Pasaulyje

2020.05.20 14:09

Šoumeno metai vadovaujant Ukrainai: Zelenskis tebėra populiarus, bet ar išsilaikys visą kadenciją?

Prieš metus įvyko Ukrainos prezidento rinkimus laimėjusio Volodymyro Zelenskio inauguracija. Jis su komanda tikino, kad šaliai tai reiškia naują pradžią. Net 73 proc. rinkėjų palaikymo sulaukęs V. Zelenskis ir toliau išlieka vienu populiariausių šalies politiku, tačiau dabar jo reitingas siekia maždaug 40 procentų, o kritika jam skamba vis garsiau.

Dnipropetrovsko valstybinio vidaus reikalų universiteto docentas, karo veteranas Kirilas Nedria teigia, kad per metus V. Zelenskiui kai kuriose srityse pavyko pasiekti proveržio, o vienas tokių – priimtas žemės rinkos įstatymas.

„Esminis ir, ko gero, vienintelis dalykas, kurį jam pavyko įgyvendinti, mano nuomone, buvo pradėti tam tikri politiniai ir ekonominiai procesai, kurie nebuvo įgyvendinti daugiau kaip dvidešimt metų. Man vienas tokių buvo žemės reformos klausimas, žemės rinkos atsiradimas. Manau, kad normalu yra sukurti laisvą, konkurencingą žemės rinką, kur jos dalyviai įgiję teisę naudotis žeme, ją prižiūri taip, kaip niekas kitas negali.

Kita vertus, negaliu pavadinti šio proceso savarankišku ir kilusiu iš vidaus politinių sprendimų, nes tai buvo padaryta be kita ko spaudžiant iš išorės – siekiant gauti ekonominę ir finansinę paramą iš mūsų tarptautinių partnerių, iš Tarptautinio valiutos fondo“, – sako K. Nedria.

Tuo metu televizijos kanalo „Ukraina“ žurnalistas Jevhenas Nazarenka neslepia, kad nuo pat pradžių buvo skeptiškas V. Zelenskio atžvilgiu, o jo nuomonė per metus nepasikeitė.

„Iš to, ką jis žadėjo, nieko neįgyvendino, todėl, kad jo pažadai buvo neįgyvendinami. Kaip įvertinti jo metus? Kol kas jis dar neprarado visko, ką pasiekė buvusi valdžia, buvęs prezidentas Porošenka. Jo prezidentavimo laikotarpiu buvo sukurta kariuomenė. Ji kariauja ir gali tai daryti nepriklausomai nuo to, kas yra vyriausiasis pajėgų vadas.

Kariuomenei Zelenskis nereikalingas, ir Porošenkos jiems nereikėjo, kad galėtų toliau kariauti, ji pati pajėgi priimti sprendimus. Mūsų šalies ekonomika auga, bendrasis vidaus produktas augo 3–4 procentais. Deja, Zelenskis šiuo metu tai praranda. Be abejo, tam yra ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių. Pirmiausia, tai koronaviruso pandemija. Visų ekonomikos nuo jos kenčia. Tačiau kita priežastis – valdžios neprofesionalumas. Trečia, tai bandymai žaisti su (Ihoriu – LRT.lt) Kolomoiskiu ir kitais oligarchais. Kol kas įgyvendintų pažadų – nulis“, – mano J. Nazarenka.

Karo pabaigos link?

V. Zelenskis dar rinkiminės kampanijos pradžioje žadėjo užbaigti Rytų Ukrainoje dar 2014 metais prasidėjusį karą. Prieš kelis mėnesius jis teigė sparčiai judantis to link.

Prezidentas žadėjo, kad tai įvyks jau tuojau. Tačiau karas Rytų Ukrainoje tęsiasi, o karo veteranas, gynęs Donecko oro uostą teigia, kad tai išlieka viena pagrindinių V. Zelenskio kritikos priežasčių. Prieš Normandijos susitikimą praėjusių metų pabaigoje, ukrainiečiai netgi perspėjo V. Zelenskį nedaryti nuolaidų Rusijai, nes tai reikštų pasidavimą.

