinijos vykdyto Maltos ambasados remonto problema“ ir savo tviterio paskyroje rašė, kad klausimas buvo įtrauktas į V. Dombrovskio „darbotvarkę“.

Anot „Le Monde“, įtarimų kilo po to, kai 2007 m. Kinijos bendrovė atliko remonto darbus Maltos ambasadoje ES.

Kaip teigia prancūzų dienraštis, Belgijos žvalgybos vadovui A. Winantsui šią mintį pakišo britų žvalgyba.

Įspėjimas dėl Kinijos–Maltos jau trečias kartas per pastarąsias keletą savaičių, kai Kinijos klausimas netikėtai iškyla J. Borrellio susitikimų su žiniasklaidos atstovais metu.

Pastarąjį kartą Kinija jį suerzino, iškraipydama oficialioje spaudoje išplatinto ES pareiškimo dėl koronaviruso tekstą.

Prieš tai J. Borrellis buvo priverstas gintis dėl nutekintų elektroninių laiškų, kuriuose teigiama, kad jis pasidavė Kinijos spaudimui ir sušvelnino ES ataskaitos, kurioje buvo kalbama apie su koronavirusu susijusią dezinformaciją, toną.

Iš savo pusės Malta pareiškė, kad „Le Monde“ klysta.

Kinija tiesiog padovanojo baldus šalies ES ambasadai, „už ką [Maltos] vyriausybė yra labai dėkinga“, – rašoma Maltos pranešime.

Anot Maltos atstovų, nieko „neteisėto“ neįvyko.

Be to, „80 proc. tų baldų per pastaruosius dvejus metus buvo pakeisti naujais, iš Maltos įsigytais baldais ir išvežti utilizuoti“, – priduriama pareiškime.

„Le Monde“ pranešimas pasirodė netrukus po to, kai Belgijos žvalgyba pranešė apie pastaraisiais metais Kinijos vykdomą mokslinį šnipinėjimą.

Taip pat vis garsiau pasigirsta nuogąstavimų dėl Kinijos diegiamų 5G duomenų tinklų ir svarbių Europos bendrovių perėmimo.

„Aš Kiniją matau kaip strateginį Europos konkurentą, atstovaujantį autoritarinį visuomenės modelį ir siekiantį plėsti savo galias ir išstumti Jungtines Valstijas iš pasaulio lyderio pozicijos“, – šį savaitgalį pasirodžiusiame vokiečių laidinio „Welt am Sonntag“ numeryje rašė Vokietijos centro dešinės pakraipos Europos Parlamento narys Manfredas Weberis.

Jo teigimu, ES turėtų bent metams uždrausti kinams perimti ES bendroves.

„Kinijos įmonės, iš dalies remiamos valstybės, vis dažniau bando perpirkti pigiai parduodamas ar dėl koronaviruso krizės su ekonominiais sunkumais susiduriančias Europos bendroves“, – aiškino M. Weberis.

ES pietinės problemos

Tuo tarpu pagrindinė J. Borrellio penktadienio darbotvarkės tema buvo konfliktai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Kaip diplomatiniai šaltiniai teigė „EUobserver“, ES užsienio tarnyba kol kas neišplatino galimų sankcijų Izraeliui, jei šis aneksuotų dar daugiau Palestinos teritorijos, sąrašo.

Tačiau J. Borrellis tvirtino esąs pasiryžęs naudoti visą ES „geopolitinę galią“ ir „diplomatinę galią“, kad atgrasytų naująją Izraelio vyriausybę nuo tokio žingsnio.

Bendru pareiškimu ES užsienio reikalų ministrai „pasmerkė“ pastarojo meto Turkijos dujų gavybos operaciją Kipro vandenyse ir jau įprastu reiškiniu tapusius Graikijos oro erdvės pažeidimus.

Kalbėdamas apie Libiją, J. Borrellis teigė, kad vienas karinis laivas ir vienas žvalgybinis orlaivis jau yra „jūroje ir ore“ ir, vykdydami ES operaciją „Irini“, renka žvalgybinę informaciją apie ginklų kontrabandą į Libiją.

Tačiau, kaip jis pastebėjo, kovos Libijoje intensyvėja ir aukų skaičius auga.

J. Borrellis įspėjo, kad pandemija „pakurstė“ krizes ES pietinėse kaimynėse.

Jo teigimu, bendradarbiaujant ES konsulams ir per Briuselyje įsteigtą specialią „darbo grupę“, iš įvairių pasaulio kampelių buvo repatrijuota 600 tūkst. europiečių. Visgi dar 10 tūkst. ES valstybių piliečių kol kas nepavyko grįžti namo.