„Esminė kritika prasidėjo pirmiausia dėl to, kad buvo neskaidriai priimti sprendimai, susiję su mūsų šalies regionais. Visų pirma tai Rytų Ukraina, kur, kaip žinome, vyksta Ukrainos karas su Rusija. Be to, nesuvokiama arba nenorima suvokti, o gal negebama komunikuoti apie tai, kas susiję su karu, jo ir rytinių regionų ateitimi.

Taikos įgyvendinimas buvo supaprastintas iki visiems jau žinomos formulės „tiesiog nustosime šaudyti“. Vaikinai, palaukite, o kodėl tada iki tol penkerius metus šaudėme, jei viskas pasirodo taip paprasta? Vėliau suvokta, kad net jei mes nustojame šaudyti, karas nesibaigs ir taika neįsivyraus. Jei mes nešaudome, tai šaudo į mus. Yra ir trečia konflikto pusė ir ji atlieka esminį vaidmenį, tad pirmiausia reikia sutarti su ja. Susitarti per vidurį? O kur yra tas vidurys? Nežinau. Sunku apibrėžti, ką reiškia „susitarti per vidurį“? Per vidurį teritorijos ar žmogaus gyvybės? Palaidojęs ne vieną žmogų arba tapęs ne vienos mirties liudininku, negaliu suprasti, kur yra gyvybės vidurys“, – pasakoja karo veteranas.

Surengęs proginę spaudos konferenciją, trečiadienį V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs tiesioginėms deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Donbase nutraukimo.

„Nepaisant to, kad visuomenė tiesiogines prezidento Zelenskio ir prezidento Putino derybas vertina skirtingai, esu įsitikinęs, kad turėtume tai daryti – neapleisdami Minsko [susitarimo], lygiagrečiai, atskiru takeliu“, – per spaudos konferenciją Kijeve pažymėjo ukrainiečių lyderis.

„Kai kuriuos dalykus galima suprasti tik bendraujant akis į akį; esama atsakymų, kuriuos gali išgirsti būdamas vienas prieš vieną, kad padarytum šimtaprocentines išvadas ir laikytumeisi jau kito plano – plano „B“, – pridūrė valstybės vadovas.

V. Zelenskis taip pat pareiškė norįs per artimiausius metus pasiekti proveržį įgyvendinant Minsko taikos susitarimą. Jo, teigimu, šis procesas „šiek tiek įstrigęs“ dėl koronaviruso pandemijos.

„Kovosime už Minską iki pabaigos, nes su Minsku susijusios sankcijos Rusijai. Puikiai žinote, kad visi nori jas atšaukti – ne tik Rusija, bet ir daugelis Europos šalių, kurios, kaip suprantu, taip pat kenčia ekonomiškai... Suteikiu metus šiai kovai“, – sakė jis.

Prezidentas pridūrė, kad nenorėtų įgyvendinti planų „B“ ir „C“, nors jie jau yra parengti.

Padarėme tai kartu

„Mes padarėme tai kartu“, laimėjęs prezidento rinkimus teigė V. Zelenskis, pabrėždamas, kad turi stiprią profesionalų komandą, galinčią pakeisti šalį. Po parlamento rinkimų praėjusių metų rudenį, kuriose absoliučią daugumą užsitikrino jo įkurta „Tautos tarno“ partija, atrodė, kad visos kortos yra naujojo prezidento rankose. Tačiau po pusmečio „Tautos tarno“ Vyriausybė subyrėjo. J. Nazarenka turi paaiškinimą tam.

„Nėra jokio „Tautos tarno“, kaip ir nėra jokios Zelenskio komandos, yra tik jis vienas, kurį Ihoris Kolomoiskis parėmė rinkimuose siekdamas savo interesų, o prezidentas naiviai manė, kad kaip nors viskas suveiks.

Vėliau Zelenskis ėmė ieškoti žmonių, galinčių užimti vietas parlamente ir Vyriausybėje. Tačiau tai taip neveikia. Jis išdalijo postus draugams iš Kvartalo. Kodėl pasikeitė Vyriausybė? Po rinkimų Zelenskis arba kas nors už jį nusprendė surinkti vadinamąją technokratų Vyriausybę ir ji tikrai nebuvo bloga. Oleksijus Hončarukas buvo neblogas vyras, jis turėjo kompetencijų. Taip pat ir kiti ministrai, galbūt ne visi, bet dalis jų suvokė savo veiklos sritis. Be to, kas svarbiausia, jie nepriklausė jokiai politinei jėgai.

Tačiau Ukrainos politikoje vertinamas ne profesionalumas, o tai, ar savas, ar ne savas žmogus. Vyriausybei nepavyko nieko nuveikti, nes jiems buvo kišamos veiklos schemos. Vyriausybės keisis ir toliau, nes, pirmiausia, Zelenskis yra šoumenas. Jis mėgsta išeiti ir skelbti viešus pareiškimus, trenkti kumščiu į stalą ir pasakyti, kad reikalauja tuojau pat padidinti atlyginimus. Tačiau vėliau nei ministrams, nei Aukščiausiajai Radai to padaryti nepavyksta, nes tai neįmanoma ir nusprendžiama visus pakeisti. Turbūt jie taip žais ir toliau, kol visa sugrius“, – tvirtina žurnalistas J. Nazarenka.

Jis vis dėlto tikina, kad Ukraina nekeičia savo kurso – ji toliau siekia tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. Pasak jo, kol V. Zelenskis nenuspręs to pakeisti, ukrainiečiai nors jį kritikuos, versti iš posto nežada. Tiesa, žurnalistas pasigenda prezidento aktyvesnio dalyvavimo užsienio politikoje.

„Kol kas jokių pokyčių nėra, mes ir toliau judame Europos Sąjungos link. Tiesa, darome tai žymiai lėčiau, todėl galbūt kam nors atrodo, kad trypčiojame vietoje. Tačiau iš tikrųjų judame į priekį. Judame ir NATO link. Ukrainos interesai kol kas nėra išduodami. Todėl žmonės, kurie nesutinka su antiukrainietiška politika, kol kas sėdės ir kritikuos Zelenskį, rengs mitingus, bet nevers prezidento iš posto.

Deja, prezidentas tarptautinėje arenoje nėra aktyvus. Matau tik protokolinius susitikimus. Jei prisiminsime Petro Porošenką, jis tikslinga būrė antiputinišką, proukrainietišką koaliciją Europos Sąjungoje, Jungtinėse Valstijose. Porošenka nuolat primindavo apie sankcijų išlaikymo būtinybę, apie tai, kad Rusija yra agresorė, ji užpuolė Ukrainą. Dabar viso to nėra. Galbūt kokios nors derybos ir vyksta, tačiau, ko gero, reikėtų ir mus apie tai informuoti“, – sako J. Nazarenka.

Ukrainos politologas Jevhenas Magda vis dėlto prognozuoja, kad V. Zelenskiui susidoroti su savo užduotimis nebus lengva. Jis neatmeta galimybės, kad Ukrainos prezidentas iš savo posto gali pasitraukti anksčiau.

„Abejoju, kad Zelenskis padarys išvadas ne tik dėl politinės patirties trūkumo, bet ir todėl, kad neauga kaip politikas. Bando judėti į priekį remdamasis tuo, jog yra viešas, gerai žinomas žmogus. Daro tai juokaudamas, tačiau manau, kad jis dar susidurs su daugybe problemų. Nemanau, kad tolesni Zelenskio prezidentavimo metai bus lengvi. Pasakysiu daugiau – kiek abejoju, ar jis išsilaikys visą kadenciją“, – prognozuoja J. Magda.